Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, teistas penkioika kartų, paskutinius kartus teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendirntos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams ir devyniems mėnesiams, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas laikinai perkeltas iš laisvės atėmimo vietos Marijampolės pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, esantį Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2016 m. spalio 17 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, parašė laišką pavadinimu „Paaiškinimas“, kuriame grasino nužudyti nukentėjusįjį R. K. ir sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. bei jo šeimos narių sveikatą, įdėjo šį grasinančio turinio laišką į voką ir 2016 m. spalio 17 d. pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Administracijos reikalų skyriui išsiuntimui, kuris „Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnale“ įregistruotas Nr. 5067, gautas (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 19 d. ir įregistruotas Nr. (4.21)36-806 bei perduotas (duomenys neskelbtini) R. K., tokiu būdu jis grasino nužudyti nukentėjusįjį R. K. ir sutrikdyti nukentėjusiojo R. K. bei jo šeimos narių sveikatą ir sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Tokiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, jog buvo Švenčionių areštinėje, į kurią jam draugas iš Klaipėdos turėjo atvežti siuntinį. Areštinės darbuotojų prašė, kad jo neišvežtų iš areštinės, tačiau jam buvo nurodyta, jog yra planinis etapas ir jis bus išvežtas. Būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime susinervino ir parašė laišką, kadangi buvo nepatenkintas pareigūnų veiksmais. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl laišką parašė (duomenys neskelbtini), kurio nepažįsta, nežino nei jo vardo, nei pavardės. Nežinojo, kam dar parašyti. Laiško tekstą parašė pats, niekas jam nedarė poveikio. Kai susinervina, turi kažką daryti. Taip pat kaltinamasis aiškino, jog jis nori būti perkeltas į kitus pataisos namus, todėl ir rašo tokio pobūdžio laiškus. Tikslo išgąsdinti kito asmens neturėjo, žinojo, kad nieko tam asmeniui nedarys, grasinimas negalėjo būti realizuotas. Siųstą laišką reikia vertinti kaip juoką. Atvežtas iš Švenčionių areštinės buvo karantine, todėl ne iš karto parašė laišką. Kai susinervuoja, tokia būsena trunka apie dvi savaites.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta, niekam negrasino ir nerašė, išsamesnius parodymus duoti atsisako. (b. l. 70-71)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad nuo 2015 m. balandžio 18 d. jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 19 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Tuo metu jis buvo komandiruotėje, todėl laiškas jam buvo perduotas 2016 m. spalio 24 d. Laiške buvo išreikšti rašytiniai grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš jį patį, kaip (duomenys neskelbtini), prieš jo šeimos narius ir tėvus. Laiškas buvo parašytas ranka. Laišką, jeigu gerai prisimena, pasirašė asmuo vardu J. P.. Asmens vardu J. P. jis nepažįsta, jokių santykių tarp jų nėra. Jis yra viešas asmuo, todėl nežino, ko gali tikėtis iš asmens, kuris iš įkalinimo įstaigos siunčia jam grasinančio turinio laiškus. Dėl tokio laiško turinio jis pajuto nerimą, susirūpino savo ir savo šeimos narių bei tėvų saugumu. R. K. teigė, kad šį laišką 2016 m. spalio 25 d. persiuntė į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Kiek žino, nei jo šeimos nariai, nei jo tėvai nėra gavę grasinančio pobūdžio laiškų ar žinučių iš įkalinimo įstaigų. Jis anksčiau buvo gavęs anoniminį laišką, į kurį nekreipė dėmesio. Nukentėjusysis parodė, jog 2016 m. pradžioje per komiteto posėdį (duomenys neskelbtini) V. B., kai vyko diskusija dėl keleivių vežimo konkurso, yra žodžiu išsakęs grasinančio pobūdžio frazę: „Šiame kare bus neapsieita be lavonų“. Dėl tokios V. B. frazės jis į policiją nesikreipė. Daugiau grasinimų iš V. B. negavo. (b. l. 16-19)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai dalyvauja (duomenys neskelbtini) posėdžiuose. Yra dalyvavęs ir posėdyje, kuriame vyko diskusija dėl keleivių vežimo konkurso. Prisimena, kad jis posėdžio metu yra pasakęs frazę panašią į „Šiame kare bus lavonų“. Sakydamas šią frazę, jis omenyje turėjo save, savo įmonę ir savo įmonės darbuotojus. Ši frazė buvo pasakyta kaip metafora, o ne tiesiogine prasme. Ji tikrai nebuvo taikoma kam nors asmeniškai. Asmens J. P. jis nepažįsta ir nieko apie jį nėra girdėjęs. Niekada nėra bendravęs su minėtu asmeniu. (b. l. 24)

Iš (duomenys neskelbtini) R. K. pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini)j gauti J. P. rašytiniai grasinimai panaudoti fizinį smurtą prieš jį kaip (duomenys neskelbtini) bei jo šeimą, tėvus. (b. l. 6)

Iš R. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 19 d. buvo gautas laiškas, adresuotas jam. Laiško turinys buvo grasinančio pobūdžio. Dėl gauto laiško jis patyrė nerimą dėl savo paties ir savo šeimos narių saugumo. Laiške išreiškiami grasinimai panaudoti fizinį smurtą. (b. l. 8-10)

J. P. 2016 m. spalio 17 d. paaiškinime, siųstame (duomenys neskelbtini), rašoma: „Tu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klausik dabar teip aišku tau liko giventi nedauk denas iau suskeicotos kad tu (duomenys neskelbtini) nesusitvarkei su valstibes tarnautoieis tei aš tave sutvarkisu pidare tu pamatisi ko dar nematei tavo gimine visa kentės iem piaus ona ir lups pieš nagus o tau i subine ikis karšta litokli o paskui tau nupjaus galva ir nuveš tavo tėvam paroditi kas bus ir tavo tebvam tei tu iau roškis greit koies iau pas tave prisistatis lauk gal net 10 denu behiui mes iau žinom kur givena tavo tevei ie kentės pirmi o tu keip gripinesi iš darbo“. Po paaiškinimo parašyta JP ir pasirašyta. (b. l. 7)

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo rašto matyti, kad J. P. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2016 m. spalio 10 d. buvo konvojuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato areštinę ir 2016 m. spalio 12 d. grąžintas atgal. J. P. 2016 m. spalio 17 d. pateikė laišką išsiuntimui, nurodydamas adresą: (duomenys neskelbtini). Laiškas buvo registruotas Administracijos reikalų skyriuje Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnale Nr. 5067 ir išsiųstas. (b. l. 31)

Iš Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo išrašo matyti, kad J. P. pateikė užregistruoti laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini). (b. l. 32)

Iš Marijampolės pataisos namų direktoriaus rašto matyti, kad J. P. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. birželio 9 d. J. P. 2016 m. liepos 4 d. konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių, todėl negali nurodyti, kur nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d. J. P. buvo laikomas. (b. l. 44)

Iš specialisto išvados Nr. 2709 (16) matyti, kad rankraštinius įrašus ant voko „(duomenys neskelbtini)“, „J. P. Lukiškiu – Vilnius“ ir grasinančio turinio laišką, pradėtą žodžiais „(duomenys neskelbtini) Nuo J. P. Gim. (duomenys neskelbtini) Givenu Lukiškiu - 6 Vilnius PAAIŠKIMAS 2016-10-17...“ ir baigtą žodžiais „...tevei ie kentes pirmi o tu keip grižinesi iš darbo JP“, parašė J. P.. (b. l. 51-53)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. P. parodymai, duoti teisiamojo posėždio metu, patvirtina, jog jis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, laisva valia parašė grasinančio turinio laišką Švenčionių (duomenys neskelbtini) ir šį laišką išsiuntė. J. P. šį laišką parašė ir išsiuntė, kadangi buvo nepatenkintas Švenčionių areštinės pareigūnų veiksmais. Panašaus turinio laiškus jis siunčia ir kitiems asmenims, kadangi nori, jog jį perkeltų atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitus pataisos namus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo rašte, suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog J. P., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 2016 m. spalio 17 d. pateikė laišką, kuris buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio paaiškinimo kopijos turinio matyti, jog jame nurodoma, kad šį paaiškinimą surašė J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškinimas yra skirtas (duomenys neskelbtini). Paminėtas dokumentas (duomenys neskelbtini) buvo gautas 2016 m. spalio 19 d. J. P. surašyto dokumento turinys akivaizdžiai rodo, jog kaltinamasis grasina paaiškinimo adresatą nužudyti, sutrikdyti jo bei jo šeimos narių sveikatą, nužudyti šeimos narius. Iš specialisto išvados Nr. 2709 (16) turinio matyti, jog rankraštiniai įrašai ant voko ir grasinančio turinio laiške yra parašyti J. P.. Nukentėjusiojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat protokole-pareiškime, pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jis gavo J. P. siųstą laišką ir su jo turiniu susipažino.

Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama ir kt. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia. Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis, rašydamas laišką, nenorėjo išgasdinti šio laiško adresato, o tik siekė pajuokauti, jis nepažįsta nukentėjusiojo, su juo jokie santykiai nesieja, taip jis reiškė nepasitenkinimą Švenčionių areštinės darbuotojų veiksmais. Kaip jau minėta, J. P. surašytame dokumente yra išreikštas aiškus grasinimas nužudyti asmenį, kuriam šis laiškas skirtas, bei jo šeimos narius, taip pat jame grasinama sutrikdyti šio asmens bei jo šeimos narių sveikatą. Teismas konstatuoja, jog J. P. surašytame dokumente išreikštas grasinimas, net ir atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis nepažįsta nukentėjusiojo, jų jokie santykiai nesieja, yra vertintinas kaip realus. Iš kaltinamojo surašyto dokumento turinio matyti, jog jame nurodoma, kam jis yra skiriamas, nurodomos asmens užimamos pareigos, priekaištaujama dėl nukentėjusiojo kaip mero veiklos ir nurodomi, kokie konkretūs veiksmai jam bei jo šeimos nariams bus atlikti, šių veiksmų pasekmės, taip pat aptariamame dokumente nurodoma, kada grasinimai galimai bus įgyvendinti, pažymima, jog yra žinoma, kur gyvena asmens, kuriam skirtas dokumentas, tėvai, paaiškinama, jog jie kentės pirmi, o prieš patį laiško adresatą neteisėti veiksmai bus įgyvendinti jam grįžtrant iš darbo. Teismas konstatuoja, jog laiško turinys leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo manyti, jog pakankamai aiškiai suformuluoti ir detaliai aprašyti grasinimai gali būti įgyvendinti. Tokį teiginį akivaizdžiai patvirtina tai, jog nukentėjusysis gavęs laišką kreipėsi į teisėsaugos institucijas, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, kad laiško turinys leidžia daryti išvadą, jog pats J. P. suvokė, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką, vertinant ją kartu su grasinimu nurodytomis aplinkybėmis, turės pagrindo bijoti jo įgyvendinimo, jis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmų kvalifikavimimui visiškai neturi reikšmės tai, kad jis iš tikrųjų nurodytų grasinimų neketino įgyvendinti. Taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kaltinamojo motyvai, dėl kurių jis parašė grasinančio pobūdžio laišką. Teigtina, kad J. P. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip spontaniško nevykusio pokšto (pajuokavimo), nulemto, jo manymu, netinkamo Švenčionių areštinės darbuotojų elgesio, kuriuo nebuvo siekiama sukelti baudžiamajame įstatyme numatytų pasekmių. Čia būtina pabrėžti tai, jog J. P. iš Švenčionių areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo perkeltas 2016 m. spalio 12 d., o laišką su grasinimais pateikė išsiuntimui 2016 m. spalio 17 d.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nenustatė J. P. atsakomybę legvinančių aplinkybių. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimąsis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju J. P. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino teisme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą jis padarė bausmės atlikimo metu. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad J. P. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jis yra baustas administracine tvarka. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. P. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į J. P. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, numatytam Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka J. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai pagal ankstesnius nuosprendžius.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą bausmę įskaityti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu įskaitytus laikus, taip pat bausmės dalį atliktą pagal šį nuosprendį nuo 2016 m. birželio 29 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 16 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. laišką, perduotus saugoti į Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (2016 m. gruodžio 29 d. kvitas serija BBB Nr. ŠVRPK000484), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.