Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei D. G. dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei projektavimo sąlygų ir statybos leidimo gavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Guseinova atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 41).

Teisme ieškovė J. J. patikslindama ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad su atsakove susitarė dėl namo dalies rekonstrukcijos, todėl palaiko 2011-05-09 teismui pateiktą atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovei teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą gauti be bendraturtės sutikimo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Nurodė, kad atsakovei priklausanti ½ dalis ūkio pastato (plane pažymėta „C“ raide) užima 9 m² ploto jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (plane pažymėta raide „B“). Atsakovei, dar 2009 metais buvo pasiūlyta natūra atstatyti malkinę (sandėliuką) jos (atsakovės) žemės sklype, tačiau atsakovė atsisakė. Vėliau nuvykus pas Naujosios Vilnios seniūnijos architektą, atsakovė taip pat nesutiko sudaryti planą. Vėliau atsakovei nesutikus ir su 2009-10-26 pateiktu pasiūlymu (b.l. 27-28), daugiau su ja tie klausimai nesvarstyti ir kreiptasi į teismą, todėl palaikydama reikalavimą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB“Julimantas“ parengtą žemės sklypo planą prašo ieškinį tenkinti.

Teisme atsakovė D. G. sutiko su ieškovės atsisakymu dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos gauti leidimą be bendraturtės sutikimo ir bylos nutraukimu šioje dalyje, tačiau nesutiko su reikalavimu nustatyti žemės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką, pagal UAB„Julimatas“ parengtą žemės sklypo planą nurodydama, kad ūkinio pastato dalį (4,5 m²) įsigijo kartu su namo dalimi. Perkeliant ūkinio pastato dalį, jai atsirastų papildomos išlaidos, kurių ji nenori turėti, jei sutiktų su ieškovės pasiūlymu. Paaiškino suprantanti, kad jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausanti ūkinio pastato dalis, stovinti ant ieškovei priklausančios žemės ir yra jos teritorijoje, todėl ieškovė siekia šį klausimą išspręsti. Iš esmės neprieštarauja ieškovės pasiūlymui, tačiau nenori apmokėti visų projekto ir registracijos išlaidų. Paaiškino, kad į malkinę, privatizuotą 2007 metais, patenka iš kelio pusės Prašo ieškinį atmesti.

Teisme atsakovės atstovas advokatas J. K. palaikė atsakovės išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad ieškinys pateiktas nepagrįstai ir turi būti atmestas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisės yra pažeistos. Tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo, nes atsakovė sutinka su ieškovės pasiūlymu, tačiau dėl lėšų stokos to negali įgyvendinti. Atsakovė neprieštarauja patraukti savo ūkinio pastato dalį, tačiau ieškovė turėtų apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 69)

Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Jam pranešta tinkamai (b.l. 89). Neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. numato, kad civilinė byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir tokį atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo dalyje dėl reikalavimo pripažinti jai teisę be bendraturtės sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, o atsakovė pritarė tokiai ieškovės pozicijai ir sutiko su jos prašymu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo atsisakymas nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, teismas priima tokio reikalavimo atsisakymą, šioje dalyje nutraukdamas bylą (LR CPK 42 str. 2 d., 293 str. 1 d. 4 p.). Ieškovei yra žinoma, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarką taip, kad: atsakovė naudotųsi 1000 m² ploto žemes sklypu, žemės sklypo plane M1:500 (parengtu 2009-10-05) pažymėtu indeksais „C“ (toliau planas), kurio ribos nurodytos skaitmenimis 28-29-30-6-28 ir „A“, kurio ribos plane pažymėtos skaitmenimis 32-8-9-10-11-12-13-34-33-32, o ieškovė naudotųsi 600 m² ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „B“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 1-35-36-2-3-4-5-28-29-30-6-31-38-7-32-33-34-13-14-15-1.

Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikyti. Bendraturčių teisės naudotis bendrąja nuosavybe esančiu žemės sklypu pirmiausia įgyvendinamos jų tarpusavio sutarimu o, kilus ginčui – pastarąjį sprendžia teismas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis). Tiek bendraturčių susitarimu, tiek teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti teisėta, t.y. atitikti žemės santykių tvarkymui nustatytus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus. Žemės įstatymo 1 straipsnis, reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą, įtvirtindamas principines nuostatas, pagal kurias žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti fizinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Įstatymas numato, kad žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys(šio įstatymo 2 straipsnio 12 punktas), taip pat šis įstatymas įgyvendina ir klausimus, susijusius su žemės sklypų planų atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534) nustato reikalavimus nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų formai, turiniui r jų parengimo tvarkai, kurie turi atitikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir teisės aktų, į kuriuos jie nukreipia, nustatytus reikalavimus (Nuostatų 1, 34, 35. 36.4 punktai). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis), todėl žemės sklypo planą turi parengti asmenys, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1805 ,,Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją.

Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr.1094-0350-8012 ir ūkinio pastato, unikalus Nr.1094-0350-8034 (b.l. 16-17) bei žemės sklypo bendraturtės (b.l. 24-25), kurios 1992-09-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.25-1973 privačios nuosavybės teise įsigijo: ieškovė - ½ dalį namo, unikalus Nr.1094-0350-8012:0002 ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr.1094-0350-8034, esančius Skardžio g.8, Vilniuje (b.l. 15-17), o atsakovė - ½ dalį namo, unikalus Nr.1094-0350-8012:0002 ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr.1094-0350-8034 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr.1094-0350-8034, esančius Skardžio g. 8, Vilniuje. Bendro ploto 1600 m² žemės sklypą bendraturtės įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ieškovei priklauso 600/1600 m² ploto žemės sklypo dalis, o atsakovei 1000/1600 m² ploto sklypo dalis (b.l. 15-17).

Ieškovė, nustačiusi, kad jos valdomame privačiame žemės sklype nėra išskirta bendraturtės ½ ūkinio pastato eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis, kreipėsi UAB"Julimatas", kad būtų pažymėtos ribų posūkio taškų koordinatės (LKS valstybinėje 1994 m. sistemoje) naudojamos ir esamos nuosavybėje žemės sklypų ribose ir parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. 010110047:440), esančio bendroje dalinėje nuosavybėje, žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti planas m 1:500.

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 ,,Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 3.3 punktas reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisykles ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo tvarką. Šio teisės akto reglamentuojami santykiai apibrėžti Taisyklių 3 punkte, nustančiame, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją; keičiant Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, paskirtį; perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miestų teritorijoje; parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje; žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Konkrečiu atveju, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekiama nustatyti ir patikslinti žemės sklypo dalis, todėl rengiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, taikytini Taisyklių reikalavimai (Taisyklių 7, 8, 10, 12.4, 14.1 ir kt. punktai).

Byloje esančiame 2006-12-11 Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad Taisyklės nenumato, jog norint nustatyti žemės sklypo dalį būtina rengti teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą, norint nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas atskiram statiniui eksploatuoti (b.l. 30-31), nes jos turi būti išskiriamos žemės sklypo plane. Taip pat nurodyta, kad ne nuo bendranaudotojų susitarimo ar pageidavimo priklausė kokio dydžio žemės sklypo dalis reikalinga atskiram statiniui, šiuo atveju 1/2 statinio eksploatuoti. Jie turi būti nustatomi ne proporcingai pagal statinio bendrąjį plotą ar užimamą dalį žemės sklype, bet atsižvelgiant į tai, koks žemės sklypo plotas reikalingas konkrečiam statiniui eksploatuoti.

Teismui nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-29/2007). Nagrinėjamu atveju ginčas nagrinėjamas vadovaujantis teisėtumo, adekvatumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijais bei laikantis proporcingumo ir socialinės taikos kriterijaus, akcentuojant, kad tvarka turi būti teisėta, t. y. nepažeidžianti įstatymų ar trečiųjų asmenų teisių; nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; taip pat turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos bei, kad kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms ateityje bei būtų racionali ir užtikrintų efektyvų naudojimąsi bendru turtu.

Ieškovės pateiktame plane nurodyti sklypo kadastro duomenys, leidžia jį identifikuoti, išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtinos naudotis atskiriems bendraturčiams, todėl darytina išvada, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka racionalumo, patogumo, faktinio naudojimosi stabilumo kriterijus, nes atsakovei tenkantis žemės plotas liks iš esmės taisyklingos ir natūralios formos, neapsunkinantis naudojimosi žemės sklypu ir statiniais, ką pripažino ir atsakovė. Atsakovės noras, kad ieškovė apmokėtų visas pagal jos (ieškovės) pateiktą projektą galimas būsimas atsakovės išlaidas, susijusias su atsakovei priklausančio teisėto turto dalies teisiniu įforminimu laikytinas nepagrįstu. Akivaizdu, jog be pačios atsakovės tam tikrų veiksmų atlikimo, ieškovė negalės iki galo atlikti bendraturčių turto teisinio įforminimo procedūrų. Be to pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju, būtent ieškovė yra iniciatorė tinkamai susitvarkyti šalių nuosavybėje esantį bendrą turtą ir ateityje dėl jo nebeturėti konfliktų. Vien projekto paruošimas jau yra pakankama finansinė našta ieškovei, nors pats projektas yra susijęs su abiem šalims tinkamu parengto plano, teisiniu įregistravimu. Atsakovė turi prisiimti būsimas išlaidas, nes parengtas planas yra susijęs ir su jos turtiniais interesais ir nesąžininga visas finansines išlaidas perkelti vienai ieškovei.

Pripažinus, kad ieškovės pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia kitos bendraturtės teisių ir teisėtų interesų, o bendro turto klausimo išsprendimas pagal abiem šalims tinkamą projektą laikant šalių siekiu ginčą užbaigti abiems šalims tinkamomis priemonėmis, kas užkirstų kelią galimiems konfliktams ateityje laikytina, kad atsakovė iš esmės neprieštarauja ieškovės pateiktai naudojimosi turtu tvarkai, juolab, kad turėdama galimybę ji teismui nepateikė nei priešieškinio, nei kito naudojimosi bendru turtu tvarkos projekto varianto, kas rodo, kad pateiktas projektas atsakovę tenkina. Pagrindinė nesutikimo su ieškovės reikalavimu priežastis - atsakovės nenoras turėti išlaidų, tačiau jos pačios pripažinimas, kad bendras turtas turi būti sutvarkytas taip, kad tai nesudarytų šalims nepatogumų juo naudojantis nei yra dabar, kai vieno bendraturčio labai maža turto dalis realiai yra kito bendraturčio teritorijoje ir neturi jokio tiesioginio sąlyčio su atsakovės sklypu, nėra pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo.

Teismas daro išvadą, kad dėl nurodytų aplinkybių visumos nėra pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu, nustatyti tokią naudojimosi bendru turtu tvarką, šiai dienai realiai tenkinančią abi šalis pagal pateiktą projektą, kuriuo numatyta, kad atsakovė naudotųsi 1000 m² ploto žemes sklypu, žemės sklypo plane M1:500 (parengtame 2009-10-05) pažymėtu indeksais „A“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 32-8-9-10-11-12-13-34-33-32 ir indeksu „C“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 28-29-30-6-28, o ieškovė naudotųsi 600 m² ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „B“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 1-35-36-2-3-4-5-28-29-30-6-31-38-7-32-33-13-14-15-1, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Iš esmės patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistina 262 Lt. (du šimtai šešiasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 47,60 Lt. (keturiasdešimt septyni litai 60 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.73- 4.77 str. LR CPK 185 str., 197 str., 259 str., 265 str., 268 str., 270 str. ir 282 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.0101/0047:440, esančiu Skardžio g. 8, Vilniuje, valdymo ir naudojimosi tvarką, pagal 2009-10-05 parengtą žemės sklypo planą M1:500, t.y. pagal kurį:

- atsakovė naudojasi 1000 m² ploto žemes sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 32-8-9-10-11-12-13-34-33-32 ir indeksu „C“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 28-29-30-6-28;

- ieškovė naudojasi 600 m² ploto žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „B“, kurio ribos nurodytos skaitmenimis 1-35-36-2-3-4-5-28-29-30-6-31-38-7-32-33-13-14-15-1.

Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę be bendraturtės D. G. sutikimo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, šalims šį klausimą išsprendus tarpusavio susitarimu.

Iš atsakovė D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 262 Lt. (du šimtus šešiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.).

Iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 47,60 Lt. (keturiasdešimt septynis litus 60 ct) teismo turėtų pašto išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB„Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.