Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. N1-485-725/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-01-06
Bylos Nr.
N1-485-725/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00246-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
T. G., P. L., K. V.
Nukentėjusysis
V. S., P. G.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Zenonas Žymančius
Baudžiamoji byla Nr. N1-485-725/2015Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00246-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.3.1; 1.2.14.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.13;1.1.6.3; 1.1.11.11; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5; 2.1.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, kaltinamiesiems T. G., P. L., K. V., atstovams pagal įstatymą L. L., A. L., gynėjams advokatams Zenonui Žymančiui, Angelei Fominienei, Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiesiems V. S., P. G., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Sigitui Šliažui, Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) IVTI gimnazinėje klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2011-03-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 10 MGL dydžio bauda. 2012-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 10 MGL dydžio bauda pakeista į 54 val. nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėn.;

- 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. (du nusikaltimai), 302 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėn. 2013-04-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi 1300 Lt baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per 10 mėn. nuo nutarties priėmimo dienos;

- 2014-02-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2014-09-19 išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui;

- 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d. – 40 parų arešto bausme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo – 2014-09-09,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d., 180 str. 1 d., padarymu,

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), I kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu,

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), III kurse, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G., K. V. ir nepilnametis P. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2014-02-26, apie 01.00 val., prie (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, užpuolė V. S. ir sudavė jam ne mažiau vienuolikos smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiojo skruosto-smilkinio srityje, kairiame kelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir kraujosruvą, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose, sprando kairės pusės ir dešinės čiurnos sumušimus, kairės plaštakos nykščio I falangos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir iš V. S. pagrobė rankinę, 150 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 50 Lt vertės, 260 Lt įvairiomis kupiūromis, iš viso pagrobdami V. S. turto už 460 Lt.

K. T. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku susitiko su draugais P. L. ir K. V., nuėjome į barą, gėrė alų. Kaltinamasis turėjo bevertį, panašų į auksinį, žiedą. Žiedą pasiūlė pirkti baro darbuotojai. Jai atsisakius, pasiūlė P. G., kuris žiedą nupirko – sumokėjo kaltinamajam pinigus. Kadangi kaltinamasis buvo išgėręs, manydamas, kad žiedą nukentėjusiajam jau yra padavęs, pastarajam reikalaujant duoti žiedą, kaltinamajam jo neduodant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, P. G., sugriebęs kaltinamajam už kelnių kišenės, kur kaltinamasis buvo įsidėjęs pinigus, bandė kišti ranką į ją ir suplėšė kelnes. Kaltinamasis parkrito ant stalo, iš kelnių kišenės viskas iškrito. Barmenei liepus ramintis, jie apsiramino ir išsiskirstė. Būnant baro kieme, pamatęs išeinančius anksčiau minėtus jaunuolius, tarp jų atpažinęs P. G., su K. V. pradėjo jį vytis. Kitą jaunuolį, V. S., vijosi P. L.. Pabėgus apie 50 m, P. G. į juos metė tuščią alaus butelį. Kaltinamajam su K. V. sustojus, P. G. spėjo pabėgti. Tada už keliasdešimties metrų jie pamatė ant šaligatvio gulintį V. S.. Pribėgęs prie pastarojo, kaltinamasis šiam sudavė kelis smūgius rankomis į veido sritį bei įspyrė į blauzdą. Palikus nukentėjusįjį, beeidamas pamatė, kad P. L. iš po striukės išsitraukė rankinę. Paprašęs pažiūrėti, paėmęs į rankas rankinę, suprato, kad tai vyriška rankinė ir ją atidavė atgal. Tada P. L. kaltinamajam davė 60 Lt. Kaltinamasis nurodė iš pradžių galvojęs, kad P. L. duoda jam pinigų, nes ne kartą yra P. L. vaišinęs, ir tik vėliau supratęs, kad tie pinigai yra vogti. Jį su draugais policija sulaikė prie „Lukoil“ degalinės. Nurodė neturėję išankstinių planų apiplėšti nukentėjusiuosius, jo tikslas buvo pamokyti nukentėjusiuosius dėl konflikto bare ir dėl suplėšytų kelnių. Papildomai paaiškino, kad bare nukentėjusieji ant jo buvo supuolę dviese. Įvykio metu jis buvo išgėręs kelis butelius alaus, buvo neblaivus. Mano, kad K. V. negalėjo matyti, kad P. L. sudavė smūgius V. S., nes K. V. tuo metu su kaltinamuoju vijosi kitą nukentėjusįjį, P. G., ir buvo nuo P. L. ir V. S. apie 100 m atstumu. Tik paėjus link P. L., kaltinamasis nurodė pamatęs gulintį V. S..

