- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- I-3577-257/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02533-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (152 b. l.). Atsakovas atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (106–110 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (2–3 b. l.), skundo papildyme (122 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala jam kilo dėl to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir pažemino jo garbę bei orumą. Taip pat pareigūnas surašė melagingą tarnybinį pranešimą, turėdamas tikslą pakenkti jo reputacijai, kad būtų skirta drausminė nuobauda ir negalėtų išeiti į laisvę anksčiau laiko. Nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir buvo nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas E. V. pažeidė jo teises, buvo apklausti kiti asmenys, laikomi kitose kamerose. Nurodė, kad dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno veiksmų patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinį spaudimą, reputacijos menkinimą, kurią įvertina 5000 Eur. Be to, kiti kalintys asmenys įžeidinėja ir daro psichologinį spaudimą. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, jog nuteistieji tarpusavyje susitarė, kadangi iš kameros Nr. 62 nuteistųjų nepažįsta, o bendrauti su kitais kalinčiais asmenimis yra uždrausta, taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pasirinko asmenis, kuriuos apklausė.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (106–110 b. l.) nurodoma, kad iš 2015-07-22 tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad 2015-06-13 Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. surašė tarnybinį pranešimą reg. Nr. 79/09-994, kuriame nurodė, kad 2015-06-13 13.25 val. patruliuojant režiminėje teritorijoje pastebėjo, kad pro kameros Nr. 62 langą buvo nuleistas siūlas su svarmeniu, kurį jis nutraukė. Nutraukus siūlą, suimtasis T. K. iškoneveikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino apipilti vandeniu. Į daugkartinius reikalavimus nusiraminti suimtasis nereagavo bei toliau grasino. 2015-06-16 Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstytas suimtojo T. K. elgesys bei suimtojo A. B. elgesys. 2015-06-18 Šiaulių tardymo izoliatoriaus l. e. direktoriaus pareigas P. Ž. pavedimu Kriminalinės žvalgybos skyriuje, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59, VII skyriaus nuostatomis, buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra. Tikslinant duomenis 2015-06-16 buvo apklausti kameroje Nr. 62 kalėję suimtieji: V. J. (paaiškinimas reg. Nr. 65/04-877) ir A. Ž. (paaiškinimas reg. Nr. 65/04-876), paaiškinimuose jie tvirtina, kad girdėjo, kaip pareigūnas kieme keikėsi, siūlė kitiems suimtiesiems čiulpti jo lytinį organą. 2015-06-16 Drausmės komisijos posėdžio metu suimtasis A. B. nurodė, kad patruliuodamas kieme, pareigūnas elgėsi ir kalbėjo nepagarbiai. Suimtasis A. B. teigia, kad pats necenzūrinių žodžių nevartojo, tik sugėdino pareigūną, kad šis taip nekorektiškai elgiasi, kas visiškai nedera pareigūnui. Suimtasis A. B. mano, kad dėl jo pastabų pareigūno atžvilgiu ir buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kito pagrindo nebuvo, nes tuo metu tarp kamerų siūlas tikrai nebuvo nutrauktas (2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 20/01-3172). Tikslinant duomenis 2015-06-17 buvo apklausti kameroje Nr. 27 kalėję suimtieji: M. M. (paaiškinimas reg. Nr. 65/04-882), S. L. (paaiškinimas reg. Nr. 65/04-883), M. K. (paaiškinimas, reg. Nr. 65/04-883), paaiškinimuose jie patvirtina, kad 2015-06-13 girdėjo kaip kieme pareigūnas siūlė suimtiesiems čiulpti jo lytinį organą. 2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio metu nustatyta, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, matyti neatitikimų tarp APS prižiūrėtojo E. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų jo atliekamų funkcijų bei minimų suimtųjų 2015-06-13 13.25 val. ir 15.25 val. drausmės pažeidimų. Komisijos posėdžio metu nutarta siūlyti įstaigos direktoriui inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl minėto pareigūno. Šiam siūlymui buvo pritarta vienbalsiai. Suimtiesiems A. B. ir T. K. dėl 2015-06-13 surašytų tarnybinių pranešimų nutarta nuobaudų neskirti, nes drausmės pažeidimai nenustatyti (2015-06-17 Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 20/01-3186). Tarnybinio patikrinimo metu buvo peržiūrėti 2015-06-13 vaizdo kamerų įrašai nuo 13.10 val. iki 13.40 val. bei nuo 14.40 val. iki 15.30 val., jie perkelti saugojimui į 2 vnt. CD ir saugomi kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Siekiant išsiaiškinti galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, buvo surašytas ir 2015-06-23 Šiaulių TI APS prižiūrėtojui E. V. įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 20/01-3268, kuriame pastarojo buvo paprašyta raštu pasiaiškinti dėl pranešime nurodytų aplinkybių. 2015-06-26 Šiaulių TI APS prižiūrėtojas E. V. pateikė paaiškinimą reg. Nr. 11/01-16262 (paaiškinimo tekstas redaguotas), kuriame nurodė, jog savo 2015-06-13 tarnybiniuose pranešimuose surašė tikrovę atitinkančius faktus apie netinkamą suimtųjų T. K. ir A. B. elgesį, tačiau netiksliai nurodė įvykio laiką, kuris galėjo nesutapti su realiu laiku, nes savo laikrodžio neturėjo, todėl negalėjo tiksliai fiksuoti laiko. E. V. nurodo, kad kokiu laiku įvyko jo tarnybiniuose pranešimuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 išdėstyti įvykiai, galima nustatyti tik peržiūrėjus 2015-06-13 vaizdo kamerų įrašus. Šiaulių TI APS budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, V-os dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atlikdamas savo pareigas privalo „užtikrinti nuolatinę suimtųjų (nuteistųjų) elgesio kontrolę“, 16 punkte – „tinkamai įforminti medžiagą apie atliktas kratas ir technines apžiūras, pastebėjus įstaigoje nustatytos tvarkos, teisės aktų ir režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikaltimus, pildyti ir saugoti tarnybinę dokumentaciją užtikrinant teisingą dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių laikymąsi“. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatos nurodo, kad atliekant tarnybines pareigas pareigūnas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Šiaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatose numatyta, kad darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis. Išanalizavus surinktą dokumentinę ir kamerų vaizdo įrašų medžiagą bei kitą tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. 2015-06-13 atlikdamas jam pavestas funkcijas, t. y. įformindamas medžiagą dėl savo atliekamų funkcijų bei suimtųjų elgesio, privalėjo būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas priimdamas sprendimą dėl tarnybinių pranešimų rašymo, nes pagal pareigūno tarnybinius pranešimus suimtųjų elgesys svarstomas Drausmės komisijos posėdžio metu, dėl to suimtiesiems gali kilti ir neigiamos pasekmės, t. y. drausmės komisijos narių sprendimu skiriamos drausminės nuobaudos. Šio tyrimo metu nagrinėjamu atveju Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. savo 2015-06-13 tarnybiniuose pranešimuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 nurodo veiksmus, kurių jis pats neatliko, t. y. nors ir galimai suklydo užrašyti tikslų laiką, tačiau jis siūlų tarp kamerų Nr. 27 ir Nr. 62 nenutraukė. Kadangi tyrimo metu yra galimybė peržiūrėti tik kamerų vaizdo įrašų medžiagą, be garso įrašo, žodinio pokalbio tarp suimtųjų ir pareigūno, kurio metu pareigūnas būtų vartojęs neetiškus žodžius apie savo lytinį organą, vertinti nėra galimybės. Taip pat tyrimo metu sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą dėl pareigūno veiksmų, negali būti vertinama kaip įrodomoji medžiaga ir kitų suimtųjų paaiškinimuose duoti parodymai, kad pareigūnas vartojo tokius žodžius, nes tokie parodymai gali būti iš anksto suimtųjų tarpusavyje suderinti pareigūno nenaudai. Pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis galima teigti, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V., rašydamas tarnybiniuose pranešimuose tikrovės neatitinkančius faktus apie savo pareigų atlikimą (šiuo atveju apie neatlikimą) bei apie suimtųjų elgesį, suvokė veikos pobūdį ir norėjo taip veikti numatydamas, kad dėl tokio jo veikimo kils padariniai suimtiesiems, t. y. jų elgesys bus svarstomas Drausmės komisijos metu ir jie bus nubausti drausmine tvarka. Todėl, išsamiai įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei įrodymus, konstatuota, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. savo veiksmais pažeidė Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punktą bei Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Šiaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatas. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. veiksmuose tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo rezultatus ir tarnybinio patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių VII skyriaus 81 punktu, buvo pripažinta, kad Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V., vykdydamas jam pavestas funkcijas, pažeidė Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punkto bei Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Šiaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatų reikalavimus, todėl buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. 2015-08-19 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 2/01-108 už tarnybinį nusižengimą E. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareigūnas buvo patrauktas atsakomybėn, ir šį faktą pareiškėjas žinojo todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir veikimas nebuvo nukreiptas išimtinai prieš pareiškėją, nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.
Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies, pripažintina, kad pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėjas galimai neteisėtus veiksmus sieja su 2015 m. birželio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojo E. V. necenzūrinių žodžių vartojimu jo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad tai pažemino jo garbę bei orumą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinį spaudimą, reputacijos menkinimą, tai įvertino 5000 Eur.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodomi galimai neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai vertintini (tik) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, numatančias, kad: 1. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; 2. šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; 3. šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); 4. valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime patvirtintame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teisinės analizės ir informacijos departamento parengtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime numatyta, kad atsižvelgus į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatingą reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas. Apžvelgiamo pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai akcentuoja, jog valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bei kitos fundamentalios teisės ir laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Europos žmogaus teisių konvencija, Konvencija), yra gerbiamos. Administracinių teismų atliekama laisvės atėmimo institucijų ir jų pareigūnų veiksmų ar neveikimo teisėtumo bei pagrįstumo patikra yra glaudžiai susijusi su nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimo užtikrinimu. Administracinių teismų praktikoje normos, nustatančios kalinimo sąlygas ir tvarką, pirmiausia taikomos ir aiškinamos Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, įtvirtinančios absoliutų draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, bei tarptautinių įsipareigojimų kontekste.
Taip pat Europos Tarybos Ministrų Komitetas dar 1999 m. pažymėjo, jog kai kalėjimai yra perpildyti, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus orumui, kalėjimo administracijos įsipareigojimams elgtis su nuteistaisiais humaniškai ir pozityviai, visapusiškam personalui tenkančių pareigų suvokimui ir veiksmingam modernaus administravimo požiūriui.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. spalio 6 d. įsakymu Nr.1/01-287 patvirtintų Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 54 punkte numatyta, kad „darbuotojai turi laikytis darbo etikos reikalavimų“, 56 punkte numatyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriuje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis“, 57 punkte numatyta, kad „darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius“.
Į nagrinėjamą administracinę bylą buvo pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. tarnybinio patikrinimo medžiaga. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-42 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. tarnybinio nusižengimo“ (60–64 b. l.) nurodyta, kad „Išanalizavus surinktą dokumentinę ir kamerų vaizdo įrašų medžiagą bei kitą tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad APS prižiūrėtojas E. V. 2015-06-13 atlikdamas jam pavestas funkcijas, t. y. įformindamas medžiagą dėl savo atliekamų funkcijų bei suimtųjų elgesio, privalėjo būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas priimdamas sprendimą dėl tarnybinių pranešimų rašymo, nes dėl pareigūno surašytų tarnybinių pranešimų, suimtųjų elgesys svarstomas Drausmės komisijos posėdžio metu, ko pasėkoje suimtiesiems gali kilti ir neigiamos pasekmės, t. y. drausmės komisijos narių sprendimu skiriamos drausminės nuobaudos. Šio tyrimo metu nagrinėjamu atveju, APS prižiūrėtojas E. V. savo 2015-06-13 tarnybiniuose pranešimuose Nr. 79/09-994 ir Nr. 79/09-995 nurodo veiksmus, kurių jis pats neatliko, t. y. nors ir galimai suklysdamas užrašyti tikslų laiką, tačiau jis siūlų tarp kamerų Nr. 27 ir Nr. 62 nenutraukia. Kadangi tyrimo metu yra galimybė peržiūrėti tik kamerų vaizdo įrašų medžiagą, o ne garso įrašo medžiagą, todėl žodinio pokalbio tarp suimtųjų ir pareigūno, kurio metu pareigūnas būtų vartojęs neetiškus žodžius apie savo lytinį organą vertinti nėra galimybės. Taip pat tyrimo metu sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą dėl pareigūno veiksmų, negali būti vertinama kaip įrodomoji medžiaga ir kitų suimtųjų paaiškinimuose duoti parodymai, kad pareigūnas vartojo tokius žodžius, nes tokie parodymai gali būti iš anksto suimtųjų tarpusavyje suderinti pareigūno nenaudai. [...] Todėl, išsamiai įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei įrodymus, konstatuota, kad APS prižiūrėtojas E. V. savo veiksmais pažeidė APS budinčiosios pamainos prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2015-01-21 įsakymu Nr. 1/01-9, 16 punkto –„tinkamai įforminti medžiagą apie atliktas kratas ir technines apžiūras, pastebėjus įstaigoje nustatytos tvarkos, teisės aktų ir režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikaltimus, pildyti ir saugoti tarnybinę dokumentaciją užtikrinant teisingą dokumentų rengimo ir tvarkymo taisyklių laikymąsi“ bei Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-149 patvirtintų Šiaulių TI darbuotojų etikos taisyklių 6.2 punkto nuostatų, kurios numato, kad darbuotojas vykdydamas savo pareigas privalo būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, reikalavimus ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą“. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 37/05-42 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. tarnybinio nusižengimo“ (60–64 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui E. V. tarnybinė nuobauda buvo skirta ne dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, tačiau pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvados teismui nėra privalomos.
Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pareiškėjo pasiaiškinimas bei kelių asmenų, laikomų Šaulių tardymo izoliatoriuje, paaiškinimai dėl 2015 m. birželio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. pavartotų necenzūrinių žodžių. Pareiškėjas A. B. 2015 m. birželio 15 d. pasiaiškinime Nr. 65/04-857 (71 b. l.) nurodė, kad 2015 m. birželio 13 d. 15.25 val. jam būnant kameroje prie lango, po langais vaikštinėjo pareigūnas E. V., kuris pradėjo konfliktuoti su kitais nuteistaisiais, tačiau dėl ko, nežino; pareigūnas pasiūlė visiems pačiulpti savo lytinį organą; tuomet išgirdo aplinkinių kamerų kalinamieji ir pradėjo šaukti, kad pareigūnas keikiasi pats, o jo niekas necenzūriniais žodžiais nekeikė. Be to, T. K. 2015 m. birželio 16 d. pasiaiškinime Nr. 65/04858 (65 b. l.) nurodė, kad šių metų birželio 13 d. 13.25 val. nugirdo, kaip kažkas kažkam liepė čiulpti (necenzūrinis žodis); pareigūnas ginčijosi su 27 kamera; jam paklausus, ko taip negražiai kalba, pareigūnas jam liepė iš dantų (necenzūrinis žodis) išsitraukti. V. J. 2015 m. birželio 16 d. paaiškinime Nr. 65/04-877 (68 b. l.) nurodė, kad šių metų praėjusį savaitgalį pro kameros langą girdėjo, kaip pareigūnas kažkam iš suimtųjų pasiūlė čiulpti (necenzūrinis žodis), o dėl ko kilo konfliktas, nežino, su kuo konkrečiai ginčijosi, nematė. A. Ž. 2015 m. birželio 16 d. paaiškinime Nr. 65/04-876 (69 b. l.) nurodė, kad šių metų birželio mėn. (tikslios datos neatsimena, tačiau praėjusį savaitgalį) girdėjo, kad pareigūnas kieme negražiai keikėsi, siūlė kitiems nuteistiesiems čiulpti (necenzūrinis žodis), kam konkrečiai sakė, nežino. M. M. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiškinime Nr. 65/04-882 (74 b. l.) nurodė, kad šių metų birželio 13 d. skaitė knygą ir nugirdo, kaip pareigūnas kieme netoli lango siūlė suimtiesiems čiulpti jo lytinį organą, kodėl pareigūnas taip kalbėjo, nežino. S. L. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiškinime Nr. 65/04-883 (75 b. l.) nurodė, kad šių metų birželio 13 d. girdėjo, kaip pareigūnas lauke kalinamiesiems siūlė čiulpti lytinį organą, o kodėl jis taip kalbėjo, nežino. Taip pat M. K. 2015 m. birželio 17 d. pasiaiškinime Nr. 65/04-88 (76 b. l.) nurodė, kad šių metų birželio 13 d. girdėjo, kaip pareigūnas netoli nuo jų kameros siūlė kitiems nuteistiesiems čiulpti jo lytinį organą, o kodėl jis taip sakė, nežino.
Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo 2015 m. birželio 16 d. paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės, taip pat patvirtino, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas M. M. teismo posėdžiu metu taip pat patvirtino, kad 2015 m. birželio 13 d. budintis pareigūnas, kuris vaikščiojo už lango kieme, vartojo necenzūrinius žodžius ir daugiausia necenzūrinių žodžių buvo skirta A. B., su kuriuo tuo metu jis buvo vienoje kameroje. Be to, liudytojas S. L. teismo posėdžiu metu patvirtino, kad 2015 m. birželio 13 d. pareigūnas, kuris buvo šalia lango lauke, vartojo necenzūrinius žodžius ir necenzūriniai žodžiai buvo skirti A. B., su kuriuo tuo metu jis buvo vienoje kameroje, taip pat patvirtino, kad jo paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės. Liudytojas V. J. ir A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo paaiškinime teisingai nurodytos aplinkybės ir kad 2015 m. birželio 13 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnas vartojo necenzūrinius žodžius.
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba prižiūrėtoju Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2015 m. birželio 13 d. lauke budėjo. Įvyko konfliktas su A. B., tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Teigė, kad anksčiau apklausti liudytojai yra susitarę. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kritiškai vertina šiuos E. V. parodymus, teismas juos vertina kaip asmens gynybinę poziciją. Be to, iš T. K., V. J., A. Ž., M. M. bei S. L. parodymų matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. V. 2015 m. birželio 13 d. vartojo necenzūrinius žodžius. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių asmenų paaiškinimų (65, 68, 69, 74, 75 b. l.) ir liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai nebuvo laikomi vienoje kameroje: T. K., V. J. ir A. Ž. buvo laikomi kameroje Nr. 62, M. M. ir S. L. – Nr. 27, todėl argumentas, kad liudytojai yra susitarę, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnas E. V. surašė melagingą tarnybinį pranešimą, turėdamas tikslą pakenkti jo reputacijai, kad būtų skirta drausminė nuobauda ir negalėtų išeiti į laisvę anksčiau laiko, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo informuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 17/01-1884 „Dėl informacijos pateikimo“ (17 b. l.), jog 2015 m. birželio 17 d. Drausmės komisijos metu buvo priimtas sprendimas dėl 2015 m. birželio 13 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. V. surašytų tarnybinį pranešimų neskirti jam nuobaudos, nes drausmės pažeidimas nenustatytas.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno E. V. vartotų necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. birželio 13 d., kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, darytina išvada, kad dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo pasekmės, t. y. pareiškėjas galėjo patirti garbės bei orumo pažeminimą, papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, reputacijos sumenkinimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje būtų buvę laikytasi aukščiau minėtų teisės normų reikalavimų.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tuo jis siekia apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas sąlygas tardymo izoliatoriuje. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. B. reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. B. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjo reikalavimą priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.