- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1270-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05491-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovo D. K. dukros O. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 Eur;
1.2. ieškovę paskirti dukros O. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
1.3. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui O. K., mokamą po 300 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė prašymą grindžia tuo, kad šioje byloje teismo sprendimo priėmimas gali užtrukti, dėl to, siekdama užtikrinti vaiko teisę į abiejų tėvų teikiamą išlaikymą, prašo priteisti iš atsakovo jų nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė; procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2024 m. balandžio 11 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti mergaitės interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu ir vadovaujantis byloje esančia medžiaga, Skyrius neturi pagrindo nesutikti su prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė ieškovės J. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Priteisti iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. K. mokamą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Paskirti ieškovę J. B. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas rėmėsi ieškovės teigimu, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, visa vaiko išlaikymo našta palikta ieškovei. Atsakovo pozicija šiuo klausimu teismui nėra žinoma. Skyrius Išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje civilinėje byloje. Teismas vertino, kad nesant ieškovės teiginius paneigiančių duomenų, siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelė į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur per mėnesį. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, yra apie 306 Eur ((708,24 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 305,99 Eur). Vadovaujantis skaičiavimu, teismas manė esant pagrindui ieškovės prašymą tenkinti visiškai – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Priteisdamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, teismas atsižvelgė į tai, kad 96,25 Eur yra valstybės skiriama parama kiekvienam vaikui, kurią gauna ieškovė.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovas verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, todėl objektyvių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas teismas neturi. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo dėti pastangas, kad užtikrintų savo kaip tėvo pareigos prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdymą, ypač, kad priteistino laikino išlaikymo suma skirtina tik būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį laikino išlaikymo priteisimo kontekste, teismas manė, kad jis pajėgus teikti dukrai periodinį 300 Eur išlaikymą. Teismas nurodė, kad priteistino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Atsakovas (apeliantas) D. K. pateikė atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
11. Teigia, kad atsakovas kaip teikė 200 Eur išlaikymą, kuris buvo sutartas su ieškove, taip ir teikia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patiria tokias išlaidas, kai teigia ieškinyje. Atsakovas jokių iš teismo dokumentų apie siūlymą pateikti nuomonę apie laikinųjų apsaugos priemonių iš teismo nei paštu, nei elektroniniu paštu negavo, bet ir negalėjo gauti, nes teismui nebuvo žinomas ir dabar nėra žinomas atsakovo elektroninis paštas. Vaiko poreikiai ir šiai dienai tenkinami pagal abiejų tėvų tarpusavio susitarimą. Ieškovė neįrodė, kad šiuo metu nukenčia vaiko interesai išlaikymo srityje, nes išlaikymas kaip buvo teikiamas taip ir šiai dienai teikiamas. Teismas priimant skundžiamą nutartį buvo ieškovės suklaidintas ir ieškovė pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, nes gaudavo lėšas į savo sąskaitą iš atsakovo bei per „Perlas“ terminalą asmeniškai, atsakovas mokėjo nuolat už vaiko lankomą darželį.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
17. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
18. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad apeliantas jokių iš teismo dokumentų apie siūlymą pateikti nuomonę apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nei paštu, nei elektroniniu paštu negavo, tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi byloje yra Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimas DOK-58341, pagal kurį, siunta, be kita ko, informuojanti atsakovą apie 7 dienų terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, atsakovui buvo įteikta 2024 m. balandžio 11 d.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad šiuo metu apeliantas teikia išlaikymą vaikui, yra nepagrįsti, nes tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikino išlaikymo dydžiu – 300 Eur kas mėnesį, apeliantas šio dydžio neginčija ir neįrodinėja, kad yra finansiškai nepajėgus mokėti tokio dydžio vaiko išlaikymą.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apelianto atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo suabejoti priteisto laikino išlaikymo būtinybe ar pagrįstumu, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.