Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. atstovo advokato G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. 2017 m. spalio 17 d. Lošimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiasis specialistas A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą, už tai, jog ji, 2017-06-21, 00 val. 00 min., iki 2017-06-21, 23 val. 59 min. eidama UAB „Top Sport“ (toliau – Bendrovė) lažybų tarpininkės - kasininkės pareigas, Taikos pr. 66A-2, Klaipėdoje, veikdama pagal 2015-10-09 pasirašytus Bendrovės lažybų tarpininko - kasininko pareiginius nuostatus, privalėdama sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus (Pareiginių nuostatų 34 punktas), iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Pareiginių nuostatų 25 punktas), vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymus (Pareiginių nuostatų 23 punktas), taip pat ir Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Bendrovės direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 17/05/02) (toliau – Aprašas) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017-06-21 įleido M. B. į bendrovės lažybų punktą, esantį adresu Taikos pr. 66A-2, Klaipėdos m., nors M. B. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017-05-05 buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiais veiksmais N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

Protokole pateikiama nuoroda į N. R. pareiginę instrukciją, o už jose nustatytų pareigų pažeidimą jai galėtų būti taikoma nebent drausminė, o ne administracinė atsakomybė. ALĮ egzistuoja spraga, kuri neleidžia tinkamai įgyvendinti ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo neįleisti lošti asmenų, įtrauktų į Registrą. Įstatymas nenumato reikalavimo ir įpareigojimo lošimų organizatoriams kiekvienu atveju tikrinti lošti fiziškai atvykusio asmens tapatybę. Esant tokiam įstatymo neaiškumui, lošimų organizatorius negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, kad nepatikrino asmens tapatybės ir dėl to nenustatė, kad toks asmuo neturi teisės lošti. Priešingu atveju, yra pažeidžiamas fundamentalus asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Asmeniui negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y., jam negali būti perkeliama įrodinėjimo našta, jog jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

Byloje neįrodyta, jog UAB „Top Sport“ darbuotoja N. R., tariamai nepatikrinusi M. B. tapatybės, jam atėjus į bendrovės lažybų punktą, pažeidė teisės aktus. Apeliantė tėra lošimų organizatoriaus darbuotoja, vykdžiusi tarpininkės - kasininkės pareigas, todėl negali būti laikoma atsakinga už jai inkriminuoto draudimo neįgyvendinimą. Teigia, jog atsakomybės subjektu šiuo atveju yra ne apeliantė, o bendrovės direktorius. Bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 17/05/02 „Dėl lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmens registre organizavimo tvarkos aprašo ir lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmens registre organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punkte numatyta kad „Už lošėjų patikros Registruose organizavimą bendrovėje pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir šio Aprašo reikalavimus atsako bendrovės vadovas“. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad apeliantė turėjo patikrinti M. B. tapatybę, už tapatybės nepatikrinimą (nenustatymą, kad toks asmuo įtrauktas į Registrą) turėtų atsakyti bendrovės vadovas, neužtikrinęs (vidiniais teisės aktais, sankcijų numatymu ir pan.), kad darbuotojai vykdytų asmenų, atvykusių lošti, įtraukimo ar neįtraukimo į Registrą faktą.

M. B. ir jo draugo M. S. nufilmuotą vaizdo įrašą bendrovėje vertina kaip nepatikimą ir neleistiną įrodymą. Byloje nepatikrinta, ar tariamai 2017-06-21 darytas vaizdo įrašas nėra suklastotas, sukarpytas, suklijuotas ar darytas būtent 2017-06-21. Iš šio įrašo neįmanoma identifikuoti tikslios filmavimo vietos, laiko, taigi neįrodo, jog darytas N. R. darbo metu. Toks įrašas nėra įrodymas ANK 569 straipsnio 1 dalies normos prasme. Nėra įrodymų, kad vaizdo įrašas buvo daromas teisėtai, t. y., kad bendrovė buvo informuota ir sutiko, jog būtų filmuojamos patalpos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad vaizdo įrašo darymas buvo leistinas kitais pagrindais (BPK 159, 160 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-976/2017; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edvvards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sec/ueira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose). Slaptas galimo pažeidimo fiksavimas darant vaizdo įrašą yra tik baudžiamajame procese numatyta, speciali įrodymų rinkimo priemonė, taikoma ikiteisminio tyrimų pareigūnų. Įstatyme numatytų pagrindų sekti ir daryti vaizdo įrašą bendrovės patalpose nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl įrašas padarytas neteisėtai. Be to, tarnyba niekada netikrino, ar bendrovė vykdo reikalavimą neleisti lošti asmenims įtrauktiems į Registrą.

Mano, jog M. B. su draugu M. S. atliko teisės pažeidimą imituojančius, provokuojančius veiksmus, nesant tam teisinio (procesinio) pagrindo. Tiek M. B., tiek M. S. nepaisant to, kad abu yra įsirašę į Registrą, suprato, kad eina į lažybų punktą, ten filmuoja. Prie bendrovės lažybų punkto įėjimo ir viduje yra iškabos, kuriose didelėmis raidėmis parašyta, kad draudžiama lošti asmenims įtrauktiems į Registrą. M. B. veiksmai vertintini ne kaip priklausomybės lošti išraiška, o kaip tyčinė provokacija, tam tikras kerštas, kuriam jis paruošė. Šie asmenys lošė ne dėl to, kad turi priklausomybę nuo lošimų, o tik tam, kad galėtų tai užfiksuoti (nufilmuoti) ir vėliau apie tai informuoti tarnybą. M. B. ir jo draugo M. S. paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, N. R. kaltę patvirtinančiais, įrodymais. Šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie išprovokavo tariamo pažeidimo padarymą ir tai neteisėtai užfiksavo. Nesant kitų apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti N. R. paaiškinimu, kad tariamo pažeidimo padarymo dieną nei M. B., nei M. S. bendrovės patalpose nebuvo, t. y. jie nebuvo įleisti lošti ir nelošė bendrovės lažybų punkte. Apeliantei inkriminuotas ALĮ pažeidimas nėra įrodytas patikimais ir teisėtais būdais surinktais įrodymais, todėl jos byla nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl N. R. kaltės padarius ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, teigiama, jog N. R. negali būti jai inkriminuoto nusižengimo atsakomybės subjektu, o ALĮ nenumatyta azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pareiga kiekvienu atveju patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę.

Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė rašytinius įrodymus, o išvadas dėl N. R. kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Skunde dėstomi argumentai, jog byloje nėra patikimų N. R. kaltės įrodymų, vertinami kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigiama skunde, būtent N. R., o ne jos darbdavė (bendrovės direktorius) pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes būtent ji, dirbdama UAB „Top Sport“ lažybų tarpininke – kasininke, turėjo pareigą iš į lažybų punktą atėjusio M. B. reikalauti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau net ir tada, kai pastarasis jai tiesiogiai pasakė, jog jam draudžiama lošti, ji tęsė priešingą teisei elgesį, t. y. netikrino jo tapatybės, leido jam likti lošimo organizavimo vietoje bei leido dalyvauti statyme už šunų lenktynes, išduodama tai patvirtinantį kvitą.

Nors skunde apeliuojama į M. B. ir jo draugo M. S. pagalba lažybų punkte padaryto vaizdo ir garso įrašo mobiliuoju telefonu patikimumą, leistinumą, teigiant, jog N. R. M. B. buvo provokuojama padaryti nusižengimą, o pats filmavimas atliktas neteisėtai, tačiau apygardos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš kvestionuojamos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog M. B. bendravo su N. R. jos darbo vietoje – bendrovės lažybų punkte, esančiame adresu Taikos pr. 66A-2, Klaipėdos m, o jų pokalbio turinys, leidžia pagrįstai teigti, jog N. R. nei šio pokalbio su pradžioje, nei pastarajam pasakius, kad „ <...> aš prašymą esu parašęs tai vis tiek neįdomu niekam? Jau čia dešimt tūkstančių pralošiau per porą mėnesių.“, nereikalavo iš jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o priėmė pinigus už norimas statyti šunų lenktynes (t. 1, b. l. 12). Aplinkybę, jog N. R. įvykio metu – 2016-06-21 dirbo minėtame lažybų punkte, patvirtino ir ji pati 2017-06-29 paaiškinime (t. 1. b. l. 47). Netikėti M. B. pokalbį su N. R. telefonu slapta filmavusio bei kaip liudytoju apklausto M. S. nuosekliais parodymais, jog įraše yra būtent M. B., o įrašas darytas lažybų punkte, esančiame adresu Taikos pr. 66A-2, Klaipėdos m., pagrindo nėra.

Aptartas M. B. ir N. R. pokalbio turinys, leidžia nesutikti su apeliantės atstovo teiginiais, jog M. B. ir jo draugas M. S. provokavo N. R. padaryti nusižengimą. Pagrindo M. B. ar M. S. elgesyje įžvelgti provokacijos situacijai būdingų požymių, t. y., N. R. skatinimo tiesiogiai ar užmaskuotai, ar konkliudentiniais veiksmais ar kitaip pažeisti ALĮ ar N. R. žinomas jos kaip lažybų tarpininkės – kasininkės pareigines nuostatas, nėra (t. 1, b. l. 123-124). Pažymėtina, jog lažybų tarpininkės – kasininkės pareiginių nuostatų 25 punkte numatyta pareiga – „Iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.“ Bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 17/05/02 „Dėl lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmens registre organizavimo tvarkos aprašo ir lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmens registre organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 4 punkte nustatyta, kad „Darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose“. Aptartų bendrovės lokalinių teisės aktų turinys, šalina abejones, jog bendrovė nepakankamai ar netinkamai organizavo (-uoja) ALĮ nuostatų įgyvendinimą kasdieninėje veikloje.

ALĮ 10 straipsnio „Lošimų organizavimo draudimai ir apribojimai“ 10¹ dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos. ALĮ 20 straipsnio „Lošėjų tapatybės nustatymas“ 1 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad „Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

Sistemiškai aiškindamas išdėstytas ALĮ normas ir kartu kompleksiškai vertindamas UAB „Top Sport“ direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turinį su nustatytomis konkrečiomis faktinėmis nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog N. R. turėjo pareigą privalomai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, o šios pareigos nevykdydama, leido į lošimų organizavimo vietą patekti asmeniui, kuriam draudžiama lošti – M. B. bei leido jam dalyvauti lošime.

Apeliantės atstovas skunde nepagrįstai susiaurina N. R. inkriminuoto draudimo pažeidimą iki ALĮ 20 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9, 10 dalyse nustatyto reguliavimo, nes tai nedera su ALĮ aptartų draudimų ir apribojimų tikslais, kurie, be kita ko, atspindi viešąjį interesą užtikrinti, kad asmenys, pateikę prašymus nelošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas ir neloštų. Užtikrinti apeliantei inkriminuoto ALĮ draudimo įgyvendinimą, objektyviai įmanoma tik jei lošimo bendrovės atsakingi darbuotojai privalomai tikrins kiekvieno atėjusio į lošimo organizavimo vietą asmens tapatybę, o ne vien tik tada, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.

Beje, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo tarnyba, apeliantė nubausta ne už pareigos tikrinti asmens tapatybę pažeidimą, o už tai, jog įleido M. B. į lažybų punktą, nors pastarasis yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. atstovo advokato G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.