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 9, 11, 15 b. l.) kaltinamasis parodė, kad 2014-02-25 jis su savo draugais P. L. ir K. V. apie 23.30 val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gėrė alų. Su savimi T. G. turėjo žiedą, kuris, T. G. žiniomis, tikrai buvo ne aukso dirbinys, tačiau jam reikėjo pinigų, ir jis žiedą pasiūlė vienam iš baro lankytojų pirkti kaip auksinį. Jie suderėjo kainą ir jį pardavė už 180 litų. Vyriškis, kuriam kaltinamasis pardavė žiedą, su draugu iš baro išėjo pirmi. T. G. su draugais išėjo minėtiems asmenims iš paskos. P. L. minėtus vyriškius pradėjo vytis, paskui jį bėgo K. V.. T. G. nurodė atbėgęs vėliau bei matęs, kad K. V. gulinčiam ant žemės vyriškiui sudavė vieną smūgį. Tai buvo ne tas vyriškis, kuriam T. G. pardavė žiedą. Kur buvo kitas vyriškis, T. G. nematė. T. G. teigimu, jis pats gulinčiam vyriškiui nesudavė. Matė, kad P. L. su savimi turėjo rankinę, kurią, kaip T. G. suprato, P. L. atėmė iš to vyriškio. T. G. su draugais nuėjo už PC „IKI“, kur P. L. kraustė tą rankinę. Kas rankinėje buvo, T. G. teigė nematęs. Po to jie visi trys ėjo link namų, bet netoli „Lukoil“ degalinės, esančios Žukausko gatvėje, juos visus tris sulaikė policijos pareigūnai.

A. T. G. kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo metu (2 t., 20 b. l.), T. G. parodė, kad, atėjęs prie nukentėjusiojo, pamatė, kad kaltinamojo draugai nukentėjusįjį muša, matė, kaip vienas iš T. G. draugų užsikišo piniginę ir paragino T. G. greičiau eiti. Kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo metu (2 t., 164 b. l.), T. G. parodė, kad, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo, jam iš inercijos sudavė smūgius, taip pat matė, kad nukentėjusiajam kelis smūgius sudavė ir kaltinamojo draugai P. L. ir K. V.. Bėgdamas link nukentėjusiųjų, norėjo pamokyti P. G. dėl to, kad šis kaltinamajam suplėšė kelnes. Teigia, su draugais nebuvo susitaręs nukentėjusiojo apiplėšti, kaltinamojo draugai iš T. G. veiksmų suprato, kad jis nori pamokyti nukentėjusįjį už kaltinamajam suplėšytas kelnes. Tik bėgant nuo sumušto nukentėjusiojo, po kelių akimirkų pamatė, kad P. L. turi rankinę, kuri, paprašius ją parodyti, buvo, kaip suprato T. G., nukentėjusiojo. Po kelių akimirkų P. L. kaltinamajam padavė 60 ar 70 Lt, kuriuos kaltinamasis T. G. iš streso įsidėjo į kišenę. Teigia tuo metu nesupratęs, kieno tai pinigai, nesuprato, ar jie yra P. L., nesuprato, kad tai vogti pinigai, galvojęs, kad tai pinigai, gauti už parduotą žiedą, iškritę iš kaltinamojo T. G. kišenės. Taip pat paaiškino supratęs, kad tai P. L. asmeniniai pinigai (duodami kaltinamajam), nes pastarasis kažkada naudojosi kaltinamojo pinigais. Taip pat patvirtino supratęs, kad tai vogti pinigai. Paaiškino, kad pirmiausia jis vijosi P. G. ir nustojo vytis, kai šis į nukentėjusįjį metė alaus butelį.

K. P. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo kartu su K. V. ir T. G. bare, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Būnant bare, T. G. vienam iš nukentėjusiųjų pardavė galimai auksinį žiedą už 180 Lt. Kažkuriuo metu, jis su K. V. buvo išėję į lauką parūkyti, o T. G. liko bare. Kaltinamasis, atsisukęs į baro pusę, pamatė T. G. gulintį ant stalo. T. G. su nukentėjusiaisiais buvo dėl kažko sukonfliktavęs. K. P. L., nuėjęs į barą, nustūmė nukentėjusiuosius ir T. G. išsivedė į lauką. Po to, nukentėjusiesiems išėjus į lauką, kaltinamiesiems paprašius jų cigarečių, nukentėjusieji pradėjo bėgti, o jie juos vytis. Kodėl vijosi, paaiškinti negali. Jis prisivijęs spyrė V. S. per kojas, nuo ko pastarasis nukrito. Jam atsistojus ir pradėjus vėl bėgti, kaltinamasis vėl spyrė nukentėjusiajam per kojas. Kitas nukentėjusysis buvo nubėgęs į kitą pusę. Atėjus T. G. ir K. V., jie visi sudavė nukentėjusiajam po kelis smūgius, jis paėmė rankinę, ir jie visi pabėgo. Maišo pas nukentėjusįjį nebuvo. Rankinėje rado raktus, piniginę, o joje – 260 Lt. K. V., apžiūrėjęs rankinę, nuėjo. Rankinę ir raktus išmetė. Pinigus paėmė jis, dalį davė T. G., sau pasiliko 200 Lt. Teigia, jog neblaivumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, blaivas būdamas taip būtų nepasielgęs. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo kartu su P. L. ir T. G. bare, esančiame Ukmergės g., gėrė alų. Kažkuriuo metu, jam su P. L. išėjus į lauką parūkyti, pamatė per langą, kad T. G. vienam iš nukentėjusiųjų pardavė žiedą ir po kurio laiko tarp pastarųjų kilo konfliktas – pamatė juos stumdantis ir T. G. gulintį ant stalo. Tuomet, P. L., nubėgęs į barą, nukentėjusiuosius nustūmė ir kartu su T. G. išėjo į lauką, bei visi laukė nukentėjusiųjų. Išėjus iš baro nukentėjusiesiems ir jų paprašius cigarečių, pastarieji pradėjo bėgti, o jie juos vytis. P. L., pasivijęs V. S., spyrė jam per kojas. Kaltinamajam su T. G. pribėgus prie nukritusio nuketėjusiojo, abu spyrė pastarajam dar po kelis smūgius. Jis pats nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius ranka ir kelis kartus spyrė. P. L. paėmė rankinę, ir jie visi pabėgo. P. L., iškraustęs rankinę, rado: raktus, piniginę, kurioje buvo 260 Lt, korteles. Rankinę ir raktus padavė kaltinamajam K. V., kuris raktus išmetė po balkonu, o rankinę užmetė ant kažkurio namo stogo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 140 b. l.), kad 2014-02-25 jis su savo draugais T. G. ir P. L. apie 23.30 val. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gėrė alų. Bare prie vieno iš staliukų sėdėjo du nepažįstami vyriškai, taip pat buvo ir kitų žmonių. T. G. vienam iš minėtų vyriškių pasiūlė pirkti auksinį žiedą už 200 litų. Nusiderėjus iki 180 litų, už tiek jį ir pardavė. Besiderant tarp pastarųjų kilo žodinis konfliktas. Maždaug apie 01 val. nakties jie visi trys išėjo iš baro bei palaukė, kad iš baro išeitų minėti abu vyriškiai, kurių vienam T. G. pardavė žiedą. Kai vyriškiai išėjo iš baro bei pradėjo eiti, jie juos nusprendė prisivyti. Minėti vyriškiai tai suprato ir pradėjo bėgti. Vyriškius jie vijosi todėl, kad manė juos pamokyti dėl konflikto, tuo pačiu kaltinamajam kilo mintis ką nors pas juos radus atimti. Kadangi vyriškiai nubėgo į skirtingas puses, jie nusivijo ne tą vyriškį, kuriam T. G. pardavė žiedą, o kitą, su juo buvusį. Jį prisivijus prie PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) prospekte, P. L. spyrė jam per kojas, dėl ko vyriškis nukrito, tada P. L. vyriškiui dar įspyrė, o K. V. ir T. G. taip pat jam sudavė smūgius. Paaiškino, kad jis pats vyriškiui sudavė du smūgius: vieną – į veidą, kitą – į šoną. Kuris vyriškiui nuo peties nutraukė rankinę, nežino, bet ne jis. Tada jie visi trys pabėgo – nubėgo už PC „(duomenys neskelbtini)“, kur pradėjo kraustyti rankinę. Joje rado pinigų. Juos pasidalino P. L. su T. G.. K. V. pinigų nedavė. Kaltinamasis taip pat buvo paėmęs rankinę, tačiau joje nieko nerado, tik išėmė raktų ryšulį, kurį bėgdamas numetė po balkonu. Visiems trims einant link namų, netoli „Lukoil“ degalinės, esančios Žukausko gatvėje, visus tris sulaikė policijos pareigūnai. Papildomai teisme paaiškino, kad vijosi V. S., nes kitas nukentėjusysis greičiau bėgo. Nurodė, kad neblaivumas turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams ir tai, kad ne viską prisimena. Būnant neblaiviam galėjo ateiti tokia mintis, kad reikia kažką iš nukentėjusiojo atimti. Blaivas būdamas, taip būtų nepasielgęs. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų P. L. ir K. V. pilnų prisipažinimų, kaltinamojo T. G. parodymų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

N. V. S. paaiškino, kad jis 2014-02-26 su draugu P. G. buvo bare, gėrė alų. Kaltinamasis T. G. pasiūlė pirkti žiedą. Draugas žiedą nusipirko ir tarp jų įvyko konfliktas, jie susigrūmė. Nukentėjusiajam su draugu išėjus į lauką, ten buvę kaltinamieji paprašė cigaretės ir jam sudavė smūgį. Nukentėjusiesiems pradėjus bėgti, vienas iš kaltinamųjų nusivijo P. G., o kiti du kaltinamieji – jį (V. S.). K. V. S. pasivijęs, jam sudavė per kojas ir V. S. nukrito. Krisdamas rankose turėjo maišelį, kuriame buvo striukė ir peilis. Atsistojęs vėl bėgo, bet, vėl gavęs spyrį per kojas, nukrito, ir tada jį trise pradėjo spardyti. Taip pat turėjo rankinę, du telefonus, iš kurių vieną buvo įsidėjęs į rankinę, kitą – į kišenę. Jis pats buvo stiprokai apsvaigęs. Piniginė buvo rankinėje, turėjo viso 800 Lt. Siūlymo pirkti žiedą metu jis buvo atsidaręs savo piniginę, todėl mano, kad, kaltinamieji matė, jog jis turi pinigų ir norėjo jį apiplėšti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 7500 Lt.

N. P. G. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku su bendradarbiu V. S. buvo naktiniame bare, (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Bare buvo kaltinamieji, taip pat gėrė alų. Po to vienas iš jų pasiūlė barmenei pirkti auksinį žiedą. Jai atsisakius, pirkti sutiko nukentėjusysis, davė pinigus, bet prasidėjo nesusikalbėjimas, nes kaltinamasis nenorėjo žiedo atiduoti. Tuomet nukentėjusysis žiedą iš kaltinamojo rankos išplėšė. P. G. su V. S., išgėrę alų, iš baro išėjo. Paėjus už baro apie 10 m ir kaltinamiesiems pareikalavus cigaretės, jie pradėjo bėgti. Jis metė turėtą alaus butelį į kaltinamuosius, ir pats nukrito, o V. S. buvo suduota per kojas, dėl ko ir draugas nukrito. Nuo tos vietos P. G. ir V. S. keliai skyrėsi. A. P. G. bėgo toliau, jį vijosi vienas asmuo, o prie V. S. buvo daugiau asmenų. V. S. užbėgus už parduotuvės, P. G. jo nebematė. Kitą dieną, nunešęs žiedą į lombardą, sužinojo, jog žiedas neauksinis. Prašo priteisti civilinį ieškinį.

2014-03-14 daiktų pateikimo protokole užfiksuoti V. S. pateikti daiktai: juodos spalvos vyriška piniginė, „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo kodų lentelė, kurių apžiūra, požymiai fiksuoti Daiktų apžiūros protokole bei kurie pakvitavimu grąžinti V. S. (1 t., 18-21 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis P. L. parodė vietą, kur jis su draugais sumušė nukentėjusįjį ir iš jo atėmė rankinę, po to vietą, kur iškraustė rankinę ir mėtė dokumentus, ir vietą – stogelį virš laiptinės prie (duomenys neskelbtini) namo, kur užmetė nukentėjusiojo rankinę (1 t., 100-103 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis K. V. parodė vietą, kur jie sumušė nukentėjusįjį ir iš jo atėmė rankinę, po to, parodė vietą – prie PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur kraustė rankinę, mėtė nukentėjusiojo dokumentus, ir vietą, kur, bėgdamas pro (duomenys neskelbtini) namą, išmetė nukentėjusiojo raktus. Tikrinant parodymus, rasti nukentėjusiojo V. S. daiktai: pakabukų ryšulys su raktu, atestacijos pažymėjimas, PIN lapelis (1 t., 146-149 b. l.).

2014-03-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėtų daiktų: pakabukų ryšulio su raktu, atestacijos pažymėjimo, PIN lapelio apžiūra, požymiai, kurie pakvitavimu grąžinti V. S. (1 t., 67-68, 69 b. l.).

2014-03-14 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. tyrimui pateikė „Maxima“ kasos kvitą Nr. 576/144, iš kurio matyti, kad 2014-02-25 21.59 val. buvo pirkta: moteriška striukė, 69,99 Lt vertės; 2 loterijos bilietai, 10 Lt vertės; peilis vaisiams ir daržovėms lupti, 34,99 Lt vertės (1 t., 20-21 b. l.).

2014-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad šio veiksmo metu nukentėjusysis V. S. atpažino T. G., kaip asmenį, 2014-02-26 apie 01 val. bare, (duomenys neskelbtini), pardavusį P. G. auksinį žiedą, bei vėliau su kitais asmenimis parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ V. S. pasivijusį prie bei jį sumušusį bei atėmusį asmeninius daiktus (1 t., 24-25 b. l.).

2014-03-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad šio veiksmo metu nukentėjusysis V. S. atpažino P. L., kaip asmenį, kuris 2014-02-26 apie 01 val. kartu su kitais asmenimis prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kieme, jį sumušė ir apiplėšė. Nurodė, kad šis asmuo buvo apsirengęs „Adidas“ treningu su juostomis. Paaiškino, kad šis asmuo V. S. pargriovė ir sumušęs atėmė rankinę (1 t., 26-27 b. l.).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairiojo skruosto-smilkinio srityje, kairiame kelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir kraujosruvą, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, abiejose plaštakose, abiejuose keliuose, sprando kairės pusės ir dešinės čiurnos sumušimus, kairės plaštakos nykščio I falangos lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-02-26. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 38-39 b. l.).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. G. pateikė tyrimui geltonos spalvos metalo vyrišką žiedą (1 t., 76 b. l.), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2014-05-27 apžiūros protokole (1 t., 77-78 b. l.), kuris po apžiūros pridėtas prie bylos.

2014-02-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) (1 t., 4-7 b. l.).

Nors kaltinamasis T. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamieji P. L. ir K. V. pilnai prisipažino padarę jiems inkriminuojamą veiką, tačiau nukentėjusysis V. S. parodė, kad, jam su draugu pradėjus bėgti, jį pasivijęs vienas iš kaltinamųjų spyriu į kojas kelis kartus jį pargriovė ir jau galutinai nukritusį trys asmenys jį spardė, po ko nukentėjusysis pasigedo savo turėtų daiktų. Patvirtindamas nukentėjusiojo V. S. parodymus, ir kaltinamasis P. L. nurodė, kad, jam nukentėjusįjį V. S. pargriovus, jis kartu su atėjusiais T. G. ir K. V. – visi sudavė nukentėjusiajam po kelis smūgius, paėmė rankinę ir pabėgo; rankinėje rado raktus, piniginę, o joje – 260 Lt, iš kurių dalį jis davė T. G.. Taip pat ir kaltinamasis K. V. nurodė, kad P. L. spyrus į kojas nukentėjusiajam V. S. ir jį pargriovus, kaltinamasis su T. G., pribėgę prie nukritusio nuketėjusiojo, dar abu spyrė pastarajam po kelis smūgius, tada P. L. paėmė rankinę ir jie visi pabėgo. P. L. rankinę iškraustė, joje rado raktus, piniginę su 260 Lt, korteles. Atėmus rankinę, jie visi trys nubėgo už PC „(duomenys neskelbtini)“, kur rankinę iškraustė. Joje rastus pinigus pasidalino P. L. su T. G.. Visiems trims einant link namų, visus tris sulaikė policijos pareigūnai. Pats kaltinamasis T. G. patvirtino, kad prieš šį nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, kad P. L. išsitraukus iš po striukės rankinę, ją apžiūrėjo, paėmė P. L. jam paduotus pinigus. Nors kaltinamasis T. G. teigė, kad jis pats rankinės nekraustęs (tik palaikęs rankose ir, supratęs, kad tai vyriška rankinė, atidavęs ją atgal), nematęs, kada ji buvo paimta iš nukentėjusiojo, tikslo apiplėšti nukentėjusįjį neturėjęs, nesupratęs, kad P. L. jam duoti pinigai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo V. S. rankinės, tačiau iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, kad, nors ir nebuvo kažkokio išankstinio susitarimo nukentėjusįjį V. S. apiplėšti, tačiau jie visi trys dalyvavo nukentėjusiojo mušimo procese, kurio metu iš nukentėjusiojo V. S. buvo atimta rankinė su joje buvusiais daiktais, kuri, nubėgus nuo nukentėjusiojo toliau, buvo apkraustyta, ir kaltinamasis P. L. su T. G. pasidalino nukentėjusiojo piniginėje rastais pinigais. Be to kaltinamasis T. G. nevienodai ir nelogiškai aiškino jo iš P. L. paimamų pinigų paskirtį: vieną kartą teigė tuo metu nesupratęs, kieno tai pinigai, tai yra, ar jie vogti ar gali būti P. L., vėliau jau kaltinamasis aiškino, kad jis nesuprato, kad tai vogti pinigai, tačiau galvojęs, kad tai pinigai, gauti už parduotą žiedą, iškritę iš kaltinamojo T. G. kišenės. Tada dar kartą paaiškino, kad tuo metu, imdamas pinigus, suprato, kad tai P. L. asmeniniai pinigai, nes pastarasis kažkada naudojosi kaltinamojo pinigais. Tačiau kaltinamojo versijose pateikiami jo samprotavimai, kad, nesuprato, kokie pinigai duodami jam jo bendro po nukentėjusiojo sumušimo, pastarojo rankinės apžiūros ir daiktų iškraustymo, tačiau pastaruosius kaltinamasis iš streso įsideda į kišenę ar, kad tai P. L. asmeniniai pinigai, nes pastarasis kažkada naudojosi kaltinamojo pinigais, neįsivaizduojami ir negali būti suprantami, remiantis socialinių normų patirtimi. Taip pat kaltinamasis vieną kartą vis tik patvirtino, kad jis supratęs, jog jam buvo duodami vogti pinigai. Be to, ir kiti kaltinamojo T. G. parodymai yra nevienodi nenuoseklūs, nesutampa su kitų kaltinamųjų parodymais. T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodė savo atliekamus veiksmus: tai smūgių sudavimą nukentėjusiajam bei pinigų gavimą iš kaltinamojo P. L. neigė, tai juos pripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad bare konflikto metu nukentėjusysis jam suplėšė kelnes, dėl ko jis nukentėjusįjį norėjo pamokyti, tačiau apie šios aplinkybės egzistavimą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis net neužsiminė (ko beje nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu ir kiti kaltinamieji bei pats nukentėjusysis), vienos iš apklausų metų (2 t., 20 b. l.) kaltinamasis prasitarė matęs, kaip vienas iš jo draugų paėmęs užsikišo už striukės nukentėjusiojo piniginę bei kt.

Todėl kaltinamojo pateikiamas buvusio įvykio versijas teismas vertina kaip kaltinamojo T. G. gynimosi būdą, stengiantis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad visiems kaltinamiesiems vartojant nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu fizinį smurtą, vienam iš kaltinamųjų (P. L.) šių veiksmų procese paimant nukentėjusiojo rankinę, pastarąją, visiems bendrams paėjus toliau, iškraustant, kaltinamųjų nuomone, nevertingus daiktus išmetant, o pinigus P. L. su T. G. pasidalinant, tokiu būdu kaltinamieji T. G., P. L. bei K. V., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, turtą.

Nors tarp kaltinamųjų ir nebuvo išankstinio detalaus veikos aptarimo, vaidmenų pasidalinimo, tačiau kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kiekvienas atlikdamas tam tikrus veiksmus: matydami ir suprasdami vienas kito atliekamus veiksmus, jiems neprieštaravo, taigi jiems pritarė, ir patys prisidėjo, taigi, suvokė, kad daro pavojingą nusikalstamą veiką ir taip norėjo elgtis. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų visų kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamieji padarė nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupėje, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji disponavo pagal savo valią.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tikslina kaltinime kaltinamiesiems nurodytą jų pavogtą turtą, kadangi, nors teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, tačiau iš nukentėjusiojo V. S. paaiškinimų matyti, kad, maišelį su jame sudėtais daiktais jis galėjo pamesti pirmo nukritimo, bėgant nuo kaltinamųjų, metu ir jau paties įvykio metu jis jų neturėjo. Be to, vieną iš telefonų iki įvykio jis turėjo striukės kišenėje, tuo tarpu nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu apkraustė nukentėjusiojo V. S. kišenes. Be to, nors nukentėjusysis buvo tvirtai įsitikinęs, kad vienas iš jo telefonų buvo rankinėje, kad piniginėje jis turėjo 800 Lt, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji rado ir pavogė rankinėje buvusį nukentėjusiojo telefoną, kad piniginėje įvykio metu dar buvo nukentėjusiojo nurodyta pinigų suma, byloje pateikta nebuvo, be to, ir kaltinamieji P. L. bei K. V., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davę vienodus, neklaidinančius tyrimo ir teismo parodymus, patvirtino, kad, atėmę rankinę, joje jie rado piniginę, pinigus (260 Lt), raktų ryšulį. Todėl teismas iš kaltinimo kaltinamiesiems šalina šių daiktų pagrobimą: 340 Lt, mobiliojo ryšio telefono „Nokia C5“, 300 Lt vertės, moteriškos striukės, 69,99 Lt vertės, dviejų loterijos bilietų, 10 Lt vertės, peilio „Pintinox“, 13,99 Lt vertės. Be to, iš kaltinimo kaltinamiesiems taip pat šalintinas raktų ryšulio, 110 Lt vertės, beverčio polietileninio PC „Maxima“ maišelio pagrobimas (kadangi vagystės ar plėšimo dalykas – turtas – turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl, aprašant veiką, į vagystės ar plėšimo būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės). Kartu kaltinime tikslintina pagrobto turto vertė (į kurią neturi būti įskaičiuojama patiriami nuostoliai dėl pagrobtų, neturinčių materialinės vertės, daiktų), kadangi, susumavus pagrobto turto vertę, matyti, kad iš nukentėjusiojo V. S. buvo pagrobta turto, 460 Lt vertės.

K. T. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį tuo, jog jis, 2014-02-26, apie 00.10 val., bare, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią apgaulės būdu užvaldyti P. G. pinigus, pateikdamas bevertį žiedą kaip aukso dirbinį, žinodamas, kad žiedas neturi materialinės vertės, pardavė jį P. G. už 180 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 180 Lt žalą.

2015-01-01 įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Atsižvelgiant į tai, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį yra baudžiamas tas, kuris savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nuo 3 MGL (112,98 Eur) iki 5 MGL (188,3 Eur. Šiuo atveju kaltinamajam T. G. pateiktas kaltinimas, jog jis apgaule įgijo 180 Lt (52,13 Eur), t. y. T. G. apgaule įgyto turto vertė nesiekia 3 MGL. Atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, T. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmių skyrimas

K. T. G. padarė vieną tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, mokosi (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (2014-02-26 02.19 val. buvo nustatytas 1,35 (promilių) girtumas (2 t., 4 b. l.)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamasis T. G. teistas, teistumai neišnykę, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra teistas už nusikaltimų nuosavybei, tarp jų ir nesunkių bei apysunkių padarymą, be to, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bylos už ankstesnį nusikaltimą (beje, taip pat numatytą BK 180 str. 1 d.) perdavimo teismui dieną, tai yra, kai kaltinamajam T. G. jau buvo pranešta apie tai, dėl kokio nusikaltimo byla yra perduodama teismui, taip pat skirtinos bausmės rūšis ir dydis, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengė gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau atsižvelgus, kad dalį savo veiksmų kaltinamasis pripažino, yra suimtas nuo 2014-02-26 ir faktiškai yra atbuvęs suėmime daugiau kaip dešimt mėnesių, atlygino (nors ir nedidelę) dalį padarytos materialinės žalos, kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirta bausmė subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais, vadovaujantis BK 63 ir 64 str. taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2014-02-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kadangi kaltinamasis P. L. veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

K. P. L. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas; Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, nepilnamečio P. L. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, duomenų, kad šeimoje būtų neužtikrinamos vaikų teisės ir interesai, nėra (1 t., 115 b. l.). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pedagogų charakteristikoje nurodoma, kad P. L. bendras pažangumo vidurkis 5,1, buvo atestuotas ne iš visų dalykų, yra mandagus, lanko lengvąją atletiką, dalyvauja sportinėse varžybose, klasės ir mokyklos gyvenime beveik nedalyvauja, už pamokų nelankymą be pateisinamos priežasties, nedrausmingą elgesį pamokų metu buvo ne kartą perspėtas bei svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje (1 t., 117 b. l.). (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ trenerio charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad lanko lengvosios atletikos treniruotes, yra Lietuvos jaunių lengvosios atletikos rinktinės narys, pasiekimai: Lietuvos jaunučių lengvosios atletikos čempionas, Lietuvos jaunių žaidynės, 3 vieta, treniruočių metu sportininkas dirba, nekonfliktuoja su grupės draugais (1 t., 118 b. l.).

Atstovė pagal įstatymą L. L. paaiškino, kad sūnus jai geras vaikas, sportuoja, mokslai sekasi vidutiniškai, jai padeda, namo grįžta laiku. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Ji dėl pareikšto civilinio ieškinio atsiskaitė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (2014-02-26 02.14 val. buvo nustatytas 0,94 (promilių) girtumas (1 t., 89 b. l.)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

K. P. L. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, mokosi, sportuoja, pasižadėjo ateityje nepažeidinėti įstatymų, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis P. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 str., yra visos sąlygos kaltinamąjį P. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 str.

Kaltinamasis K. V. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, neteistas, baustas administracine tvarka, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (2014-02-26 02.23 val. buvo nustatytas 1,06 (promilių) girtumas (1 t., 135 b. l.)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kadangi kaltinamasis K. V. nusikalto būdamas neteistu, padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, pasižadėjo ateityje taip nebesielgti, susitarė su nukentėjusiuoju dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, mokosi, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamąjį K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Dėl civilinių ieškinių

N. P. G. pareiškė civilinį ieškinį 180 Lt (1 t., 74 b. l.) turtinei žalai atlyginti. Kadangi, nuosprendžio skelbimo metu pasikeitus įstatymams kaltinamojo T. G. padaryta veika nukentėjusiojo P. G. atžvilgiu dekriminalizuota (ir kaltinamasis šioje dalyje išteisintinas), nukentėjusiojo P. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

N. V. S. pareiškė civilinį ieškinį 1203,98 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., 13 b. l.), kurį teisminio nagrinėjimo metu sumažino (1200 Lt turtinės ir 6300 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir su kaltinamaisiais pasirašė susitaikymo aktus, kuriais kaltinamieji kiekvienas atskirai įsipareigojo atlyginti po konkrečią (vienodą) turtinės ir neturtinės žalos dalį: kaltinamasis T. G. per 3 mėnesius nuo 2014-10-24 iki 2015-01-24, 2500 Lt; kaltinamasis K. V. 1000 Lt sumoka iki 2014-11-15, kitą 1000 Lt sumoka iki 2014-12-15 ir 500 Lt sumoka iki 2015-01-01; kaltinamasis P. L. ir jo atstovė pagal įstatymą L. L. 1250 Lt sumoka akto pasirašymo dieną, t. y. 2014-10-22, kitą dalį – 1250 Lt – iki 2014-12-01. Kadangi kaltinamojo P. L. įstatyminė atstovė Loreta L. S. akte nurodytą žalą nukentėjusiajam atlygino, procesas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje (dėl 2100 Lt priteisimo iš P. L.) nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kadangi nukentėjusysis su kitais kaltinamaisiais taip pat pasirašė Susitaikymo aktus, kuriuose išdėstyti žalos sumokėjimo terminai ir tvarka, nuosprendžiu patvirtintini šie žalos atlyginimo susitarimai.

Civilinis ieškinys, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, 101,53 Eur (350,57 Lt) sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytas kaltinamųjų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t., 158-161 b. l.), todėl tenkintinas pilnai, priteistinas solidariai iš T. G., K. V. bei nepilnamečio P. L., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą (civilinės atsakovės) – L. L. 33,84 Eur (116,86 Lt), nustatant, kad atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai P. L. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš T. G., K. V., P. L. bei jo įstatyminių atstovų 750 Lt žalos atlyginimo, kuris atsirado VSDFV Kauno skyriui V. S. išmokėjus 750 Lt ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-02-28 iki 2014-03-20 (1 t., 44-45, 46-47, 48-55 b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Todėl VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014).

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. V., išlaidos iki 2014 m. gruodžio 3 d. sudaro 119,67 Eur (413,20 Lt) ir T. G. – išlaidos iki 2014 m. spalio 24 d. sudaro 307 Eur (1060 Lt) dydžio advokatų užmokesčiai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, 2014-07-17 teismo nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamajam T. G. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p., o kaltinamajam K. V. – BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Kaltinamieji mokosi, pajamų neturi.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų T. G. ir K. V. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: vokas su daiktais, asmens kratos metu paimtais iš T. G.: MRT „Nokia“, 3 vnt. raktų, 2 vnt. lūpų balzamo, rankinis laikrodis, prožektorius, žiebtuvėlis, esantys prie bylos, grąžintini T. G.; žiedas voke, pateiktas nukentėjusiojo P. G., esantis prie bylos, sunaikintinas.

Asmens kratos metu iš P. L. paimtas 200 Lt banknotas bei iš T. G. paimti 60 Lt (esantys Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje), kurie nusikaltimo metu buvo kartu su kitais daiktais atimti iš nukentėjusiojo V. S. (1 t., 123-124, 125-128, 89, 90-95 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam V. S., užskaitant po 130 Lt (37,65 Eur) materialinės žalos padengimui iš kaltinamųjų T. G. ir K. V. (kadangi kaltinamasis P. L. visą sutartą žalą nukentėjusiajam jau yra atlyginęs).

Asmens kratos metu iš T. G. paimti 10 Lt (esantys Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio padengimui pervestini į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 5 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. (du nusikaltimai), 302 str. 1 d. paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda bei su 2014-03-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta bausme – 40 parų arešto bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei 10 MGL (376 Eur (1300 Lt)) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei jos laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

T. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., P. L. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam P. L., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. V., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti susitarimą tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo K. V., pagal kurį: „Kaltininkas sutinka su padarytos žalos dydžiu ir nukentėjusiajam V. S. dalį sumos, t. y. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) sumoka iki 2014-11-15, kitą 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) sumoka iki 2014-12-15, o likusią 500 Lt (penkių šimtų litų) sumą sumoka iki 2015-01-01, minėtas sumas pakvitavimu perduodant nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui“

Patvirtinti susitarimą tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo T. G., pagal kurį: „Kaltininkas sutinka su padarytos žalos dydžiu ir nukentėjusiajam V. S. žalą įsipareigoja atlyginti per 3 mėnesius nuo 2014-10-24 iki 2015-01-24, 2500 Lt sumą pačiam ar per trečiuosius asmenis pakvitavimu perduodant nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui“.

Civilinį procesą dalyje dėl 2100 Lt priteisimo iš P. L. nutraukti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 101,53 Eur (350,57 Lt) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)) solidariai iš T. G., K. V. bei nepilnamečio P. L., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą (civilinės atsakovės) – L. L. 33,84 Eur (116,86 Lt), nustatant, kad atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai P. L. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Asmens kratos metu iš P. L. paimtą 200 Lt banknotą bei iš T. G. paimtus 60 Lt (esančius Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam V. S., užskaitant po 130 Lt (37,65 Eur) materialinės žalos padengimui iš kaltinamųjų T. G. ir K. V..

Asmens kratos metu iš T. G. paimtus 10 Lt (2,90 Eur) (esančius Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio padengimui pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Prašymų dėl gynėjų išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: MRT „Nokia“, 3 vnt. raktų, 2 vnt. lūpų balzamo, rankinį laikrodį, prožektorių, žiebtuvėlį, esančius atskirame voke prie bylos, grąžinti T. G.; žiedą, esantį atskirame voke prie bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė