Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. U., jos atstovui advokatui Vilmantui Poškui, atsakovams D. G. ir J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. U. ieškinį atsakovams J. D. ir D. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė B. U. posėdžio metu ieškinį palaikė. Parodė, kad nors nuo 2011 m. gyveno S. D. name ir ten buvo registruota, tačiau su S. D. bendro ūkio nevedė. Visus tuos metus iki pat S. D. mirties slaugė jį, vežiojo pas gydytojus. Slaugė ir dieną, ir naktį. Su S. D. žodžiu buvo sudarę sandorį dėl jo slaugos. S. D. vaikai su ja kontakto nepalaikė, tėvo sveikata nesidomėjo, tėvo nelankė. Tik 2019 m. vaikai buvo atvažiavę pas tėvą į ligoninę. Organizavo S. D. laidotuves. Laidotuvėms gavo 312 Eur išmoką iš savivaldybės ir vieno mėnesio S. D. pensiją. Gedulingus pietus rengė ne kavinėje, o išnuomotose patalpose, maistą supirko ir suruošė kaimynė. Rengė trisdešimtines. Tam išleido 723 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Rūbai, kuriais buvo aprengtas velionis, buvo nauji. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Liudytoja R. L. parodė, kad dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. B. U. 2011 m. kreipėsi į juos, nurodydama, kad nebeprižiūrės savo vyro, ir išėjo gyventi pas S. D. Tuo metu S. D. dar nebuvo slaugomas. 2015 m. S. D. buvo atėjęs į seniūniją dėl lengvatos už atliekų išvežimą, tačiau šis jo prašymas tenkintas nebuvo, nes jo name buvo registruoti du asmenys. B. U. nuomos sutarties, patvirtinančios, kad nuomojasi būstą pas S. D., nepateikė. Buvo nuvykę pas S. D. į namus ir matė, kad S. D. ir B. U. vedė bendrą ūkį. Nuo 2019 m. S. D. jau buvo slaugomas B. U.

Liudytoja G. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. B. U. su S. D. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. S. D. dukra jos pažįstama. Skambino D. G. ir pranešė, kad jos tėvas guli ligoninėje. 2016-2018 m. dar matydavo, kaip B. U. su S. D. kartu važinėdavo motoroleriu. Nuo 2019 m. S. D. jau sirgo.

Liudytoja R. D. parodė, kad atsakovas jos sutuoktinis. J. D. mėgo išgerti, buvo reiklus ir konfliktiškas. B. U. valdinga, isteriška, nelabai tvarkinga. Paskutinį kartą pas S. D. namuose buvo 2016 m., nuo to laiko nebebuvo atvažiavę, nebendravo, nes jos sutuoktinis buvo įtemptuose santykiuose su tėvu. S. D. sakė, kad yra pasirūpinęs laidotuvėmis, kad turi susitaupęs 1500 Eur. Pašarvoto S. D. kostiumas buvo dėmėtas, marškinių apykaklė nešvari, todėl mano, kad šie rūbai buvo nenauji. Apie keturnėdėlį nieko nežinojo, nes tuo metu jau buvo karantinas. Nuo 2016 m. nesimatymo, tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje pasimatė su S. D. prieš jo mirtį. S. D. laidotuvėse dalyvavo, laidotuvės buvo surengtos normaliai. Gedulinga vakarienė buvo tuose pat gedulo namuose. Laidotuvėse dalyvavo apie 12 žmonių.

Liudytojas V. G.parodė, kad gyvena šalia ieškovės. B. U. apie 10 metų gyveno su S. D., prižiūrėjo ir slaugė jį. Valgydavo jie kartu. S. D. vaikai atvykdavo labai retai, ypač paskutiniu metu. 2018, 2019 m. S. D. jau reikėjo rūpintis, prižiūrėti, nebelabai kur jis ir beišeidavo. Tuo laikotarpiu juo rūpinosi B. U.. S. D. nesiskundė, kad juo būtų blogai rūpinamasi. Dalyvavo S. D. laidotuvėse. Velionis buvo pagerbtas kaip priklauso. Laidotuves surengė B. U. Laidotuvėse S. D. vaikai dalyvavo. Trisdešimtinės po bažnyčios buvo surengtos pas B. U. namuose, dalyvavo 4-5 asmenys. B. U. buvo atlikusi remontą viename namo kambaryje. S. D. visą laiką buvo prižiūrėtas. Kostiumas ir marškiniai, kuriais buvo aprengtas velionis, buvo nauji.

Liudytoja R. B. parodė, kad B. U. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su S. D. 2018-2019 m. S. D. savarankiškai jau nebevaikščiojo, buvo sėdimas režimas, nes gulėdamas dusdavo. S. D. reikėjo pašalinio asmens pagalbos. B. U. darydavo valgyti, kviesdavo gydytojus. Ligonio priežiūra buvo tinkama. Namo kambariai buvo tvarkomi, buvo daromas remontas. S. D. laidotuvės buvo organizuotos tinkamai, už viską mokėjo B. U.. Gedulinguose pietuose dalyvavo apie 15 žmonių. Vaikai pas S. D. nesilankydavo. S. D. rūkė, išgerdavo, kartais būdavo agresyvus.

Liudytoja J. D. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje felčere. S. D. su B. U. draugavo, gražiai bendravo. Likus 3 metams iki S. D. mirties B. U. dažnai kviesdavosi medikus. B. U. buvo ir slaugė, ir žmona ir valytoja. S. D. buvo nekantrus, reiklus. S. D. dusdavo, reikėdavo keisti kateterius, sauskelnes. Nuo 2018 m. S. D. savimi pasirūpinti nebegalėjo. Vieną kartą per mėnesį ir be iškvietimo aplankydavo S. D. namuose. Nieko iš S. D. artimųjų per tą laiką sutikusi nebuvo. S. D. yra sakęs, kad vaikai pas jį nesilanko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilę du teisės klausimai: 1) dėl atlyginimo už suteiktas asmens priežiūros ir slaugos paslaugas pagal žodinę atliktų asmens priežiūros ir slaugos paslaugų sutartį ir 2) dėl paveldėtojų, savo lėšomis neprisidėjusių prie palikėjo laidojimo išlaidų, pareigos dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, turi įrodyti tą teisę paneigiančius faktus. Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnis). CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų tėvas S. D. S. D. nuo 2012-05-24 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o nuo 2018-12-20 buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Iš pateiktų nuo 2015 metų išrašų iš ligos istorijų matyti, kad S. D. turėjo sveikatos problemų, ir kad B. U. rūpinosi S. D. sveikatos būkle. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad buvo perkami medikamentai ir įranga S. D. priežiūrai. Mirus palikėjui S. D., (duomenys neskelbtini) notarų biure 2020-05-11 užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priėmė įstatyminiai įpėdiniai palikėjo vaikai G. D. ir J. D., kuriems paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dar neišduotas, nes įpėdiniai dėl liudijimo išdavimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-04 išrašu nustatyta, kad B. U. nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinių, adresu: (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o kita ½ gyvenamojo namo su priklausiniais pagal 2015-03-31 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso S. D. 2020-02-17 tarp ieškovės ir atsakovo J. D. buvo pasirašytas susitarimas dėl paveldėjimo teisių perleidimo, kuriuo J. D. sutiko atsisakyti paveldėjimo teisių į tėvo palikimo jam priklausančią turto dalį, o B. U. įsipareigojo padengti visas J. D. mirusio tėvo S. D. laidojimo išlaidas. Neįvykdžius susitarimo, J. D. įsipareigojo dengti ¼ dalį savo mirusio tėvo laidojimo išlaidų, sumą sumokant B. U.. Ieškovė pagal šį susitarimą įsipareigojo pagal bendruomenėje vyraujančias tradicijas organizuoti laidotuves ir apmokėti visas išlaidas.

Bylos medžiaga ir šalių bei liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp šalių bei mirusiojo S. D. ir jo vaikų – atsakovų vyravo konfliktiški santykiai. Susitarimas dėl paveldėjimo teisių perleidimo įgyvendintas nebuvo. B. U. pagal bendruomenėje vyraujančias tradicijas organizavo S. D. laidotuves, apmokėdama visas išlaidas. Taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė su mirusiuoju S. D. nuo 2012 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. gyveno kaip sugyventiniai. Iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos 2022-05-09 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. 2019 m. gaudavo 416,38 Eur dydžio senatvės pensiją, 24,17 Eur dydžio našlių pensiją, 2019 m. S. D. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jam buvo mokama 280 Eur slaugos išmoka.

Ieškovė nurodo, kad su S. D. buvo žodžiu sutarę, kad už jos teikiamas paslaugas jį slaugant ir prižiūrint, po jo mirties paliks jai pusę savo turto. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-11-04 išrašo matyti, kad S. D. šį savo susitarimą įvykdė - likus 4 mėnesiams iki savo mirties, (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), B. U. padovanojo ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinių, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė su S. D. vedė bendrą ūkį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir S. D. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl slaugos ir priežiūros. Be to, kaip buvo pažymėta, S. D. ieškovei prieš savo mirtį padovanojo pusę jam priklausančio gyvenamojo namo. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 3840 Eur už suteiktas S. D. priežiūros paslaugas atmestinas kaip nepagrįstas.

2020-02-17 tarp ieškovės ir atsakovo J. D. buvo pasirašytas susitarimas dėl paveldėjimo teisių perleidimo, kuriuo J. D. sutiko atsisakyti paveldėjimo teisių į tėvo palikimo jam priklausančią turto dalį, o B. U. įsipareigojo padengti visas J. D. mirusio tėvo S. D. laidojimo išlaidas. Neįvykdžius susitarimo, J. D. įsipareigojo dengti ¼ dalį savo mirusio tėvo laidojimo išlaidų, sumą sumokant B. U.. Ieškovė pagal šį susitarimą įsipareigojo pagal bendruomenėje vyraujančias tradicijas organizuoti laidotuves ir apmokėti visas išlaidas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė įvykdė įsipareigojimą padengti visas mirusiojo atsakovų tėvo S. D. laidojimo išlaidas. Laidotuvės buvo organizuotos pagal bendruomenėje vyraujančias tradicijas. Ieškovė apmokėjo visas laidojimo išlaidas. Duomenų, kad prie savo tėvo laidojimo išlaidų būtų prisidėję atsakovai, į bylą pateikta nėra.

S. D. palikimą pagal įstatymą priėmė įstatyminiai įpėdiniai palikėjo vaikai G. D. ir J. D.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam asmeniui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos.

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina šalių pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 straipsnis (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Ieškovė nurodo, kad iš viso už laidotuves sumokėjo 2000 Eur, t. y. karstas kainavo 220 Eur, kostiumas – 75 Eur, apatiniai rūbai – 10 Eur, kojinės – 2 Eur, kaklaraištis – 7 Eur, marškiniai – 10 Eur, batai – 16 Eur, rožančius – 3 Eur, škaplierius (juosta) – 2 Eur, nosinė – 2 Eur, velionio parvežimas – 610 Eur, velionio paruošimas – 80 Eur, duobės kasimas – 180 Eur, karsto nešimas – 140 Eur, giedoriai – 200 Eur, gėlės – 160 Eur, katafalkas (automobilis) – 80 Eur, laikr. paminėjimas – 30 Eur (už šias išlaidas yra išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1123666), išlaidos, susijusios su gedulingais pietumis, velionio paminėjimu (trisdešimtinės) – 723 Eur. Didžiąją dalį šių išlaidų patvirtina pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) pagal kurį B. U. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 1277 Eur. Posėdžio metu ieškovė pripažino, kad laidotuvėms gavo 312 Eur išmoką iš savivaldybės ir vieno mėnesio S. D. pensiją, iš viso 440,55 Eur (416,38 +24,17)). Todėl ši iš valstybės gauta parama laidotuvėms, atimtina iš prašomų priteisti laidojimo išlaidų.

Nors ieškovė nepateikė konkrečių neginčijamai patvirtinančių mokėjimą už gedulingus pietus kasos dokumentų, tačiau iš visumos įrodymų – ieškovės ir liudytojų paaiškinimų, iš dalies ir pačių atsakovų parodymų apie tai, kad gedulingi pietūs tikrai buvo rengiami, juose dalyvavo apie 15 asmenų, velionio paminėjime (trisdešimtinės) dalyvavo apie 5 asmenis, galima daryti išvadą, jog ieškovė tikrai turėjo išlaidų, nors gedulingi pietūs ir buvo organizuoti laidojimo namuose, o trisdešimtinės po mišių bažnyčioje - namuose. Tačiau atsižvelgus į juose dalyvavusių asmenų skaičių, prašoma priteisti 723 Eur suma, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais mažintina 423 Eur suma, imant po 15 Eur vienam asmeniui už maistą, iš viso 300 Eur (15x20).

Atsakovų argumentas, kad jų tėvas buvo pašarvotas su senais, dėvėtais ir nešvariais rūbais, atmestinas kaip neįrodytas ir todėl nepagrįstas. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais pinigų priėmimo kvitais už prekes ir paslaugas.

Teismas sprendžia, kad protingomis, atitinkančiomis to meto įkainius ir pagrįstomis net ir be konkrečius mokėjimus patvirtinančių įrodymų, laikytinos - 2000-423-312-440,55=824,45 Eur išlaidos. Ši suma priteistina lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 412,23 Eur, kadangi kiekvieno iš atsakovų prievolė sumokėti dalį laidojimo išlaidų yra individuali, o ne solidari.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško Įvykdymo. Taigi, ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Byloje ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Byloje pateikta 2022-05-27 pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 449,15 Eur ir prašoma šią sumą priteisti valstybei. Duomenų, kad atsakovai būtų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, byloje nėra. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 131 Eur už turtinį reikalavimą. Patenkinus ieškinį iš dalies (14 procentų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista sumos dalis (824,45x0,03x0,75=19 Eur), bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis (449,15x0,14=62,88 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Todėl iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteistina po 9,5 Eur žyminio mokesčio bei iš kiekvieno atsakovo po 31,44 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 412,23 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 23 ct) turėtų laidojimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 412,23 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 23 ct) turėtų laidojimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,5 Eur (devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio bei 31,44 Eur (trisdešimt vieną eurą 44 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,5 Eur (devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio bei 31,44 Eur (trisdešimt vieną eurą 44 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.