Kauno apygardos teismo nutartis

2024-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-485/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
1S-209-485/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03513-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-209-485/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03513-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimu nuteistajam T. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis T. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėjo būti panaikintas. Jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmė dalį, gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jis nuobaudų negavęs, skatintas keturis kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jis dirba, paleistas lygtinai turės kur gyventi bei bus įdarbintas, bendrauja su šeimos nariais, vyksta atostogų, tačiau šios teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Nuteistojo vertinimu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos, ir paklusti reikalavimams yra svarbūs faktoriai vertinant probacijos galimybę, kadangi tai susiję su tam tikrų įsipareigojimų ir draudimų nustatymu.

4.2. T. M. teigimu, jis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas. Jis siunčia pinigus iš uždirbtų lėšų vaikų išlaikymui, o laisvėje dirbtų, kas nebuvo tinkamai įvertinta ir dėl to turtėjo būti sumažinti kriminogeniniai balai. Skunde teigiama, kad nors buvo nurodyta, jog nuteistasis privalo mažinti nusikalstamumo riziką, tačiau nenurodė, kaip tai galėtų padaryti. Teismas pats nurodė, kad jis elgiasi nepriekaištingai, yra skatintas, dirba, todėl kaip dar galėtų gerinti savo elgesį, nuteistais teigia nežinantis. Dėl nustatytų jo nusikalstamą elgesį didinančių veiksnių, kad jis praeityje teistas, T. M. skunde teigia, kad teismas šias aplinkybes jau vertino, skirdamas jam bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas negalimas. Sutinka, kad praeityje nusikalto, tačiau teigti, kad jis dažnai užsiima nusikalstama veika, būtų neteisinga, taip pat jis nesupranta, iš ko teismas sprendė, jog jis nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų.

4.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad iš teismo nutarties matyti, jog ji priimta neišnagrinėjus skundo argumentų, o priimta šabloniškai ją surašant, dėl ko teismas negalėjo priimti teisingo, motyvuoto sprendimo. T. M. skunde taip pat nurodo, kad teismas negalėjo remtis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nes šis dokumentas nepasirašytas, todėl ir teismo priimta nutartis, kurioje remtasi šios išvados duomenimis, negali būti laikoma teisėta, ir turi būti panaikinta. Nuteistasis pateikė skundo papildymą, kuriame prašo išsiaiškinti, kada buvo atliktas pakartotinis jo vertinimas pagal OASys metodiką.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. M. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą, taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šių kriterijų T. M. šiuo metu vis dar neatitinka.

9. Sutikti su nuteistojo T. M. skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų jo asmenybės ir elgesio bruožų, nėra objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebaustas, keturis kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sėkmingai dalyvavo ir baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programą, nurodė, kad paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, taip pat gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Nuteistasis T. M. dirba. Taip pat medžiagoje yra pateiktas UAB „(duomenys nbeskelbtini)“ pranešimas apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju ši įmonė jį įdarbintų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo paties atliktus veiksmus, minimizuoja savo netinkama elgesį, nors iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į jas. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra linkęs neutralizuoti nusikaltimo pasekmes, projektuoti kaltę aplinkai, situacijoms.

12. Skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo pagrindo remtis Socialinio tyrimo išvada, nes ji nepasirašyta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors prie skundo nuteistasis ir pridėjo nepasirašytą Socialinio tyrimo išvadą, tačiau teisme gautoje medžiagoje ši išvada ją parengusio asmens yra pasirašyta, todėl laikoma teisėta ir parengta be procedūrinių pažeidimų. Teismas sutinka su nuteistuoju, jog Socialinio tyrimo išvadoje netiksliai nurodoma, kad T. M. nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, tiek ir ankstesnės nusikalstamos veikos susiję su nusikaltimais nuosavybei, taigi, jos buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, todėl padarė išvadą, jog asmuo iki laisvės atėmimo galimai susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų valdymo kompetencijos stoka, dėl ko galima kelti prielaidą, jog asmuo stokojo lėšų valdymo kompetencijos.

13. Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie ankstesnius T. M. teistumus, jis iš tiesų praeityje yra 16 kartų teistas, tačiau už nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, jis teistas tik du kartus, - 2004 m. už vagystę ir 2016 m. Didžiojoje Britanijoje už prekybą vogtomis prekėmis, visi kiti nusikaltimai yra visiškai kitokio pobūdžio (smurtiniai, susijęs su transporto priemonių vairavimo pažeidimais ir kt.), todėl nuteistojo nusikalstamą praeitį sieti su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir lėšų valdymo kompetencijos stoka, būtų neteisinga. Tačiau vien ši faktiniais duomenimis nepagrįsta išvada neduoda pagrindo teigti, jog lygtinis paleidimas T. M. netaikytas nepagrįstai, pažeidžiant nustatytą tvarką ar reikalavimus.

14. T. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai. Jo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, dinaminiai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; rašymo problemos; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistajam nustatyti ir du apsauginiai veiksniai – darbas įkalinimo įstaigoje, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, tačiau vertinant kriminogeninių veiksnių visumos kontekste, jie nesudaro prielaidos išvadai, kad jis jau gali būti paleistas lygtinai, kad jo probacija bus sėkminga ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Skunde nuteistasis T. M. nurodo, kad jo ankstesni nusikaltimai negali būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Pažymėtina, jog įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kokia jo kriminalinė praeitis. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš pareiktos medžiagos, nuteistasis viso teistas 17 kartų, kas pagrįstai leidžia jį charakterizuoti kaip linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus asmenį. T. M. ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, taip pat praeiti teistumai, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

16. Nuteistasis teigia, kad jis nebuvo susitikęs su vertintoja, todėl kyla abejonės dėl skundžiamoje nutartyje nurodyto 2024 m. vasario 9 d. atlikto pakartotinio jo nusikalstamumo vertinimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2024 m. vasario 9 d. atliktas pakartotinis nuteistojo vertinimas, pagal „OASys“ metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis, nes jų patikimumas jokių pagrįstų abejonių nekelia.

17. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo atstovo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo T. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika