Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui P. T., jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 138 str.2 d.8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent : 2015 m. vasario 1 d. apie 4.00 val. Varėnos mieste, Vytauto / Ligoninės gatvėse, prie pastato Nr. 49, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį ir spyrė koja vieną kartą P. T. į veido sritį, tuo padarydamas P. T. nosies kaulų lūžimą, paviršinį odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatinių vokų vidiniuose kraštuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžimo sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009 ir kita).

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo M. A. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio kavinėje „Šaka“ ir po to nukentėjusiojo elgesys – santykių aiškinimasis su kaltinamuoju, tarpusavio bendravimo forma, nukentėjusiojo elgesys - rankų tiesimas į kaltinamąjį.

Konfliktinė situacija pagal kaltinamojo aiškinimą prasidėjo kitoje vietoje ( kavinėje „Šaka“), kur tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau, atsitiktinai susitikus, sekė tarpusavio santykių netinkamas aiškinimasis. Pagal nukentėjusiojo aiškinimus kaltinamasis įgavo drąsos, pamatęs, kad ateina jo draugai. Iš nukentėjusiojo aiškinimų galima suprasti ir daryti išvadą, kad susitikus su kaltinamuoju, tarp jų jau buvo santykių įtampa, tik nenurodė dėl kokių aplinkybių.

Kaltinamasis nurodė, kad jis nukrito su nukentėjusiuoju ant šonų. Pagal liudytojos G. V. parodymus, nukentėjusysis nukrito atbulas, nugara į žemę. Nėra jokio pagrindo netikėti tokių aplinkybių buvimu. Net ir pats kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis krito ir trenkėsi veidu (nosimi) į grindinį. Specialisto išvadoje nurodoma, kad didesnė tikimybė tiriamu atveju, kad sužalojimas padarytas suduodant smūgius rankomis ir kojomis, o ne krentant ir trenkiantis.

Kadangi kaltinime M. A. buvo nurodyta, kad jis sudavė smūgius rankomis, spardė kojomis nenurodant konkretaus smūgių skaičiaus, tai kaltinimo apimtis mažintina, pripažįstant, kad sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į veido sritį. Visos abejonės dėl kaltės traktuojamos ir vertinamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam veide galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Kadangi nukentėjusysis ir liudytoja G. V. nurodo, kad buvo spirta koja, tai darytina išvada, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai padaryti vieną kartą suduodant smūgį ranka ir spiriant koja į veido sritį ( minimalus smūgių skaičius). Tiek smūgiuojant ranka, tiek spiriant koja galėjo būti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam pagal pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, kad kiti asmenys nukentėjusiojo asmeniu atliko kokius nors smurto veiksmus, kuriais jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžimas, paviršinis nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatinių vokų vidiniuose kraštuose.

Liudytojo D. E. parodymai, kad jis nematė įvykio, pats nedalyvavo nurodytame įvykyje ir nežino nusikalstamos veikos aplinkybių yra abejotini. Tikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes nukentėjusysis, kiti byloje apklausti įvykio liudytojai nurodė D. E. buvimą įvykio vietoje (net ir jo elgesį įvykio metu, siekiant nutraukti nusikalstamus veiksmus), o taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nepakanka duomenų daryti išvadą, kad liudytojas D. E. atsisakė duoti parodymus arba davė žinomai melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Reikia įvertinti tas aplinkybes, kad liudytojas yra jauno amžiaus, t.y. neturi pakankamos gyvenimiškos patirties, staiga pateko į nenumatytą situaciją, kai kaltinamasis yra jo klasiokas, o nukentėjusysis kaimynas, ir toks asmeninių aplinkybių buvimas gali įtakoti aplinkybių suvokimui ir jų pateikimui, o be to ir pats liudytojas nurodė, kad tiriamo įvykio metu buvo neblaivus, kas taip pat galėjo turėti vykusių aplinkybių suvokimui, įvertinimui ir pateikimui.

Dėl liudytojų V. A., L. A., R. A., M. A. duotų parodymų vertinimo akivaizdi aplinkybė, kad jie pažįstami ir geruose santykiuose su kaltinamuoju. Objektyvių duomenų nėra ar jie matė tiriamo įvykio pradžią. Šių liudytojų aiškinimai yra motyvuojami aplinkybe, kad padėjo atsistoti kaltinamajam, kuris buvo susikibęs su nukentėjusiuoju. Pagal šių liudytojų aiškinimus patvirtinamos aplinkybės, kad tiriamo įvykio metu kaltinamasis buvo įvykio vietoje, buvo šio įvykio dalyvis, ir jis vienintelis buvo kontakte su nukentėjusiuoju ( nukritęs grūmėsi).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, bet nėra nustatytos aplinkybės, kad tokia kaltinamojo būsena įtakojo jo nusikalstamos veikos padarymui. Kaip ir byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus ir tai buvo jo netinkamas ar rizikingas elgesys, kadangi nėra nustatytos aplinkybės, kad tai toks jo elgesys įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamasis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką ( BK 11 str. 3 d.). M. A. neteistas (b.l. 90), administracine tvarka baustas už viešosios tvarkos pažeidimą ir transporto srityje, nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo galiojančios ( b.l. 93-94), neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose.

