Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-309/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
1-128-309/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kaltinamasis
T. B.
Nukentėjusysis
L. B.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-309/2014Teisminio proceso Nr. 01-1-06024-15Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.5.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.; 1.2.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-02-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine subendrinta ir sumažinta 1/3 viešųjų darbų bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 3 paros, laikant, kad yra atlikęs 18 (aštuoniolika) valandų nemokamų darbų; 2) 2015-03-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 1/3 laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2015 m. balandžio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos bausmės, paskirtas 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant dalį 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės, kuri, remiantis 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, pakeista į laisvės apribojimo bausmę, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės laiką bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 3 (tris) mėnesius. Subendrintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Pagal 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą T. B. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 11 d. 1.30 val. iki 2014 m. birželio 12 d. 13.45 val. ir nuo 2015 m. sausio 24 d. 5 val. iki 2015 m. sausio 24 d. 12.50 val., tai yra trys paros, kas prilyginama šešioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir viešųjų darbų bausmė, atlikta pagal 2015 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą; 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi T. B. 2015 m. balandžio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyneriems) mėnesiams – pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Bausmę paskirta atlikti areštinėje,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2015 m. sausio 27 d., apie 19 valandą, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, adresu: (duomenys neskelbtini), nefrologijos-toksikologijos skyriaus laiptinėje, suduodamas šio skyriaus darbuotojai L. B. ne mažiau kaip septynis kartus medicininėmis žirklėmis į galvos-kaklo sritį, spirdamas į dešinį šoną, sugriebdamas už medicininio švarkelio bei tempdamas link praviro laiptinės lango, padarydamas nukentėjusiajai L. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimus kakle, kairiame dilbyje; durtines žaizdas kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje; durtinę žaizdą dešinėje plaštakoje, taip pasikėsino nužudyti L. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. pasipriešino, išsivilkdama iš medicininio švarkelio, ir nuo jo pabėgdama.

Kaltinamasis T. B. teismo posėdyje kaltu dėl kaltinimo pasikėsinti nužudyti neprisipažino ir parodė, kad iki 2015 m. sausio 27 d., maždaug tris mėnesius, kas dieną dideliais kiekiais vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, alų, sidrą. Ir tai nebuvo pirmas kartas, kai alkoholį dideliais kiekiais vartodavo ilgą laiką. Po ilgo alkoholio gėrimo, būdavo bloga, todėl gerdavo širdies lašus. 2015 m. sausio 27 d., namuose pas mamą, norėjo išgerti širdies lašų. Ant spintelės buvo padėtas buteliukas ir jis, galvodamas, kad tai širdies lašai, dalį turinio išgėrė. Buteliuke buvo amoniakas, kurį išgėrus pradėjo vemti krauju. Tai pamatęs, patėvis iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o vėliau buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau kaip ten buvo nuvežtas, ne viską prisimena. Tai nebuvo pirmas kartas, kai dėl ilgalaikio girtavimo patekdavo į ligoninę, kur jam buvo statomos lašelinės. Grįžęs iš ligoninės, kurį laiką negirtaudavo, o po to vėl ilgalaikis girtavimas prasidėdavo iš naujo. Nuo alkoholio priklausomybės nebandė gydytis. Girtaudavo ir po pusę metų. Ligoninėje buvo statomos lašelinės. Gulint palatoje, pradėjo atrodyti, kad jam gali pakenkti, nori nužudyti, gali suleisti kokių tai vaistų. Sugalvojo pabėgti iš ligoninės ir per išėjimą išėjo. Buvo apsirengęs pižama ir šlepetėmis. Jį sulaikė policijos darbuotojai ir pristatė atgal į ligoninę. Kai parvežė į ligoninę, lygtai bendravo su seselėmis, ką jos sakė, nepamena. Būdamas palatoje, sugalvojo pasiekti namus, kur jaustųsi saugiau. Kaip išėjo iš palatos atsimena, bet kaip vaikščiojo po ligoninę, nelabai atsimena. Beklaidžiodamas surado žirkles, kam, nežino, gal kad apsiginti, kad jam nesuleistų vaistų. Bandė pabėgti iš ligoninės, ieškojo išėjimo. Kaip užpuolė nukentėjusiąją nepamena, gal galvojo, kad ji jį vėl parves į palatą. Ar ką sakė nukentėjusiajai, kiek smūgių sudavė, neprisimena. Iš ligoninės, kaip jam atrodo, pasišalino pro langą. Mieste jį sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į policijos komisariatą, patikrino blaivumą. Policijos komisariate buvo laikomas parą, po to pristatytas į namus. Namuose kliedėjo nuo vaistų poveikio, o po to pradėjo suvokti, ką padarė. Nužudyti nukentėjusiąją tikrai nenorėjo. Blaivaus proto nebūtų prieš žmogų rankos pakėlęs. Savo veiksmus laiko baisiais, į gynybą nepanašiais, panašiais į smurtą.

Nukentėjusioji L. B. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinėje ligoninėje nefrologijos-toksikologijos skyriuje, slaugytoja. 2015 m. sausio 27 d. 15 val. pradėjo budėjimą, kaltinamasis jau buvo ligoninėje, 6 palatoje, palatoje gulėjo ne vienas. Jo elgesys buvo įprastinis, kaip ir kitų ligonių, jis vaikščiojo po koridorių, ėjo į tualetą, atskiros priežiūros nereikėjo. Ji kaltinamajam turėjo suleisti vaistus. Kalbėti jai su kaltinamuoju neteko, o apie 17 valandą jo pasigedo. Paskambino budinčiai gydytojai P. ir informavo, kad kaltinamojo nėra palatoje. Netrukus paskambino iš priėmimo skyriaus ir pranešė, kad policijos pareigūnai kaltinamąjį parvežė iš miesto, tai buvo apie 18 valandą. Slaugytoja D. B. jį iš priėmimo skyriaus parvedė į palatą. Tada jai teko su kaltinamuoju bendrauti, jį įspėjo, kad ligoninės vidaus taisyklės neleidžia pasišalinti iš ligoninės be leidimo. Kaltinamasis nesiginčijo, pasakė „gerai“, jo išvaizda buvo normali. 18 valandą kaltinamajam suleido vaistus, jis nesipriešino, jokios agresijos kaltinamojo elgesyje nesimatė. Apie 19 valandą ėjo koridoriumi ir laiptinėje pamatė žmogaus šešėlį. Paklaususi „kas atsitiko“, palipusi laiptais į viršų, buvo užpulta. Be žodžių buvo užpulta, su žirklėmis visą laiką buvo bandoma jai įdurti į kaklą. Žirklės buvo panašios į medicinines, kaltinamasis jas galėjo paimti ligoninės patalpose. Gynėsi, dengėsi rankomis, kaltinamasis nieko nesakė, jo veidą matė. Kaltinamasis apsikabinęs nebuvo, už rankų nelaikė, tik stengėsi įdurti. Vienu momentu kaltinamasis ją tempė už švarko prie lango, langas buvo atidarytas, suprato, kad kaltinamasis ją nori išstumti. Viskas vyko labai greitai. Ji išsinėrė iš viršutinio švarko, jai pavyko pabėgti. Padaryta 15 eurų turtinė žala ir 2 000 eurų neturtinė žala, kurias prašo priteisti.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje slaugytojos padėjėja. Tą dieną dirbo nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kai pradėjo dirbti, kaltinamasis jau buvo ligoninėje. Jis elgėsi normaliai, nekėlė jokių problemų, neišsiskyrė iš kitų pacientų, vaikščiojo po skyrių lėtai, nebuvo agresyvus. Būna visokių pacientų, vieni visai nenori gulėti ligoninėje, nenori, kad būtų leidžiami vaistai. Apie 17 valandą kaltinamasis dingo iš skyriaus. Apie 18 valandą paskambino iš priėmimo skyriaus pareigūnai ir pasakė, kad ateitų pasiimti kaltinamojo. Nuėjusi kaltinamąjį parsivedė į skyrių, eidami kalbėjosi, kaltinamasis juokavo. Kaltinamajam sakė, kad daugiau neišeitų iš skyriaus, jis buvo patenkintas, nebuvo piktas. Neatrodė, kad kaltinamasis jaustų baimę, jokio agresyvumo nesimatė. Išgirdusi spiegimą, puolė ieškoti, kas nutiko, pasirodė kolegė su sukruvintu darbo chalatu, rankas ištiesusi į šonus, išsigandusi, susijaudinusi. Nukentėjusioji sakė: „Skambinkit policijai šeštokas užpuolė“, nes kaltinamasis gulėjo šeštoje palatoje. Kaltinamasis pabėgo laiptine žemyn, nes ten durys būna nerakinamos iki 21 valandos. Ant nukentėjusiosios matėsi durtinės žaizdos.

Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. sausio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje slaugytoja. Tą dieną pradėjo darbą nuo 15 val., dirbo iki 8 val. ryto. Su kaltinamuoju teko bendrauti, jis buvo ramus, buvo palatoje, po to buvo išėjęs, vaikščiojo po skyrius, jokio agresyvumo nebuvo. Nesimatė, kad būtų išsigandęs, ar nuo ko slapstytųsi. Kaltinamasis dingo apie 18 valandą, po to iš priėmimo paskambino, kad jis rastas. Kaltinamasis buvo išėjęs apsirengęs savo rūbais. Jo iš priėmimo skyriaus ėjo parsivesti slaugytojos padėjėja. Kai parsivedė, kaltinamasis buvo patalpintas į palatą. Paties įvykio nematė, vėliau matė, kad nukentėjusiosios delnas buvo kruvinas, buvo įdrėskimai prie kaklo ir prie ausies. Kaip suprato, ji buvo užpulta. Nukentėjusioji sakė, kad ji buvo užpulta iš už nugaros, jai bandė durti į kaklą, ji gynėsi rankomis. Kaltinamojo tuo metu ligoninėje nebuvo. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis pabėgo. Ji tame skyriuje dirbo 7 mėnesius, tai buvo pirmas kartas, kai buvo užpulta slaugytoja. Iš kitų nėra girdėjusi, kad kas nors būtų užpuolęs darbuotoją.

Ekspertas S. R. teismo posėdyje parodė, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje T. B. buvo uždavęs nemažai klausimų. Kaltinamasis buvo alkoholinės abstinencijos būklėje ir gan sunkioje būklėje, todėl sunkiai galėjo valdyti savo veiksmus. Pagal jo pasakojimus, tą jo abstinencijos būklę reikia laikyti kaip ganėtinai sunkią, nes jis išsakė tam tikras nemotyvuotas baimes. Jis nelabai gali paaiškinti ko jie bijo, bet bijo. Kaltinamojo sąmonė per visą įvykių seką nebuvo sutrikusi, jis orientavosi vietoje, aplinkoje, laike, jis suvokė, kad tai slaugytoja, bet jautė iš jos kažkokią grėsmę. Kaltinamojo galimybė suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti buvo ribota. Jo orientacija nebuvo sutrikusi, bet logiškų motyvų, dėl ko užpuolė slaugytoją, jis pateikti negalėjo. Jis jautė baimę ir tai buvo kokio tai laipsnio patologine būsena.

2015-01-27 apžiūros protokole (1 t., 6–12 b. l.) užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Kudirkos g. 99, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės nefrologijos-toksikologijos hemodializės padalinio laiptinėje, apžiūra.

2015-01-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 43 b. l.) užfiksuota, kad L. B. pateikė baltos spalvos švarkelį su kraujo pėdsakais.

2015-02-19 apžiūros protokole (1 t., 44–46 b. l.) užfiksuota L. B. pateikto švarkelio su kraujo pėdsakais apžiūra.

2015-01-27 informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų protokole (1 t., 52 b. l.) užfiksuota, kad 2015-01-27 19:25:58 val. T. B. nustatytas 0:00 promilių girtumas.

2015-01-27 poėmio protokole (1 t., 48 b. l.) užfiksuota, kad policijos pareigūnas savo iniciatyva iš T. B. paėmė balto metalo žirkles.

2015-02-10 apžiūros protokole užfiksuota (1 t., 49 b. l.) iš T. B. paimtų balto metalo medicininių žirklių apžiūra. Žirklės yra 14 cm ilgio, lenktais ašmenimis, smaigaliai buki.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 25–26 b. l.) nurodyta, kad L. B. nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu; odos nubrozdinimai kakle, kairiame dilbyje; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje; durtinė žaizda dešinėje plaštakoje. Nustatyti sužalojimai galimai padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, padarytas kontaktuojant su buku kietu daiktu ar paviršiumi; odos nubrozdinimas kakle padarytas su kietu buku galimai briauną turinčiu daiktu, jam slystant odos paviršiumi; odos nubrozdinimas kairiame dilbyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; durtinės žaizdos kairės ausies kramslio projekcijoje, kairės ausies išorinėje klausomojoje landoje padarytos su duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu; durtinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta kontaktuojant su duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, galimai žirklėmis. L. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 7 trauminių poveikių metu; nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie nėra būdingi griuviminei traumai.

Dėl įrodymų vertinimo ir 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės sąlygos, norint asmenį apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltu nusikalstamos veikos padarymu, yra įtvirtintos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse: pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai principinės baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pamatinės BK bendrosios dalies nuostatos, kurių konkretus reglamentavimas ir taikymas baudžiamosiose bylose pasireiškia per BK specialiosios dalies straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti, ir to siekia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–22/2009, 2K-64/2012).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog iki 2015 m. sausio 25 d., iki buvo pristatytas į Joniškio ligoninę, kaltinamasis T. B. apie tris mėnesius, diena iš dienos, vartojo alkoholinius gėrimus. Tai buvo ne pirmas kartas, kai tokį ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Po ilgalaikio alkoholio vartojimo jausdavo sveikatos pablogėjimą, sutrikusią širdies veiklą, todėl vartodavo širdies lašus. 2015 m. sausio 27 d. naktį, pajutęs, kad vėl su sveikata negerai, sugalvojo išgerti širdies lašų. Būdamas namuose pas mamą, ant stalo pamatė buteliuką ir, galvodamas, kad tai širdies lašai, jo turinį išgėrė. Buteliuke buvo amoniakas, kurį išgėręs kaltinamasis pasijuto blogai, pradėjo vemti krauju. Tai pastebėjęs, kaltinamojo patėvis iškvietė greitąją pagalbą, ir 2015 m. sausio 27 d. 6 val. 07 min. kaltinamasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės, 2015 m. sausio 27 d. 7 val. 30 min. kaltinamasis pristatytas į (duomenys neskelbtini) respublikinės ligoninės nefrologijos-toksikologijos skyrių, kur jam buvo statomos lašelinės. Kaltinamojo sveikatai ir gyvybei jokia grėsmė nenustatyta. Teismo posėdyje nukentėjusioji L. B., liudytojos D. B., R. K. parodė, kad kaltinamasis, joms pradėjus dirbti, jau buvo ligoninės palatoje, elgėsi ramiai, jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir ligoninės darbuotojų, palatos ligonių nekilo. Kaltinamasis vaikščiojo po palatą, ligoninės koridoriuje žiūrėjo televizorių. Apie 17 valandą ligoninėje pasigesta kaltinamojo, apie tai pranešta policijai, kuri kaltinamąjį sulaikė (duomenys neskelbtini) mieste. Policijos darbuotojams kaltinamasis nerodė jokio agresyvumo, todėl jie jį gražino atgal į ligoninę. Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 17 valandą kaltinamasis dingo iš skyriaus, apie 18 valandą paskambino iš priėmimo skyriaus pareigūnai ir pasakė, kad ateitų pasiimti kaltinamojo. Nuėjusi, kaltinamąjį parsivedė į skyrių, eidami kalbėjosi, kaltinamasis juokavo. Kaltinamajam sakė, kad daugiau neišeitų iš skyriaus, jis buvo patenkintas, nebuvo piktas. Neatrodė, kad kaltinamasis jaustų baimę, jokio agresyvumo nesimatė. Nukentėjusioji L. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 17 valandą kaltinamojo pasigedo. Paskambino budinčiai gydytojai P. ir informavo, kad kaltinamojo nėra palatoje. Netrukus paskambino iš priėmimo skyriaus ir pranešė, kad policijos pareigūnai kaltinamąjį parvežė iš miesto, tai buvo apie 18 valandą. Slaugytoja D. B. jį iš priėmimo skyriaus parvedė į palatą. Kaltinamąjį įspėjo, jog ligoninės vidaus taisyklės neleidžia pasišalinti iš ligoninės be leidimo. Kaltinamasis nesiginčijo, pasakė „gerai“, jo išvaizda buvo normali. 18 valandą kaltinamajam suleido vaistus, jis nesipriešino, jokios agresijos kaltinamojo elgesyje nesimatė.

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-142/2015).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų sirgęs kokia nors psichine liga, būtų turėjęs galvos traumų (1 t., 179, 190, 192 b. l.). Į (duomenys neskelbtini) apskrities psichikos sveikatos įstaigų pacientų registrą neįrašytas (1 t., 89, 91 b. l.). Kaltinamasis T. B. sistemingai ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu. Nuo ilgalaikio, neperstojamo alkoholio vartojimo, sutrinka kaltinamojo sveikata, jis patalpinamas į ligoninę. Paleistas iš ligoninės, kaltinamasis nenustoja vartoti alkoholio. Kaltinamasis pats sąmoningai vartoja alkoholį, tačiau tai negalima laikyti psichikos sutrikimu, nes kaltinamasis supranta savo veiksmų esmę, po ilgalaikio alkoholio vartojimo vartoja vaistus, gulasi į ligoninę stengdamasis atstatyti savo sveikatą.

Grąžintas į ligoninę, kaltinamasis galvoja iš jos pabėgti, grįžti į namus, kur jam atrodo saugiau. Kaltinamasis tuo tikslu ligoninėje elgiasi ramiai, bendrauja su ligoninės darbuotojais, vaikšto po skyriaus teritoriją, niekam nekyla jokių problemų dėl kaltinamojo elgesio. Apie 18 valandą kaltinamajam suleidžiami vaistai, jis elgiasi ramiai, tačiau jo tikslas – nepastebėtam pasišalinti iš ligoninės. Apie 19 valandą, kai ligoniai ruošiasi poilsiui, ligoninės darbuotojai baigia darbą, kaltinamasis ligoninės patalpose susiranda žirkles, pasislepia ligoninės laiptinėje. Nukentėjusioji L. B. palatoje pasigenda kaltinamojo, jo ieškodama, išėjusi į laiptinę, pastebi, kad kažkas yra pasislėpęs už durų. Jai paklausus, ar kas nors yra, kaltinamasis, nieko nesakydamas, ją užpuola, žirklėmis jai smogia į kaklą, galvos sritį, ji ginasi, smūgiai žirklėmis kliūva į ranką. Langas atviras, kaltinamasis nukentėjusiąją tempia prie lango ir nukentėjusiajai, išsivilkus iš švarkelio, pavyksta pabėgti, o kaltinamasis pabėga iš ligoninės. 2015-01-27 informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų protokole (1 t., 52 b. l.) užfiksuota, kad 2015-01- 27 sulaikius kaltinamąjį T. B., 19:25:58 val. jam nustatytas 0:00 promilių girtumas.

Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamasis T. B., 2015 m. sausio 27 d. patekęs į ligoninę, ten pagerėjus jo sveikatai, sugalvojo pabėgti ir grįžti į namus. Apie 17 valandą iš ligoninės pasišalino, tačiau policijos darbuotojų buvo sulaikytas ir grąžintas į ligoninę. Sugrąžintas į ligoninę, kaltinamasis T. B. neatsisakė minties pabėgti iš ligoninės, tą jis ir pats pripažįsta. Jis elgėsi ramiai, bendravo su ligoninės personalu, vaikščiojo po skyrių. Apie 19 valandą, būdamas blaivus, surado žirkles, pasislėpė laiptinėje, ir, pastebėjęs, jog nukentėjusioji jo ieško, iš pasalų ją užpuolė, smogė žirklėmis į kaklą, galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingas vietas sudavė ne vieną smūgį, tempė ją prie atdaro lango, tačiau nukentėjusiajai pavyko pabėgti. Kaltinamojo T. B. tikslas buvo pašalinti kliūtis, trukdančias pasišalinti iš ligoninės. Kadangi T. B. žirklėmis smūgiavo nukentėjusiajai į pavojingas gyvybei vietas, stengėsi išstumti ją pro langą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis pabėgo iš ligoninės, tačiau netrukus policijos darbuotojų buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Sekančią dieną iš areštinės paleistas, ir tai rodo, kad jis elgėsi adekvačiai, suprato savo veiksmus. Teismas atmeta kaltinamojo T. B. parodymus, kad jis nesuprato savo veiksmų, nepamena, kaip viskas vyko, nes tai paneigia nustatytos faktinės aplinkybės. Įvykiai vyko ilgą laiko tarpą, T. B. atliko daug logiškų veiksmų, sudariusių logišką įvykių seką. Tai, kad kaltinamasis T. B. dėl nuolatinio alkoholio vartojimo sau sukelia sveikatos problemų, nėra pagrindas spręsti klausimo dėl BK 18 straipsnio nuostatų taikymo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis); kaltinamojo asmenybę – administracine tvarka baustas (1 t., 87 b. l.), į (duomenys neskelbtini) apskrities psichikos sveikatos įstaigų pacientų registrą neįrašytas (1 t., 89, 91 b. l.), nedirba (1 t., 94 b. l.), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas. Nors kaltinamajame akte ir nurodyta, kad kaltinamasis T. B. teistas (1 t., 75–76, 82–84 b. l.), tačiau nusikalstamos veikos padarytos iki kaltinamojo pasikėsinimo nužudyti, jis buvo nuteistas po nusikalstamos veikos padarymo, todėl nelaikytina, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nuostatas, taip pat faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam T. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Skiriant bausmę kaltinamajam T. B. nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį – tam nėra pagrindų ir sąlygų.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

L. B., apklausta kaip nukentėjusioji, nurodė, kad dėl sugadinto švarkelio ji patyrė 15 EUR turtinę žalą, ir pateikė ieškinį 2 000 EUR neturtinei žalai atlyginti (1t., 20, 21 b. l.).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis T. B., todėl iš T. B. priteistina 15 EUR turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji L. B. pateikė civilinį ieškinį 2 000 EUR sumai neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai L. B. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsintasi atimti gyvybę. Dėl to L. B. patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, prarado saugumo jausmą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. B. turto ir pajamų neturi, yra nevedęs, tačiau jauno amžiaus, darbingas, todėl, atsižvelgdamas į visas išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, jog 2 000 EUR suma nėra aiškiai per didelė neturtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasų civilinis ieškinys (1 t., 36–38 b. l.) dėl nukentėjusiosios L. B. 45,70 EUR gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. B. tenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų: švarkelis ir žirklės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę ir bausmę, subendrintą 2015 m. balandžio 29 d. ir pakeistą 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimis, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2015 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 28 d. (1 t., 54-55, b. l.) ir nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. Taip pat bausmės dalį, atliktą pagal 2015 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš T. B. L. B. naudai 15 EUR (penkiolika eurų) turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 2 000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. B. 45,70 EUR (keturiasdešimt penkis eurus 70 euro centų) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – švarkelį ir žirkles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistojo T. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas