Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo S. Š. (toliau – S. Š.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. T. 2019 m. sausio 29 d. S. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, (medžiotojo bilieto Nr. 054678), organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu, medžioklės lapas Nr. 18, ir turėdamas prievolę kaip medžioklės vadovas savalaikiai ir teisingai pildyti medžioklės lapą, taip pat, turėdamas teisę, laikantis saugumo technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą, sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių miške, medžiotojų klubo „D.“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisingai užpildė medžioklės lapą, nurodydamas, kad sumedžiota stirna, nors turėjo nurodyti stirniną ir aprašyti ragus pagal medžioklės taisyklių reikalavimus, nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, arba gabeno ar dorojo neteisėtai sumedžioto licencijuojamą gyvūną. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs, iš ko seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, neabejotina, kad konstatuojant, jog asmuo pažeidė aptariamą taisyklių punktą, būtina nustatyti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ANK 290 straipsnio 8 dalis sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija ir kurie inkriminuojami pažeidėjui, turinį.

8. Analizuojant S. Š. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinį matyti, kad vertinamu atveju S. Š. buvo kaltinamas tuo, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis jis sumedžiojo stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisingai užpildė medžioklės lapą, nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, neteisėtai sumedžiotą gyvūną kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2.; 58.2.3. ir 72.8 punktų reikalavimus.

9. Kaip nustatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 punkte, medžioti stirnos patinus leidžiama nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams), pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pagal komentuojamų taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. <...>. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taisyklių 23 punktas numato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Remiantis Taisyklių 24.2 ir 24.10 punktais, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo); medžioklės vadovas privalo: organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti AAD apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Kaip numatyta Taisyklių 58.2.2 ir 58.2.3. punktuose, draudžiama: sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus; gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Tuo tarpu pagal Taisyklių 72.8 punktą draudžiama šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi S. Š. inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimo metu).

10. Nors skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu konstatuota, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. Š. 2019 m. gruodžio 10 d. stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau sutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais, iš esmės vadovaujantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. paaiškinimais, jog jis nesuvokė, kad sumedžiojo stirnos patiną, manydamas, jog tai stirnos jauniklis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog S. Š. sumedžiojo byloje aptariamą stirnos patiną, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju išsamiau neanalizuotina. Tuo tarpu abejojant S. Š. teiginiais, jog jis nesuvokė sumedžiojęs žvėrį, kurio medžioklė tuo metu nebuvo leidžiama vis tik pažymėtina, kad, bylos duomenimis, jis yra medžiotojas selekcininkas, tai yra, medžiotojas, mokantis atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį, todėl neabejotina, kad būdamas medžiotoju selekcininku, S. Š. pagal gyvūno spalvą, išvaizdą ir ragus turėjo suprasti, kad yra sumedžiotas žvėris, kurio medžioklė S. Š. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo leistina. Šioje vietoje sutikti su S. Š. teiginiais, jog jo sumedžiotas stirnos patinas buvo menkai išsivystęs, todėl jis buvo įsitikinęs, jog vertinamu atveju buvo sumedžiotas pirmametis stirnos patinas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, S. Š. sumedžiotas stirnos patinas svėrė 20 kg, kai vidutiniškai jie sveria 22,3 kg, todėl šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, tai nelaikytina žymiu stirnos patino svorio skirtumu, sudariusiu pagrindą S. Š., be kita ko, medžiotojui selekcininkui, būti suklaidintam dėl tikrojo stirnos patino amžiaus. Juo labiau, jog analizuojamu atveju medžioklė buvo vykdoma žiemos metu, t. y. gruodžio 10 d., kai stirnų masė smarkiai kinta – per žiemą jų svoris sumažėja apie 10 proc., kas S. Š., aukštesniojo teismo įsitikinimu, buvo akivaizdžiai žinoma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. Š. sumedžiotas stirnos patinas jau turėjo ragus (su išsišakojimais), kas nėra būdinga stirnos jaunikliams, kurie ragų neturi, jiems tik pradeda dygti ragų kelmeliai, kurių viršūnėse gali susiformuoti sagutės ar kaištelio formos ragiukai, kas vėlgi S. Š., kaip ilgametę medžiotojo patirtį turinčiam medžiotojui selekcininkui buvo akivaizdžiai žinoma. Be to, remiantis tiek Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. T. 2019 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek jo bei T. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visuma, pareigūnams atvykus į įvykio vietą jiems iškart kilo abejonės, jog sumedžiotas ne stirnos jauniklis, o patinas. Ir nors atvykę į stirnos dorojimo vietą, kur buvo aptikti S. Š., R. Š. ir A. B., pareigūnai siuntė nuotraukas ekspertui, o tikslus stirnos amžius (mėnesiais) buvo nustatytas ekspertizės metu, tačiau neabejotina, jog atliekant tokio pobūdžio nusižengimų tyrimą, tai yra įprastinė praktika, todėl nelaikytina pakankama aplinkybe spręsti, jog S. Š. sumedžioto stirnos patino amžius buvo sunkiai nustatomas vizualiai. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, o jų pareigybėse nenumatyta pareiga tiksliai nustatyti sumedžiojamų žvėrių amžių. Įvykio tyrimas pradedamas kilus abejonėms dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, o faktinės tiriamo įvykio aplinkybės nustatinėjamos kuo tiksliau naudojant visas turimas ir leistinas įrodymų rinkimo priemones.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, abejoti tyčios buvimu šio nutarimo 1 punkte aprašytuose S. Š. neteisėtuose veiksmuose, priešingai nei tai nustatyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, nėra jokio teisinio pagrindo. Ir vis tik šiame kontekste pažymėtina, kad ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus nusižengimas. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 290 straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnį) administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014). Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą neabejotina, kad S. Š. inkriminuojami neteisėti veiksmai, atitinkantys Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2.; 58.2.3. ir 72.8 punktus, yra susiję su dalyvavimu medžioklėje nesilaikant tam tikrų teisės aktų keliamų reikalavimų. Teigti, kad tokie medžiotojo veiksmai galimi tik esant tiesioginei tyčiai, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame apylinkės teismo nutarime, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir nors grįsdamas tokią savo poziciją pirmosios instancijos teismas remiasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad praktiką bendrosios kompetencijos teismams Lietuvos Respublikoje formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris, kaip matyti iš aukščiau paminėtų duomenų, dar 2012 metais sprendė, kad ATPK 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti Medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

13. Aukščiau aptartų duomenų visumoje nesant pagrindo abejoti S. Š. tyčia atlikti jam inkriminuotus veiksmus, pačiam S. Š. neneigiant esminių jam inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių – stirnos patino sumedžiojimo neleistinu metu, jo gabenimo iki dorojimo vietos bei žvėries dorojimo, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimas panaikinamas, priimant naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažįstant S. Š. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl neteisėto gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimo, jo gabenimo ir dorojimo.

14. Nors administracinio nusižengimo protokolu S. Š. buvo kaltinamas ir dėl neteisingai užpildyto medžioklės lapo, nurodant, kad sumedžiota stirna, nors turėjo nurodyti stirniną ir aprašyti ragus pagal medžioklės taisyklių reikalavimus, bei dėl to, kad S. Š. nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, kas atitinka Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 24.2 ir 24.10 punktų reikalavimus, tačiau tokie S. Š. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, bet pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Ir vis tik, kaip matyti iš S. Š. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, šis ANK straipsnis S. Š. inkriminuotas nebuvo, apie jį nepasisakyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, nesant galimybės apeliacinės instancijos teisme bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties labiau nei to prašoma apeliaciniu skundu, aplinkybės dėl neteisingai užpildyto medžioklės lapo bei Aplinkos apsaugos departamento neinformavimo apie medžioklės metu padarytą pažeidimą iš S. Š. pareikšto kaltinimo šalintinos, nustatant, kad: „S. Š. (medžiotojo bilieto Nr. 054678), organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu, medžioklės lapas Nr. 18, turėdamas teisę, laikantis saugumo technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą, sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių miške, medžiotojų klubo „D.“ medžioklės plotų vienete, Kaišiadorių r. sav., neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje“.

15. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Sprendžiant S. Š. pagal komentuojamo straipsnio nuostatas skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, vadovaujantis ANK 32 straipsniu bei 34 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą bei sukeltas pasekmes – neteisėtai sumedžiojus vieną stirnos patiną didelė žala gamtai nebuvo padaryta. Įvertintina S. Š. asmenybė, konstatuojant, kad praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už iš esmės analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo, susijusio su Medžioklės taisyklių reikalavimų nesilaikymu, padarymą, jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu S. Š. turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas visumoje atskleidžia antivisuomenines administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad S. Š. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą analizuojamu atveju įvykdė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad dalį S. Š. inkriminuotų veiksmų (neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimas ir dorojimas) jis atliko bendrininkaudamas su kitu asmeniu – savo broliu R. Š. (įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už S. Š. neteisėtai sumedžioto stirnos patino gabenimą ir dorojimą), kas neabejotinai didina tiek S. Š. padaryto administracinio nusižengimo, tiek ir paties S. Š. pavojingumą visuomenei ir pripažintina S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinus dar ir tai, kad savo kaltės sumedžiojus, gabenus bei dorojus stirnos patiną S. Š. iš esmės neneigė (nesutiko tik su tuo, jog jis žinojo sumedžiojęs tuo laikotarpiu neleistiną medžioti žvėrį) pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus geriausiai pasiekti už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą S. Š. skiriant baudą, kiek didesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumas, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų.

16. Remiantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 10 dalį, ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui privalomai skirtinas ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių bei transporto priemonių konfiskavimas. Įvertinus aukščiau išdėstytą S. Š. padarytą administracinį nusižengimą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtinas teisės medžioti atėmimas 2 (dvejiems) metams, konfiskuojant medžioklėje panaudotus įrankius – graižtvinį šautuvą CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006 Springfield, optinį taikiklį be pavadinimo ir numerio, 2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių, netaikant transporto priemonės – automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, kadangi ši administracinio poveikio priemonė buvo pritaikyta Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarimu, išsprendus R. Š. kaltės klausimą. Pakartotinis šios transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Pripažinti S. Š. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, skiriant jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei medžioklėje panaudotų įrankių – graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006 Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio, 2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių, konfiskavimu.

Transporto priemonės – automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo netaikyti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.