M. A. (duomenys neskelbtini) buvo charakterizuojamas kaip impulsyvus, neapgalvotai pasielgiantis moksleivis, nors namuose teigiamai charakterizuojams - padeda tėvams ūkininkauti, paklusnus vaikas šeimoje ( b.l. 92). Šiuo metu kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini), blogų atsiliepimų apie jį nėra pateikta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų .

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.) . Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Arešto ar terminuotos laisvės atėmimo bausmė, būtų aiškiai per griežta bausmė, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą. Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas P. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 487.82 eurus turtinės žalos ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis civilinio ieškinį pripažino iš dalies – dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino pilnai, o neturtinės žalos – iš dalies – dėl 100 eurų priteisimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Turtinę žalą sudaro išlaidos susijusios su medicinos pagalbos teikimu (transporto išlaidos vykstant į gydymo, teismo medicinos ekspertines įstaigas) ir išlaidos apmokėti už teismo medicinos specialisto išvadą dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo.

Išlaidos advokato teiktai teisinei pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie kitų išlaidų (proceso išlaidos). BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: specialisto išvadoje nurodyta, kad už atliktą tyrimą apmokėta „Perlo“ terminale ( b.l. 33), medicinos dokumentais dėl taikyto gydymosi ( b.l. 38-42), kelionės išlaidos pagal transporto priemonės kuro sąnaudas ( b.l. 49).

Apie kitas buvusias ar būsimas išlaidas dėl nusikalstama veika atsiradusių pasekmių, civilinis ieškinys nėra pagrindęs įrodymais ( pvz., medicinos įstaigų ar gydytojų išvadomis), nėra pateikta duomenų apie tolimesnį gydymą.

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusysis nebuvo sunkiai sužalotas, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jos sveikatos stovis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui;

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d. ). Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį. Kaltinamojo veika dėl inkriminuoto nusikaltimo nėra laikoma labai pavojinga. Kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai nėra didelės apimties pagal suduotų smūgių skaičių;

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi kaltinamasis yra darbingas, gali dirbti ir gauti bent minimalių mėnesinį atlyginimą, o įgijęs specialybę – gauti didesnį darbo atlygį;

-nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala. Padaryta turtinė žala pagrįsta surinktais ir ištirtais įrodymais, kurios dydis santykinai mažas, praktiškai lygus minimaliam mėnesiniam pragyvenimo lygiui;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajam – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam pavartojus fizinį smurtą nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, kurį laiką gydėsi, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jo atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą. Nukentėjusysis buvo aukštosios mokyklos studentas, padarytų sužalojimų pasekmės sutrukdė normalų mokslo ritmą, net ir bakalaurinio darbo parengimą bei gynimąsi. Akivaizdu, kad nukentėjusysis sužalotu veidu negalėjo elgtis taip kaip nori ne tik dėl patiriamo fizinio skausmo, bet ir dėl savo nemalonių veido išvaizdos pokyčių.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis-civilinis ieškovas įvykio metu buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, t.y. irgi buvo viešoje vietoje neblaivus. P. T. nurodė, kad kavinėje ”Šaka” išgėrė tris bokalus alaus, o po to nuėjo prie kavinės “Pas Kanopą”. Vis tik nukentėjusysis nebuvo pakankamai atsargus asmuo, nakties metu, vartojęs alkoholį be būtino reikalingumo nuėjo prie kitos kavinės, įsivėlė į asmeninį konfliktą su kaltinamuoju.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, neturtinės žalos dydis civiliniam ieškovui nustatytinas 1000 eurų dydžio. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ir tokia išvada daroma pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Procesinės išlaidos – išlaidos dėl advokato teiktai teisinei pagalbai apmokėti – 450 Eur yra tenkintinos. Nukentėjusysis-civilinis ieškovas P. T. byloje buvo atstovaujamas atstovo advokato G.Česnulevičiaus. Byloje paruošti ir pateikti du civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šių išlaidų atlyginimas nustatytas įstatymu ( BPK 106 str. 2 d.).

BPK 107 str. numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Kaltinamasis savanoriškai žalos neatlygino, todėl nukentėjusysis įgijo teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimų priteisimo.

BPK 113 str. 2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, ir pateiktos 450 eurų patirtos atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, atitinka teisės aktų nuostatas (CPK 98 str. 2 d.).

Įtariamasis M. A. vadovaujantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti., kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendž i a:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui, paskiriant įpareigojimus:

-įpareigoti M. A. būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokslu ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus vieną (1) mėnesį;

-įpareigoti M. A. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus vieną (1) mėnesį;

-įpareigoti M. A. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui P. T. – trisdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt centų (37.82 EUR) per vieną (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš M. A. civiliniam ieškovui P. T. trisdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt du centus (37.82 EUR) turtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį eurų (1000 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, keturis šimtus penkiasdešimt eurų (450 EUR) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo - civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .