Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-11 nuosprendžiu, pagal BK 140 str. 3 d., skirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 str. atidėta 6 mėnesiams, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis:

2025-01-26 apie 23.45 val., šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo posūniui D. M., gulinčiam kambaryje, lovoje, ranka suėmė už plaukų, juos stipriai tempė ir tokiu būdu kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui, nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. N. parodė, kad supranta kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas, jo teisės jam išaiškintos, nepadarė šio nusikaltimo. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, priklausomybių neturi. Jis su J. K. kartu gyvena apie 5 metus, augina bendrą (duomenys neskelbtini) metų sūnų. J. turi dar du vaikus, tai yra J., kuriam (duomenys neskelbtini) metų ir D., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. D. yra sunkus vaikas, nevaldomas, elgiasi kaip nori, su juo niekas nesusitvarko. Per 4 metus jis pakeitęs 5 mokyklas, jo atsisako mokytojai, nes jis krečia šunybes, juos siunčia "nachui". D. nustatytas (duomenys neskelbtini), jam išrašyti raminantys vaistai, kuriuos jis privalo vartoti, tačiau jis vaistų specialiai negeria. Jis nori eina į mokyklą, nori neina, savo mamą vadina "kurva", visus juos siunčia "nachui". Jam kai užeina pykčio priepuoliai, jis namuose viską išdaužo, muša brolius, žodžiu jis nieko neklauso, jo neįmanoma suvaldyti, jie gyvena lyg ant adatų. Nuolatos jiems namo kviečia policiją. Jam ne kartą yra D. sakęs, kad jam atkeršys, nes nenupirko telefono. Prieš kokius 3 metus buvo nuteistas dėl to, kad smurtavo prieš D., tai yra jo isterijos metu jis jį norėdamas sudrausminti prispaudė su ranka prie sienos, tačiau tai prisipažino ir dėl to buvo nuteistas, tačiau daugiau niekad prieš D. nesmurtavo. 2024-01-26 visi buvo vakare namuose. Apie 22 val. nuėjo miegoti. Jam miegant atėjo į kambarį D. ir į jį pradėjo mėtyti vaikų žaislus, pradėjo reikalauti pirkti jam telefoną. Jis nekreipė labai į jį dėmesio. Vėliau jis pradėjo reikalauti elektrinio paspirtuko, kad jis jį jam duotų, jis norėjo važiuoti pas močiutę, tačiau kadangi jau buvo apie 23 val., jis jam niekur važiuoti neleido, paspirtuką užrakino automobilyje. Po kiek laiko pradėjo verkti, šaukti J., sakydamas, kad lenda D. Kaip suprato, kambaryje ant lovoje gulinčio J. pradėjo šlapintis D. Jis atidarė savo kambario duris, į D. ir J. kambarį net neužėjo ir garsiai pasakė, kad D. ramintųsi ir viskas, grįžo į lovą. Pas juos į kambarį atėjo J., D. toliau į juos gulinčius lovoje mėtė žaislus. Su J. pamatę, kad D. nenusiramina, apsirengė, aprengė vaikus ir išėjo pasivaikščioti į lauką, kad D. apsiramintų, taip darė jau ne pirmą kartą. D. namuose liko vienas. Jis į D. ir J. kambarį net nebuvo užėjęs, D. už plaukų nebuvo suėmęs ir jų netempė. Namo grįžo po kokios pusantros valandos, grįžus namo D. namie nerado. J. paskambino mama ir pasakė, kad jis pas ją jį atvežė policija.??

Papildomai apklaustas įtariamuoju E. N. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Viskas, kas surašyta pranešime apie įtarimą, viskas taip ir buvo. 2025-01-26 apie 23.45 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo posūniui D. M., gulinčiam kambaryje lovoje ranka suėmė už plaukų ir juos patempė, nes jis namuose apšlapino lovoje gulintį mažesnį brolį, mėtė visus namuose daiktus, kėlė sąmyšį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jam 14 metų, įvykis susijęs su žmogumi, kuris yra jo patėvis, sutinka papasakoti, kažką atsimena. Įvykis buvo namie, jis gėrė. Girtas jį pradėjo visaip vadinti ir puolė daužyti. Namuose buvo jis, mama, patėvis, brolis ir kitas brolis. Jis tiesiog girtas kabinėjosi dėl nieko. Puola daužyti. Vadina, vadina ir pradeda daužyti. Jis pradėjo plaukus tempti. Už plaukų tempė ir nutempė nuo lovos. Jam skaudėjo, kai jam už plaukų tempė. Jis jam sakė " jam skauda". Paskui policiją iškvietė. Dar visaip jį vadino. Puolė daužyti, turi mintyje, kad plaukus tampo. Paėmė už plaukų, jis tuo metu su broliu miegojo. Už plaukų paėmė 2 kartus, kiek atsimena. Tą dieną paėmė vieną kartą, kiek atsimena. Šio konkretaus įvykio metu paėmė vieną kartą už plaukų, suėmęs už plaukų laikė gal 1-2 minutes. Kai jam suėmė už plaukų, jis rėkė, tada nustūmė nuo lovos. Kai nustūmė nuo lovos, jis atsirado ant žemės. Mama išgirdo. Tada jį paleido. Neatsimena, kuriuo momentu jį paleido. Jam skaudėjo, neatsimena, ar visi plaukai buvo vietoje, neatsimena ar buvo išrauti plaukai. Namų adresas (duomenys neskelbtini), ten namas, yra du kambariai. Kambaryje jie buvo trise, vyresnis brolis miegojo, mažiukas brolis miegojo, bet atsikėlė, išsigando, kai pradėjo jį daužyti. Kai jį tempė, jis rėkė, riksmą girdėjo mama, brolis. Mama sakė: „kviesk policiją". Neatsimena, kas liepė kviesti policiją, kažkas. Jis iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, visi pabėgo, jį paliko vieną namuose. Nežino kur pabėgo, mano pabėgo, nes buvo neblaivūs. Nelabai atsimena metų laiko, kada įvyko įvykis. Gal penktadienis buvo, neatsimena. Viskas vyko vakare, 8-9 valandą. Jį apžiūrėjo medikai, kažką sakė, sakė išrauti plaukai, neatsimena. Tą skausmą jautė 1-2 dienas. Nežino skausmo stiprumo. Dabar nebendrauja su patėviu. Po įvykio bendravo su patėviu, sakė "nieko nesakyk". Patėvis jo neatsiprašė. Su mama apie šį įvykį nekalbėjo, nelabai kalbėjo. Dabar jis gyvena vaikų namuose, jam geriau savo namuose. Neatsimena, dėl ko patėvis paėmė už plaukų. Konflikto tarp jų nebuvo, jį tik visaip vadino;

-įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matomas vieno aukšto gyvenamasis namas, sudarytas iš kelių butų. Iš kiemo pusės 4 buto durys atviros, pro kurias patenkame į tambūrą, iš tambūro pro dešinėje pusėje esančias duris patenkame į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje esančias duris patenkame į patalpą Nr. 1, kurioje tiesiai palei kairę sieną yra lova, ant kurios sujaukta patalynė. Dešiniau lovos palei langą yra rašomasis stalas, ant kurio pridėta daiktų. Tos pačios patalpos dešinėje pusėje yra ištiesta sofa-lova, ant kurios sujaukta patalynė, vaikiški rūbai. Ant sienos pakabintas televizorius. Šalia durų dešiniau yra uždengta paklode niša, kurioje yra suversti rūbai. Iš patalpos Nr. 1 pro kairėje pusėje esančias duris patenkame į patalpą Nr. 2, kurioje palei kairę sieną yra komoda, toliau spinta, dešiniau jos yra vaikiška lova. Patalpos dešiniajame kampe yra ištiesta sofa-lova, ant kurios yra sujaukta patalyne. Šalia kampo yra džiovykla ant kurios suversti vaikiški rūbai. Patalpos Nr. 2 kairiame kampe šalia durų, ant malkų yra trys tušti 1 l. talpos plastikiniai buteliai. Visose minėtose patalpose didelė netvarka, išmėtyti daiktai, rūbai. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota;

-liudytojos J. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad D. M. yra jos sūnus, jam 14 metų. D. turi spec. poreikių, jam nustatytas (duomenys neskelbtini), ir kiti sutrikimai, kurių dabar pasakyti negali. D. lanko normalią, pagrindinę mokyklą, bet mokykloje jam labai sunku. D. dėl sveikatos būklės skirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jis jų nelabai geria. Mokykloje D. sekasi labai sunkiai, mokykloje turi problemų dėl elgesio, mokslų, jis buvo paliktas antrais metais, net nebemoka skaityti, tai neina į mokyklą. D. yra labai sunkus vaikas, labai aktyvus, nevaldomas, elgiasi kaip nori, piktybinis, su ja kalbėdamas vartoja keiksmažodžius, su ja nesiskaito. Labai D. nesutaria, mušasi su viduriniu broliu, bando jį pažeminti, nes jis ramesnis. Su D. tikruoju tėčiu E. M. jie išsiskyrę, jis moka alimentus, tačiau su vaiku visai nebendrauja. Ji gyvena su sugyventiniu E. N., turi su juo 4 metukų sūnų. E. su D. nesutaria, D. maištauja prieš E., jo neklauso, jį vadina visokiais nebecenzūriniais žodžiais, apmėto E. įvairiais daiktais, atsikalbinėja. D. labai agresyvus, supykęs elgiasi kaip nori, nevaldomas, mėto daiktus, jis viską daužo, žodžiu jeigu kas nors ne pagal D., jis tampa nevaldomu ir elgiasi nenormaliai. Ji keletą kartų, kai namuose D. daužėsi, mėtė daiktus, ji kvietė policiją. 2025-01-26 visi buvo namuose. D. iki 1-2 nakties niekad nemiega, jis žaidžia telefonu, jie negali net interneto išjungti, nes jis elgiasi agresyviai. Jis nemiega, nes negeria vaistų, jam paūmėja aktyvumas. Jie visi jau miegojo. Apie 24 val. namuose pradėjo verkti sūnus D., kuriam 12 metų. Pas ją į kambarį atėjo visas šlapias D., kaip suprato, jį apšlapino D., nes jie gyvena viename kambaryje ir tai ne pirmas kartas, kai miegantį J. apšlapina D.. E. nuėjo pas D. į kambarį ir būdama savo kambaryje, girdėjo kaip E. D. sakė "ką čia darai". D. jai kambaryje sakė, kad D. mėtė į E. kažkokiais daiktais, kai E. miegojo. Ji miegojo su E. tame pačiame kambaryje, tik su sūnumi kitoje lovoje, tačiau negirdėjo ir nematė, kad kambaryje D. mėtytų į miegantį E. kokiais nors daiktais. Girdėjo, kaip E. D. kambaryje sakė, kad D. iškvies policiją. Tada D. čiupo E. paspirtuką ir norėjo naktį važiuoti pas močiutę. Kai E. kalbėjo vaikų kambaryje su D., ji kambaryje nebuvo, jų nematė, tik girdėjo jų pokalbį, D. neverkė, nesišaukė pagalbos. Kadangi matė, kad D. jau įsinervinęs, su vaikais apsirengė, paėmė paspirtuką ir jie visi išėjo pas jos draugę pabūti, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos vardas R., kad apsiramintų D.. D. liko namuose vienas. Jiems išeinant D. jai nesakė, kad E. jį kaip nors mušė, tampė jam už plaukų. Po kokių dviejų valandų jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad jų namuose policija. Tada jie parėjo namo, buvo apie 3 valanda nakties. Namuose nieko nebebuvo, D. nebuvo. Mama jai paskambino ir pranešė, kad D. pas ją atvežė pareigūnai, nes neva E. prieš jį smurtavo. E. yra teistas dėl to, kad smurtavo prieš D., bet šį kartą tikrai nesmurtavo, būtų tokio dalyko neleidusi. Po šio įvykio kalbėjo su D. ir klausė ar jį tikrai E. mušė, jis jai sakė, kad jį mušė, jis juokėsi ir sakė, kad visiems pasakys. Mano, kad D. prisigalvojo ir sako, kad E. jį mušė, nes E. jam nenupirko telefono, kurį žadėjo nupirkti;

-specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad specialistas, susipažinęs su nukentėjusiojo D. M. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – posūnį D. M., gulinčiam kambaryje, lovoje, ranka suėmė už plaukų, juos stipriai tempė ir tokiu būdu kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui, nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami E. N. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, penkių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, nevedęs. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą – arešto bausmę, jos dydį parenkant artimą įstatyme numatytam vidutiniam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. N. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti E. N., kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per 7 dienas privaloma darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu, atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą , esantį Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą raštu arba ar telefonu Nr. .+370 34656216.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais, kaltinamajam E. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti E. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.