- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1585-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07017-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- UAB „Ievos svajonė“
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Ievos svajonė“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. L2-11114-717/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius A. K. pareiškimu (b.l. 3) prašo priteisti iš skolininko UAB „Ievos svajonė“ 34 500,00 Lt skolos, 1242,00 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi (b.l. 6-7) ieškovo prašymą tenkino. Nutarė areštuoti UAB „Ievos svajonė“, įm.k. 135289416, buveinės adresas – J. N. g. 13, Kaunas, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 35742,00 Lt sumai. Areštuojant skolininkui priklausantį turtą, uždraudė skolininkui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant skolininkui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai pareiškimo sumai užtikrinti, areštavo skolininko pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant disponuoti skolininkui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant skolininkui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti mokesčius valstybei.
Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į pakankamai didelę pareiškimo sumą (35742,00 Lt), ir į laiko tarpą - nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio negrąžinta paskola, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu (b.l. 16) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį bei 2011-05-10 teismo įsakymą panaikinti. Nurodo, kad kreditorius prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo be žyminio mokesčio kvito pridėjo vienintelį dokumentą - mokėjimo nurodymą Nr.284743, kuriame nėra nurodoma, kad skolinama 10000 eurų suma yra skirta būtent atsakovei, lėšų gavėju nurodyta UAB „Ievos sodai“, nenurodomas įmonės kodas, neapibrėžiamas „paskolos“ terminas. Teismas teismo įsakymu priteisė bei areštavo delspinigių sumą, nors prie pareiškimo nepridėtas joks rašytinis sandoris, įgalinantis skaičiuoti delspinigius pagal nesamą paskolos sutartį. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad skola negrąžinama ilgą laiko tarpą, dėl ko yra pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.26) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Skundžiama nutartis neprieštarauja teismų praktikai, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atitinka jų taikymu siekiamam tikslui, išlaikyta pusiausvyra tarp skolininko ir kreditoriaus teisių apsaugos. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas neteisėtai reikalauja priteisti delspinigius, nes dėl jų skaičiavimo šalys nesusitarė rašytine tvarka, nepagrįstas ir neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Civilinio proceso įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su skolininko finansine padėtimi ar galimybe atsiskaityti su kreditoriumi, kai jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas. Skolininko turimas turtas savaime nesuponuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad kreditorius, darydamas mokėjimo pavedimą skolininkei, neteisingai nurodė bendrovės, į kurios sąskaitą pervedamos lėšos, pavadinimą, ir lėšos pervestos galimai kitai įmonei, nes, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nevertina ieškinio pagrįstumo. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad sąskaita, į kurią pareiškėjas pervedė pinigines sumas, priklauso skolininkei, todėl atskirojo skundo argumentas, kad kreditoriaus pinigų UAB „Ievos svajonė“ negavo, patvirtina skolininkės nesąžiningumą bei teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reikalaujama priteisti iš skolininko 34500 Lt skolos ir 1242 Lt delspinigių suma yra didelė, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą, t.y. teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio ar pareiškimo pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. priimant teismo įsakymą.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį kreditoriaus teisių gynimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaudamasis šalių proporcingumo ir ekonomiškumo principais, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai pirmiausia areštavo skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 35742 Lt (34500 Lt skola + 1242 Lt delspinigiai) sumai.
Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas panaikinti 2011-05-10 teismo įsakymą yra nepagrįstas, nes dėl nesutikimo su teismo įsakymu skolininkas pirmosios instancijos teismui privalo pateikti prieštaravimus, reglamentuotus Civilinio proceso kodekso 439 straipsnyje.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu įvykdomas teismo sprendimas ar kitas teismo priimamas procesinis dokumentas, kuriuo patenkinamas šalių pateiktas reikalavimas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas besikreipiančios į teismą šalies reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės – laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. Taigi apelianto skunde nurodyti motyvai naikinti laikinąsias apsaugos priemones laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.