Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Barbarai Kuzinevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai svarbios faktinės aplinkybės:

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (duomenys neskelbtini); pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai (t. I, b. l. 62, 63). Iš Vilniaus raj. Savivaldybės teritorijos dalies (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano. Sprendinių teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinio M 1:10000 (tikslumas M 1:2000) (žr. http://teritorijuplanavimas.vrsa.lt/ go.php/Bendrasis-planas911692399861) matyti, kad pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra Urbanizuotoje teritorijoje, Gyvenamojoje zonoje, Paslaugų teritorijoje. Taip pat matyti, kad teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, numatyti šie galimi žemės naudojimo būdai: Komercinės paskirties objektų teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos, Rekreacinės teritorijos, Bendrojo naudojimo teritorijos, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, Atskirųjų želdynų teritorijos; taip pat numatytos šios galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys: negyvenamieji viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatai; gali būti negyvenamieji transporto, garažų paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai. Žemės sklypas ribojasi su D kategorijos gatve ir nepatenka į Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teritorijoje, kurioje yra ginčijamas Žemės sklypas kiti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (t. I, 67–200; t. II, 1–72) nėra patvirtinti.

Pareiškėjas 2014-05-27 prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašė pakeisti pagrindinę Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) (t. I, b. l. 61). Administracija 2014-06-10 raštu Nr. A33(1)-4395-(25.31) pareiškėjui nurodė, kad valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, teritorijai formuoti yra per siauras, todėl turi būti atidalyta Žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t. I, b. l. 60). Skyrius 2014-07-04 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-6448, atsakydamas į pareiškėjo 2014-06-12 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant kitos paskirties žemės sklypų suformavimą bei atidalijimą, informavo, kad teritorijos formavimo (projektavimo), susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių plėtros darbus bei žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, paėmimo procedūras, turėtų organizuoti Administracija (t. I, b. l. 57–58).

Pareiškėjas 2014-07-16 prašymu (reg. 2014-07-18 Nr. A34(1)-5784) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašė išduoti naują sutikimą pakeisti Žemės sklypo paskirtį be papildomų apribojimų ir įpareigojimų arba patvirtinti, kad išduotas 2010-12-30 sutikimas Nr. A33-7374-(25.3.1) tebegalioja ir naujo išduoti nebūtina (t. I, b. l. 55, 56). Administracija, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2014-08-20 priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. A33(1)-5997-(25.3.1), kuriame pareiškėjui nurodė, kad: Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri yra prioritetinės plėtros, todėl Administracija turi numatyti gyvenviečių darnaus vystymosi galimybes; valstybinė žemė, skirta gatvei įrengti, besiribojanti su Žemės sklypu, kurios plotis yra apie 8 m, yra per siaura gatvės elementams planuoti; Administracijai netrūksta žemės, todėl žemės paėmimas valstybės poreikiams neplanuojamas; siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, turi būti parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama, parengus kvartalo detalųjį planą, sudarant teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį; pareiškėjas nepateikė prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, o sprendimas dėl to pagal anksčiau galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą šiuo metu priimtas negali būti (b. l. 53, 54).

2. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl Sprendimo Nr. A33(1)-5997-(25.3.1), kuriuo iš esmės pareiškėjui pateikta informacija apie tai, kad, siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, reikia parengti kvartalo detalųjį planą, o tam būtina sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, Administracija ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad, norint pakeisti Žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, reikia parengti detalųjį planą. Jo nuomone, pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės sklypo, kuris patenka į parengtame bendrajame plane nurodytą teritoriją, skirtą gyvenamųjų namų statyboms, paskirtis pakeičiama administracijos direktoriaus sprendimu per 10 dienų.

Vadinasi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar Administracija Sprendime Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad, siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, būtina parengti teritorijos detalųjį planą.

3. Pareiškėjas prašymus pakeisti pagrindinę Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) teikė 2014-05-27 ir 2014-07-16 (reg. 2014-07-18 Nr. A34(1)-5784), todėl, nustatant Administracijos ir pareiškėjo teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su pagrindinės Žemės sklypo žemės naudojimo paskirties keitimu, taikytinas Teritorijų planavimo įstatymas (redakcija galiojanti nuo 2014-01-01), kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2014-01-01) 2 straipsnyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 dalis); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomas planuojamų teritorijų erdvinis vystymas ir svarbiausi naudojimo ir apsaugos reikalavimai arba reglamentas (8 dalis); kompleksinis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas jų erdvinio vystymo kryptims, naudojimo ir apsaugos prioritetams nustatyti (9 dalis); urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (37 dalis).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalieji planai nerengiami: neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, tokiose teritorijose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai (specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai), miškotvarkos projektai, žemės gelmių naudojimo planai ar kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nustato viešųjų ir privačių subjektų ūkinės veiklos galimybes (1 punktas); jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (2 punktas); teritorijose, kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (3 punktas); Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytais atvejais (4 punktas); Sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius mėgėjų sodo teritorijose (5 punktas); neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas (6 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 punktą detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai, o pagal šio straipsnio 6 punktą detaliųjų planų uždaviniai yra: detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus (1 punktas); nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus (2 punktas); suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą (3 punktas); numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai (4 punktas); nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (5 punktas); numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti (6 punktas); numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui (7 punktas); suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą (8 punktas).

Detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai nustatyti 18 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį detaliuosiuose planuose inter alia detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, nustatoma: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai (1 punktas); leistinas pastatų aukštis (2 punktas); leistinas žemės sklypų užstatymo tankis (3 punktas); leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose) (4 punktas); galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija (5 punktas); inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos (6 punktas); galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) (7 punktas); atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais (8 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai. Pagal šio straipsnio 3 dalį detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis, o pagal 5 dalį konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, kitais galimais žemės naudojimo būdais jie keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

Nurodytą Teritorijų planavimo įstatyme (redakcija galiojanti nuo 2014-01-01) įtvirtintą teisinį reguliavimą apibendrinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytinos šios išvados: Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytose urbanizuotose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas yra rengiami detalieji planai; šiose teritorijose, keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai), detalieji planai gali būti nerengiami tik atskirai Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais inter alia, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai; tam, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytose urbanizuotose teritorijose teritorijos naudojimo reglamentą galima būtų keisti pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nerengiant detaliojo plano, tokiame bendrajame plane turi būti nustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.

4. Iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano matyti, kad: pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Urbanizuotoje teritorijoje, gyvenamojoje zonoje, paslaugų teritorijoje; šis Žemės sklypas gali būti naudojamas Komercinės paskirties objektų teritorijai, Visuomeninės paskirties teritorijai, Rekreacinei teritorijai, Bendrojo naudojimo teritorijai, Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai, Atskirųjų želdynų teritorijai; šiame Žemės sklype galima statyti negyvenamųjų viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės, poilsio paskirties pastatus, taip pat negyvenamuosius transporto, garažų paskirties pastatus, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio esamai ar planuojamai aplinkai. Matyti ir tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane teritorijai, kurioje yra pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, nėra nustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, o pagal šiame bendrajame plane nustatytąjį reglamentą šioje teritorijoje esančiame pareiškėjo Žemės sklype (skirtingai, negu į toje pačioje Urbanizuotoje teritorijoje, gyvenamojoje zonoje esančios Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ribas patenkančiuose žemės sklypuose) galimybė statyti vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio ūkio paskirties pastatais nėra numatyta. Byloje nenustatyti kiti Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nustatytoje urbanizuotoje teritorijoje esančio pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) būtų galima pakeisti nerengiant detaliojo plano.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) turi būti rengiamas detalusis planas.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti pakeičiama Administracijos direktoriaus sprendimu per 10 dienų. Šis jo teiginys yra nepagrįstas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Administracijos direktorius per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl fizinių asmenų pasiūlymų dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą, o Administracijos direktorius neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise tik tuo atveju, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Šiame sprendime konstatavus, kad nagrinėjamu atveju keičiant Žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (gyvenamojo namo statybai) detalusis planas turi būti rengiamas, t. y. teritorijos planavimas yra reikalingas, konstatuotina ir tai, kad, neparengus teritorijos, kurioje yra Žemės sklypas, detaliojo plano, Administracijos direktorius Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties savo sprendimu, remdamasis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytais sprendiniais, pareiškėjo 2014-05-27 ir 2014-07-16 (reg. 2014-07-18 Nr. A34(1)-5784) pateiktų prašymų dėl Žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo tenkinti negalėjo.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė Administracijos direktoriaus 2014-11-17 įsakymo Nr. KADI-607, kuriuo buvo pakeista 0,16 ha ploto žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuorašą ir žemės sklypo, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis šiuo įsakymu buvo pakeista, schemas (t. II, b. l. 84–86). Jo teigimu, šie įrodymai patvirtina ginčijamo Sprendimo Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) neteisėtumą. Vertinant šiuos pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, pabrėžtina, kad, kaip matyti iš Vilniaus raj. Savivaldybės teritorijos dalies (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano. Sprendinių teritorijų vystymo funkcinio zonavimo brėžinio M 1:10000 (tikslumas M 1:2000) (žr. http://teritorijuplanavimas.vrsa.lt/ go.php/Bendrasis-planas911692399861), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nors ir yra Urbanizuotoje teritorijoje, Gyvenamojoje zonoje, tačiau jis yra ne Paslaugų teritorijoje, kaip pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, o Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje, kurioje vienas iš galimų žemės naudojimo būdų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija ir kurioje galima vieno ir dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyba. Taigi pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista Administracijos direktoriaus 2014-11-17 įsakymu Nr. KADI-607, teisinė padėtis iš esmės skiriasi. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Administracijos direktoriaus 2014-11-17 įsakymas Nr. KADI-607 ir žemės sklypo, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis šiuo įsakymu buvo pakeista, schemos patvirtina ginčijamo Sprendimo Nr. A33(1)-5997-(25.3.1) neteisėtumą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2014-11-17 įsakymo Nr. KADI-607 tyrimas nėra šio ginčo dalyku, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinėje byloje nėra vertinamas.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų. Teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo A. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais,

nusprendė:

Skundas atmestinas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.