Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2117-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
A5.-2117-369/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01668-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Advokatai
Saulis Pėdnyčia
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2117-369/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01668-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K., jo atstovui advokatui Sauliui Pėdnyčiai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu ir atlikdamas darbdavio įgalioto asmens funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, esant darbo sutarties požymiams leido įmonės Vilniaus filiale, (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. balandžio 22 d. 8.00 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 16.00 val. darbo dienomis nuo 06.00 val. iki 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone įmonės naudai nelegaliai dirbti vairuotoju kurjeriu R. M., kai teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) teritoriniam skyriui apie R. M. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. teismo posėdyje pripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, dėl jo aplinkybių paaiškino, kad UAB „X“ centrinė būstinė yra Kaune, įmonė turi filialus Vilniuje, Alytuje ir Kaune. Vilniaus padaliniui vadovauja A. S., kuris nuo 2020 m. kovo 16 d. turėjo nedarbingumą. Jį pavadavo vadybininkas A. P., kuris buvo supažindintas su papildomomis pareigomis. A. P. įdarbindamas R. M. dėl didelio krūvio ir nepatyrimo padarė klaidą ir neteisingai sutvarkė įdarbinimo dokumentus. Kai ateina asmuo, A. S. surenka dokumentus, vidiniu paštu ar kurjeriu perduoda informaciją administracijai, esančiai Kaune, administracija parengia darbo sutartį, ir grąžina ją atgal dažniausiai su jo parašu, darbuotojas pasirašo darbo sutartį. Jis pats stengiasi pasirašyti didelę dalį darbo sutarčių, bet dalis jų turėtų būti pasirašyta ir A. S.. A. S. turėjo teisę pasirašyti su darbuotoju darbo sutartį. Ar turėjo teisę ją pasirašyti A. P., negali pasakyti. 2020 m. birželio 1 d., tikrinant kelionės lapus ir duomenis, buvo nustatyta, kad R. M. neteisingai įdarbintas ir nedelsiant buvo imtasi veiksmų ištaisyti klaidą: pateiktas Sodrai prašymas atstatyti duomenis apie šio asmens įdarbinimą nuo 2020 m. balandžio 22 d., imtasi veiksmų sutvarkyti įdarbinimo dokumentus. Tačiau R. M. piktybiškai vengė atvykti pasirašyti dokumentų, nors jam skambino vadybininkai, neatvykdavo, išjungė telefoną. R. M. atvažiavo 2020 m. birželio 12 d. su darbo inspektoriais ir buvo pradėta nelegalaus darbo teisena. Darbo sutartis su R. M. buvo pasirašyta tik birželio mėnesį 2020 m. balandžio 21 d. data. Šiai dienai atstatyti jo įdarbinimo duomenys pagal darbo faktą, sumokėti visi mokesčiai, darbo užmokestis R. M.. R. M. nėra atleistas ir šiai dienai, bet jis nuo 2020 m. gegužės 29 d. nepasirodė darbe (b.l. 108-109).

Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo padavęs skelbimus, jog ieško darbo. Vieną dieną jam paskambino iš „Y“ ir pasiūlė darbą. Pirmadienį jis susitarė dėl darbo su A. P., jis atvyko į (duomenys neskelbtini), jam parodė darbo vietą, paaiškino, kaip reikės dirbti. Sakė, kad atlyginimo dydis priklausys nuo darbo, bus 1000 eurų, bet nesuprato, ar į rankas. Kelias dienas važinėjo papildomai su vairuotoju, kuris jį apmokino. Jis jokių dokumentų nepasirašė, nors tris kartus prašė vadybininko, kad duotų pasirašyti darbo sutartį. Šis žadėjo duoti vis vėliau. Kai jį apmokė, jam davė mikroautobusą, rampą, darbo drabužius, instaliavo prekių skenavimo programą į telefoną ir jis pradėjo dirbti. Jis pradėjo dirbti 2020 m. balandžio 21 d. ir dirbo iki 2020 m. gegužės 29 d. Per tą laiką atlyginimo negavo, jį gavo tik tada, kai kreipėsi į darbo inspekciją. Jis ir gegužės mėnesį prašė duoti darbo sutartį ir atlyginimą, bet nei vieno negavo, nors kiti kalbėjo, kad jau gavo pinigus. Jį atleido 2020 m. gegužės 29 d., nurodę, kad dėl karantino ribojimų mažinimo jo paslaugų nebereikia (b.l. 109-110).

Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. dirba vadybininku UAB „X“. Buvo karantinas, todėl padidėjęs darbo krūvis. Jis pavadavo A. S., kuris turėjo nedarbingumą. 2020 m. balandžio 19 d. gavo R. M. CV, pradėjo skambinėti, pakvietė jį į pokalbį 2020 m. balandžio 21 d., viską aprodė, paaiškino, susitarė, kad jis pradės dirbti 2020 m. balandžio 22 d. Pradėjo tvarkyti įdarbinimo formalumus, R. M. jam atsiuntė savo duomenis: vardą, pavardę, banko sąskaitą, adresą. Jis neturėjo teisės pasirašyti darbo sutarties, privalėjo dokumentus (duomenis) išsiųsti į Kauną. Kaune administracija parengia darbo sutartį, direktorius pasirašo darbo sutartį ir ji grąžinama su direktoriaus parašu. Jis galimai neteisingai užrašė elektroninį adresą ir administracija R. M. dokumentų negavo. Klaidą pastebėjo tik birželio 2 d., kai pradėjo mokėti algas. Paskambino iš Kauno ir pasakė, kad R. M. neįdarbintas, tą pačią dieną atsiuntė jo darbo sutartį, kad dokumentai būtų sutvarkyti. Tuo metu R. M. realiai pas juos jau nebedirbo. Atlyginimo pavedimas atliekamas iki mėnesio 15 dienos. Atlyginimo dydį apskaičiuoja jis. Negali pasakyti, kodėl iki 2020 m. gegužės 15 d. R. M. nebuvo sumokėta (b.l. 110).

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB „X“ virš dvejų metų, yra Vilniaus padalinio vadovas. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. buvo nedarbingume dėl epidemijos. Jį pavadavo A. P.. Ieškodami darbuotojų, duodavo skelbimą, būdavo atranka, ruošdavo dokumentus. Darbo sutarčių jis nepasirašydavo. Neprisimena situacijų, kad jis būtų priėmęs žmogų į darbą (b.l. 111).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. protokole nurodė, kad nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės surašytos neteisingai, nes jis nežinojo, jog asmuo dirba be darbo sutarties ir jam dirbti neleido (b.l. 4).

Tyrimo metu 2020 m. birželio 23 d. rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), UAB „X“ ir R. M. susitarė dėl darbo santykių sukūrimo. Buvo sutarta, kad R. M. dirbs UAB „X“ „Y“ Vilniaus padalinyje, adresu Liepkalnio g. 180, Vilnius, vairuotoju –kurjeriu nuo 2020 m. balandžio 22 d. UAB „X“ Y Vilniaus padalinio vadovas A. S. yra atsakingas už padalinio darbuotojų priėmimą į darbą bei su tuo susijusios informacijos bei dokumentacijos pateikimu administracijai. 2020 m. balandžio 21 d. A. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl epideminės situacijos ir todėl padalinio vadovą pavadavo vadybininkas vyr. kurjeris A. P.. Dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino taisyklių, bei vengiant tiesioginio kontakto, įdarbinimo dokumentai turėjo būti siunčiami vidiniu paštu į centrinę buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau R. M. įdarbinimo dokumentai nepasiekė administracijos, dėl to savalaikiai nebuvo perduoti ir atlikti pranešimai Sodrai dėl įdarbinimo fakto. 2020 m. birželio 2 d. įmonės administracijos darbuotojams patikrinus duomenis, paaiškėjo, kad per vadybininko vyr. kurjerio A. P. klaidą bei nepatyrimą šioje veikloje nebuvo tinkamai ir laiku įforminti darbo santykiai su darbuotoju. UAB „X“ administracija nedelsiant ėmėsi skubių situacijos sprendimo būdų, siekiant kuo greičiau atstatyti faktines aplinkybes. 2020 m. birželio 2 d. buvo pateiktas 1-SD pranešimas Sodrai, komunikuojama su R. M., paaiškinant kas įvyko, prašoma kuo skubiau atvykti pasirašyti reikiamų dokumentų, tačiau R. M. piktybiškai vengė atvykti ne tik į darbą bet ir pasirašyti reikiamų dokumentų. Susitikti su UAB „X“ darbuotojais R. M. atvyko 2020 m. birželio 12 d. su VDI darbuotojais, kurie paėmė tam tikrus dokumentus. Tai vienintelis toks įvykis UAB „X“ per 17 metų veiklos, įmonėje dirba per 300 darbuotojų ir tokios situacijos nėra toleruotinos. UAB „X“ nesiekė piktybiškai išvengti darbo sutarties sudarymo ir įforminimo. Dėl įvykusios klaidos labai apgailestauja ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 41).

R. M. 2020 m. birželio 8 d. pateikė VDI prašymą/skundą/pranešimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. balandžio 20 d. sekmadienį jam paskambino dėl darbo pasiūlymo ir pakvietė dirbti „Y“ kurjeriu nuo 2020 m. balandžio 21 d. Jam atvykus 2020 m. balandžio 21 d., jam davė darbinį „Y“ automobilį („busą“), ir jis iš karto pradėjo dirbti, dirbo iki 2020 m. gegužės 29 d. Pastarąją dieną iš pat ryto jį atleido, nes jo paslaugų nebereikia. Jokių pinigų už visą darbo laiką negavo, jokių darbo sutarčių negavo, nors tris kartus prašė valdžios pateikti darbo sutartį ir girdėjo tik pažadus, kad ją gaus vėliau (b.l. 11).

R. M. pateikė jo susirašinėjimo telefonu istoriją su „Y“ atstovu V. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 4 d. 8.43 val. vadybininkas atsiuntė R. M. žinutę, kad reikia su juo susisiekti pasirašyti popierius, nes jie nežino, ką daryti su jo alga ir atostoginiais, nuotraukas, kuriame užfiksavo su „Y“ logotipais darbo priemones – krepšį, darbo drabužius, 2020 m. gegužės 18 d. bei 2020 m. gegužės 26 d. UAB „Y“ įgalioto atstovo pinigų priėmimo kvitų nuorašus (b.l. 12-16, 18).

R. M. tyrimo metu 2020 m. birželio 11 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ieškodamas darbo išsiuntinėjo CV į skelbimus ieškantiems darbo. 2020 m. balandžio 19 d. vakare jam paskambino „Y“ vadybininkas, vardu A., iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakvietė dirbti vairuotoju. Jis pradėjo dirbti nuo 2020 m. balandžio 20 d. Jam davė „busą“, nurodė, prie kurių vartų dirbti- krauti prekes į „busą“, jas skenuoti. Jam žadėjo, kad gaus atlyginimo 1000 eurų į rankas, atskaičius mokesčius. Dirbdamas kasdien nuo 6.00 val. iki 16.00 val., nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. negavo nei pinigų, nei darbo sutarties, nors tris kartus prašė pateikti darbo sutartį. 2020 m. gegužės 29 d. iš ryto vadybininkai jį pakvietė į kabinetą ir pasiūlė išeiti iš darbo lyg iš niekur nieko. Kabinete buvo du vadybininkai ir, matyt direktorius, nors tiksliai nežino, nes vyras buvo apie 50 metų. Pokalbis vyko šalia esančiame pastate, matyt „Y“ administracijos, (duomenys neskelbtini). Dėl darbo, koks atlyginimas, koks darbo grafikas, tarėsi su A., kuris ir pasitiko jį. Sutarė, kad dirbs nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 6.00 val. iki 16.00 val. jam darbo sutarties pasirašyti nedavė. Po savaitės A. prašymu davė savo asmens duomenis. „Busas“, su kuriuo dirbo, buvo „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo dirbo apie mėnesį. Iki tol automobiliai keitėsi vos ne kasdien. Visus darbą liečiančius nurodymus gaudavo iš vyr. vadybininko A., kuris jį pasitiko pirmą kartą. Pamainos vadovo niekada nematė, išskyrus tada, kai jį paprašė išeiti iš darbo. Dirbo su programa, kurią jam instaliavo į asmeninį telefoną vadybininkai, ir kurią reikėjo parsisiųsti iš google play. Vadybininkas jam suvedė slaptažodžius ir jis dirbo. Darbo aprangą darbo vietoje prie jo automobilio jam išdavė vadybininkas A. po savaitės darbo: kelnes, maikę, liemenę, džemperį, kurie liko pas jį, jį atleidus (b.l. 19).

2020 m. birželio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0846-1506 nurodyta, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2020 m. birželio 8 d. gautas R. M. skundas, kuriame šis nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. jis dirbo nelegaliai „Y“ Vilniaus filiale vairuotoju-ekspeditoriumi, įmonei priklausančiu „Y“ autobusiuku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo siuntas klientams (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pareiškėjas pažymėjo, jog įmonės sistemoje jis buvo žymimas kodu „(duomenys neskelbtini)“. Prie skundo pareiškėjas pridėjo susirašinėjimą su vadybininku tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) trumposiomis SMS žinutėmis, foronuotraukas su darbo priemonėmis, pinigų priėmimo kvitų šakneles. Patikrinus duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad joks juridinis asmuo apie R. M. darbo pradžią laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pateikęs duomenų. 2020 m. birželio 12 d. apie 11.50 val. Vilniaus mieste atliekant patikrinimą, nustatyta, jog pareiškėjui pasirašyti dokumentus – darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo ir įgaliojimą pateikė UAB „X“ vadybininkai E. B. ir A. D.. Šie vadybininkai pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad R. M. dirbo UAB „X“ ir jo darbą organizavo jie. R. M. darbo metu vežiojo klientams siuntas. A. D. pažymėjo, kad įmonės direktorius apie R. M. darbą žinojo. Vadybininkai paaiškino, kad UAB „X“ yra UAB „Y“ partnerė ir šiai įmonei teikia siuntų išvežinėjimo paslaugą. Darbo metu UAB „X“ darbuotojai dėvi darbo rūbus, vairuoja transporto priemones su UAB „Y“ logotipais, naudojasi UAB „Y“ duomenų baze, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad dirba UAB „Y“ (b.l. 6-10).

Integracijos su VSDFV informacine sistema 2020 m. balandžio 1 d. duomenimis R. M. vykdė individualią veiklą, nei UAB „Y“, nei UAB „X“ nedirbo (b.l. 17).

Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis R. M. nuo 2020 m. kovo 1 d. UAB „X“ nedirbo (b.l. 29-38).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 29 d. raštą UAB „X“ pateikė pranešimą apie R. M. įdarbinimą VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. birželio 2 d. 15.36 val. (b.l. 83).

Swedbank mokėjimų nurodymų 2020 m. birželio 15 d. duomenimis R. M. buvo sumokėti 284,81 Eur ir 810,18 Eur darbo užmokesčio (b.l. 39-40).

Pagal UAB „X“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, R. M. dirbo bendrovėje nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. po 8 val. darbo dienomis (b.l. 87-88).

2020 m. birželio 12 d. tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), nustatyti du UAB „X“ darbuotojai vadybininkai A. D. ir E. B., kurie atvežė pasirašytus dokumentus (darbo sutartis, prašymus, darbų saugos žurnalą, priešgaisrinės apsaugos žurnalą) ir kt. galimai įmonėje nelegaliai dirbusiam R. M.. Iš vadybininkų paimti paaiškinimai raštu, užpildytas dokumentų poėmio aktas. Nufotografuoti įmonės „X“ dokumentų blankai (b.l. 20).

Byloje pateikti R. M. nepasirašyti dokumentų blankai: 2020 m. balandžio 21 d. UAB „X“ darbo sutartis Nr. 1409, 2020 m. balandžio 21 d. prašymai dėl priėmimo į darbą, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 2020 m. balandžio 22 d. įgaliojimas R. M. paimti iš mokėtojų grynuosius pinigus už Vilniaus regione suteiktas UAB „Y“ paslaugas ir siuntėjo prekes pagal UAB „Y“ finansinius dokumentus (b.l. 21-26).

E. B. 2020 m. birželio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis metus laiko dirba UAB „X“. R. atėjo dirbti į įmonę „X“ karantino laiku kurjeriu balandžio pabaigoje, dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 7.00 val. iki 15.00 val. Jis su kolegomis yra jo vadovai. Direktorius V. K. buvo informuotas apie jo įdarbinimą. Kas priskyrė vairuojamą automobilį nežino. Kad R. dirbo be darbo sutarties, jis nebuvo informuotas. Direktoriaus nurodymu pateikė R. darbo sutartį šiandien (b.l. 27).

A. D. 2020 m. birželio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis dirba UAB „X“ 2 metus. Karantino metu nuo balandžio mėnesio pas juos atėjo dirbti R. M., kurio asmeniškai nepažįsta. Jis dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, jo darbo laikas nurodytas nuo 8.00 ryto iki 17.00 val., jie priskirdavo jam rajoną, kuriame jis dirbo. Duodavo išvežioti jam siuntas. V. K. buvo informuotas apie R. M. darbą Vilniaus padalinyje. Jis išdavė R. M. darbo rūbus, kas priskyrė darbui automobilį, nežino. Jis nežinojo, kad R. M. dirbo be darbo sutarties. Įmonės vadovybė davė dokumentus, kad R. M. juos pasirašytų. Darbo sutartis vakar davė direktorius V. K.. „X“ yra „Y“ subkontraktorius (b.l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. būdamas UAB „X“ vadovu, leido R. M. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. nelegaliai dirbti bendrovėje, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl ši jo tyčinė veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR­_P-768-2020, 2020 m. birželio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0846-1506, vadybininkų E. B. ir A. D. paaiškinimais, R. M. paaiškinimu ir teisme duotais parodymais, iš kurių nustatyta, kad R. M. nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbo vairuotojo ekspeditoriaus pareigose kiekvieną darbo dieną, vairuodamas darbdavio jam duotą UAB „„Y“ Lietuva“ logotipais pažymėtą automobilį, vežiodamas „Y“ sistemoje siunčiamas siuntas Pavilnio mikrorajone, dirbdamas UAB „X“ naudai ir naudodamas jo suteiktą darbinę aprangą. UAB „X“ vadybininkas A. D. patvirtino, kad tai jis organizuodavo R. M. kasdienį darbą. R. M. nurodė, kad jis įsidarbino UAB „X“ pakviestas vadybininko A., su juo suderino darbo laiką – vietą, priemones, atlyginimo dydį, tačiau darbo sutartis su juo niekada nebuvo sudaryta, nors to reikalavo tris kartus, kol darbdavio iniciatyva jis buvo atleistas 2020 m. gegužės 29 d., nes pasibaigus karantinui išnyko jo paslaugos poreikis. Liudytojas A. P. patvirtino teismo posėdyje, kad dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų su R. M. sutarė jis, laikinai eidamas Įmonės filialo vadovo pareigas, susijusias su darbuotoju paieška ir įdarbinimo proceso organizavimu. Dėl R. M. darbo fakto UAB „X“ laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. vairuotojo ekspeditoriaus pareigose ginčo byloje nėra. R. M. darbo periodas bendrovėje pagrįstas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas A. P. teismo posėdyje vienodai nurodė, kad darbo sutartis su R. M. nebuvo sudaryta, nes dėl vadybininko klaidos centrinės bendrovės administracijos nepasiekė dokumentai dėl R. M. įdarbinimo, atitinkamai nebuvo laiku pateiktas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo darbo pradžią bendrovėje. Pateiktas R. M. susirašinėjimas su vadybininku patvirtina, jog R. M. buvo kviečiamas į administraciją pasirašyti su darbo santykiais susijusių dokumentų tik 2020 m. birželio 12 d., atvykę darbo inspektoriai paėmė tik darbdavio pasirašytą darbo sutarties egzempliorių. Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, apie R. M. įdarbinimą UAB „X“ nebuvo pranešta (b.l. 6), toks pranešimas buvo pateiktas tik 2020 m. birželio 2 d., jau faktiškai esant nutrūkusiems darbo santykiams. V. K. patvirtino, kad pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie R. M. darbo pradžią buvo pateiktas per elektroninę draudėjų sistemą tik 2020 m. birželio 2 d.

Teismas tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytą aplinkybę, kad R. M. nelegaliai dirbo UAB „X“ ne nuo 2020 m. balandžio 20 d., o nuo balandžio 22 d. Pats R. M. paaiškinime nurodė, jog 2020 m. balandžio 20 d. jam tik paskambino dėl darbo ir pakvietė atvykti į ofisą 2020 m. balandžio 21 d. Liudytojas A. P. taip pat nurodė, kad į susitikimą dėl darbo R. M. atvyko tik balandžio 21 dieną, jie susitarė, kad pradės dirbti tik nuo 22 dienos. Pagal darbo grafikus, 2020 m. birželio 2 d. pranešimą VSFVD per elektroninę draudėjų sistemą, R. M. pradėjo dirbti nuo 2020 m. balandžio 22 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis nėra tinkamas asmuo administracinei atsakomybei dėl aukščiau nurodyto R. M. darbo neįforminus jo darbo santykių įstatymo nustatyta tvarka, kadangi už bendrovės Vilniaus filialo darbą buvo atsakingas Vilniaus filialo vadovas, o jam esant nedarbingume jo funkcijas vykdė vadybininkas A. P..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo byloje pateikė 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ĮS/2017-03/13/1 nuorašą, kuriuo UAB „X“ „Y“ Vilniaus padalinio vadovas A. S. įpareigojamas organizuoti „Y“ Vilniaus padalinio darbuotojų paieškos, įdarbinimo, atleidimo, su tuo susijusių dokumentų pasirašymo bei informacijos ir dokumentų perdavimo administracijai procesą (b.l. 17), tačiau pagal Sodros pateiktus duomenis, bendrovės Vilniaus padalinio vadovas A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. turėjo nedarbingumą (b.l. 78). Pagal 2020 m. kovo 16 d. įsakymą dėl pavadavimo Nr. 20/03-16/1 nuo 2020 m. kovo 16 d. laikinai eiti padalinio vadovo pareigas buvo paskirtas vadybininkas –vyr. kurjeris A. P. (b.l. 79). Kaip nurodė V. K. 2020 m. birželio 15 d. paaiškinime ir patvirtino teisme, dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino vengiant tiesioginio kontakto, įdarbinimo dokumentai turėjo būti siunčiami vidiniu paštu į centrinę UAB „X“ buveinę, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje tiek jis, tiek liudytojas A. P. paaiškino, kad darbo sutartis buvo parengiama bendrovės administracijos, esančios centrinėje būstinėje Kaune, ir ją darbdavio vardu pasirašydavo bendrovės direktorius. Jų parodymai neprieštarauja 2017 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ĮS/2017-03/13/1 dėl A. S. įgaliojimų turiniui, kuriame nurodyta, kad A. S. organizuoja įdarbinimo procesą, tačiau surinktus duomenis ir dokumentus perduoda bendrovės administracijai. A. P. nurodė, kad jis laikinai atlikdamas Vilniaus padalinio vadovo funkcijas, tik organizuodavo asmens priėmimą į darbą – surasdavo asmenį, kaip darbdavio įgaliotas asmuo aptardavo su juo darbo sąlygas, išaiškindavo darbo tvarką, tačiau neturėjo įgaliojimų pasirašyti darbdavio vardu darbo sutarties. Vilniaus padalinio vadovas A. S. nurodė, kad jis taip pat darbo sutarčių nei su vienu darbuotoju savo vardu nėra sudaręs. Vadinasi galutinis įdarbinimo proceso etapas – darbo sutarties pasirašymas yra administracijos vadovo kompetencija. Vadovaujantis šiais duomenimis, konstatuotina, kad už darbo sutarties sudarymą UAB „X“ atsakingas bendrovės direktorius V. K.. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. N9-1401-04).

V. K. baigiamojoje kalboje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie R. M. darbo bendrovėje faktą, žinojo tai, kad jis nepasirašė su juo darbo sutarties, nepaisant to, leido šiam asmeniui bendrovėje dirbti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. K. kaip darbdavio atstovas nebuvo pakankamai rūpestingas, šiuo atveju nepakankamai atidžiai vykdė darbo santykių bendrovėje kontrolę, žinodamas apie R. M. darbo faktą bendrovėje, nepasirašius su juo darbo sutarties, nesiėmė laiku veiksmų tinkamai įforminti jo darbo santykius, dėl ko R. M. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. UAB „X“ dirbo nelegaliai.

Tokiais veiksmais jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2, 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatytas tik vienas nelegaliai įmonėje dirbantis asmuo) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. K. – baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis neteistas. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas nelegalaus darbo atvejis, kai nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo, nusižengimas atsitiktinio pobūdžio, iš esmės darbuotojo darbo faktas nebuvo slepiamas nuo VDI inspektorių, jis buvo fiksuotas atvirai kituose darbo dokumentuose (darbo laiko apskaitos grafikuose), gavęs informacijos apie netinkamai atliktą R. M. įdarbinimo procedūrą, V. K. nedelsdamas ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, nors ir pavėluotai pateikus pranešimą apie asmens įdarbinimą, buvo fiksuotas visas jo darbo laikas įmonėje, todėl darbuotojo socialinės garantijos esmingai pažeistos nebuvo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. K. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina nuobauda - mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117657567.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas