Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-860/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2-860/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Pareiškėjas
J. G.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-860/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. G. atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-820-413/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ direktoriaus A. G. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Adagrus“ iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“, kuriam įmonės kreditoriai per 40 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo turėjo pareikšti savo finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo.

2010 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino BUAB „Adagrus“ kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administratorius ginčijo visus trečios eilės kreditorių (įskaitant ir J. G.) finansinius reikalavimus, pastarųjų pagrįstumo klausimą teismas perdavė nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. kovo 3 d. 9.30 val.

Šalies argumentai

J. G. 2010 m. vasario 8 d. su atskiruoju skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį, kuria nebuvo patvirtintas J. G. 420 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Adagrus“ bankroto byloje. Pareiškėjas nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir nepatvirtinęs J. G. kreditorinio reikalavimo kartu su kitų kreditorių reikalavimais, pažeidžia jo, kaip BUAB „Adagrus“ kreditoriaus teises. ĮBĮ 22 str. numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, o nepatvirtinus J. G. kreditorinio reikalavimo, jis negalės dalyvauti kreditorių susirinkime, priimti sprendimų, susipažinti su finansine įmonės padėtimi, būti renkamu kreditorių komiteto nariu. J. G. UAB „Adagrus“ perdavė pinigines lėšas 420 000 Lt sumoje, tačiau BUAB „Adagrus“ jokių paslaugų ar darbų J. G. nesuteikė, taip pat jokio turto neperdavė, todėl skola J. G. yra 420 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi trečios eilės kreditorių, tame tarpe ir J. G., finansinių reikalavimų, kuriuos administratorius ginčija, pagrįstumo klausimą nutarė nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. kovo 3 d. Tokiu būdu J. G. finansinis reikalavimas, jo pagrįstumo klausimas nėra išnagrinėtas ir teismo sprendimas, kuris galės būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka, nepriimtas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu J. G. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – atskirąjį skundą dėl 2010 m. sausio 20 d. nutarties priimti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, vadovavosi CPK 315 straipsniu, kuris reglamentuoja apeliacinių, o ne atskirųjų, skundų priėmimo klausimus. Be to, šiame straipsnyje yra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurioms esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

2. Teismas pripažino, kad J. G. yra proceso dalyvis BUAB „Adagrus“ iškeltoje bankroto byloje (yra pateikęs prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą), todėl, apelianto įsitikinimu, teismas, atsisakydamas tvirtinti jo finansinį reikalavimą kartu su kitų kreditorių reikalavimais, pažeidė apelianto kaip BUAB „Adagrus“ kreditoriaus teises, nes jis negali dalyvauti kreditorių susirinkime, susipažinti su BUAB „Adagrus“ padėtimi ir kitaip ginti savo teisių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Adagrus“ prašo J. G. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo (CPK 305 str.), nes trečiųjų asmenų teises kreditoriai įgyja tik nuo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Kol J. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir kol jis nėra išnagrinėtas bei dėl to priimta atitinkama nutartis, apeliacinės instancijos teismas neturėtų nagrinėti J. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo. Tuo tarpu kitiems atskirajame skunde nurodytiems J. G. tariamiems teisių pažeidimams nagrinėti ir teisėms ginti LR Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) yra numatyta atskira tvarka.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atitinkamai, CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tais atvejais, kai tokia galimybė numatyta CPK, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tačiau galimybė apskųsti teismo nutartį, kuria administratoriaus ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas skirtas nagrinėti teismo posėdyje nenumatyta nei CPK, nei ĮBĮ 26 straipsnyje (CPK 1 str. 1 d.). Be to, Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai, nes apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumas vis dar sprendžiamas pirmosios instancijos teisme (Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi šį klausimą nutarta nagrinėti 2010 m. kovo 3 d. 9.30 val. teismo posėdyje, o šiuo metu iš informacinė sistemos LITEKO duomenų matoma, kad sekantis teismo posėdis numatytas 2010 m. gegužės 20 d. 13.30 val.). Tiesa, Kauno apygardos teismas skundžiamoje 2010 m. vasario 22 d. nutartyje nenurodė konkretaus CPK 315 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatyto atsisakymo priimti atskirąjį skundą (CPK 338 str.) pagrindo, tačiau atsisakymą motyvavo tuo, kad J. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nėra išnagrinėtas ir teismo sprendimas, kuris galės būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka, nepriimtas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija patikslina, kad J. G. atskirąjį skundą dėl 2010 m. sausio 20 d. nutarties pagrįstai atsisakyta priimti būtent CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Atitinkamai kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.), o tai, kad atskiro asmens finansinis reikalavimas nepatvirtinamas iš karto su kitų kreditorių reikalavimais, savaime nereiškia tokio asmens teisių pažeidimo. Priešingai, administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžiant teismo posėdyje siekiama išsiaiškinti visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, kurių pagrindu finansinis reikalavimas ar jo dalis pripažįstama arba atmetama.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atsisakyta priimti, dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą.

TeisėjaiKonstantinas Gurinas Marytė MitkuvienėDonatas Šernas