Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą skolininkei R.B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kreditorius AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės R.B. 2697 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų ir 20 Lt žyminio mokesčio.

2010 m. kovo 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės R.B. 2697 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų, 20 Lt žyminio mokesčio kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ naudai.

Skolininkei pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išsiuntė kreditoriui pranešimą, kad jis per 14 dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Kreditorius AB „Lietuvos dujos“ pateikė teismui pranešimą, kad susidaręs įsiskolinimas buvo sumokėtas dalimis po pareiškimo teismui pateikimo dienos. Nurodė, kad atsisako nuo pareiškimo ir prašo bylą nutraukti, prašo priteisti 20 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius patvirtino, kad civilinės bylos nutraukimo procesinės pasekmės yra žinomos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. teismo įsakymą civilinėje byloje dėl 2697 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2697 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2010-03-10 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 20 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės R.B. kreditoriui AB „Lietuvos dujos“, nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš R.B. kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ 20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas netenkino R.B. prašymo priteisti iš kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ ieškovei 240 Lt už advokato pagalbą rengiant prieštaravimus.

Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismo įsakymo išdavimo institutą, nustatė tokį teisinį reglamentavimą, kad teismo įsakymo priėmimo metu teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Kreditorius AB „Lietuvos dujos“ prašė išieškoti 2697 Lt skolą iš R.B. pagal 2006-11-17 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11162399, sudarytą tarp R. Bogdan ir AB „Lietuvos dujos“. Teismas pažymėjo, jog teisinių santykių dalyviai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal 2006-11-17 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11162399 4.9. punktą R.B. įsipareigojo informuoti AB „Lietuvos dujos“ apie sutarties nutraukimą keičiantis valdos savininkui ir visiškai atsiskaityti už suvartotas dujas. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog R. Bogdan būtų tinkamai įvykdžiusi šią pareigą. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, asmenų lygybės prieš įstatymą principą, bei šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kreditorius neturi atlyginti skolininko patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog, skolininkui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kreditoriui teko kreiptis į teismą, ginant savo subjektines teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas R.B. prašymą priteisti iš jai kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ 240 Lt. už advokato pagalbą rengiant prieštaravimus, netenkino bei vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, iš R.B priteisė 20 Lt žyminio mokesčio kreditoriui AB „Lietuvos dujos“.

Atskiruoju skundu skolininkė R.B prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-25 nutarties dalį, kuria atmestas R.B prašymas priteisti iš kreditoriaus 240 Lt už advokato paslaugas ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti nurodytą sumą iš kreditoriaus.

Skolininkė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-25 nutarties dalį, kurioje iš R.B priteista 20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje nurodytą teismo nutartį palikti nepakeistą.

1) pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jos 20 Lt bylinėjimosi išlaidų rėmėsi 2006-11-17 Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartimi be jokio pagrindo, nes priteisė iš jos kreditoriui ne baudą už sutarties sąlygų nevykdymą, o bylinėjimosi išlaidas, tuo lyg ir bandydamas pripažinti, kad kreditoriaus reikalavimai yra pagrįsti, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditorius savo reikalavimus grindžia žalos atlyginimo institutu, o R.B ir kreditoriaus pasirašyta sutartis savo esme yra viešoji sutartis, todėl už tiekiamas dujas atsakingas faktinis dujų vartotojas net ir tuo atveju, kai sutartis nėra sudaroma. Tuo labiau, kad kreditorius savo reikalavimus dėl jam padarytos žalos atlyginimo kildina iš to laikotarpio, kai dujas jis tiekė naujajam namo savininkui ir naujajam dujų vartotojui, kuris ir atlygino kreditoriui padarytą žalą, tuo pripažindamas, kad jis yra tikrasis skolininkas. Taigi apeliantės nuomone, kreditorius pats būdamas nerūpestingas ir neatidus nepasidomėjo, kad yra tikrasis dujų vartotojas ir naujasis gyvenamojo namo, į kurį tiekiamos dujos, savininkas, nors šie duomenys yra vieši ir kreditoriui prieinami;

2) pirmosios instancijos nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nes teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad kreditorius prašė priteisti iš skolininkės jam padarytą žalą, t.y. savo reikalavimus grindė deliktinės atsakomybės institutu, o ne vien sutartiniais santykiais. Teigia, jog kreditorius nesidomėjo viešojo registro duomenimis, nes kitokiu atveju jis būtų pats nustatęs, kad žalos padarymo metu gyvenamojo namo savininkai jau buvo pasikeitę ir šis pasikeitimas jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra viešas ir prieinamas. Be to, įsiskolinimas kreditoriui buvo apmokėtas, dėl to ir nutraukta ši civilinė byla bei panaikintas teismo įsakymas, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, jog skolą apmokėjo tikrasis skolininkas, namo savininkas – A.B. Ta aplinkybė, kad viešame registre dovanojimo sutartis, kurios pagrindu A.B tapo namo savininku, yra įregistruota nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos ir ši informacija yra prieinama visiems asmenims, leidžia buvusiai namo savininkei R.B reikalauti iš kreditoriaus atlyginti jos patirtas išlaidas, nes kreditorius turėjo visas galimybes prieš iškeldamas bylą teisme nustatyti, kas yra tinkama šalis šioje bylioje ir būtent šiai šaliai pareikšti reikalavimą dėl skolos išieškojimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs kreditoriui termino pareikšti ieškinį bendrais pagrindais ir nepriėmęs naujo teismo įsakymo, priėmė šioje civilinėje byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo iš esmės ir pripažino, kad ieškinys yra pareikštas ne tam skolininkui. Tačiau skolininkės nuomone, pirmosios instancijos neteisingai taikė procesines teisės normas ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ne iš kreditoriaus, kaip iš asmens, kuris pareiškė nepagrįstą reikalavimą R.B, bet iš tariamo skolininko, kas įstatyme nėra numatyta, nes R.B savo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nė su viena teismo įsakymo dalimi nesutiko ir priimto teismo įsakymo neįvykdė. Tai yra skolą kreditoriui pagal kreditoriaus ir naujojo vartotojo ir namo savininko suderintą skolos mokėjimo grafiką įvykdė A.B, bet ne R.B, kurią kreditorius nurodė kaip skolininkę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Lietuvos dujos“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-25 palikti nepakeistą, o skolininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2006-11-20 kreditorius sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį su R.B. Sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nurodo, jog apeliantė 2008 m. birželio mėnesį sudariusi dovanojimo sutartį su A.B nevykdė savo pačios prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – kaip tai numato 2006-11-20 gamtinių dujų tiekimo sutarties 4.9 p. Apeliantė turėjo raštu prieš 10 dienų arba atvykus į AB „Lietuvos dujos“ buveinę informuoti, kad keičiasi namo savininkas ir visiškai atsiskaityti už suvartotas gamtines dujas. Tačiau skolininkė to nepadarė. Kreditoriaus nuomone, skolininkės prašymo tenkinimas pažeistų tinkamai sutarties sąlygas vykdančių kitų vartotojų teises, bei netiesiogiai pateisintų šio įsipareigojimo nevykdančius vartotojus.

Apeliantė nurodė, kad A.B įsiskolinimus kreditoriui moka pagal tarpusavyje suderintus grafikus, tačiau nenurodo apie kurio periodo ir nuo kokių iki kokių skaitiklio rodmenų įsiskolinimus kalba, nepatiekė jokių šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 str. Kreditorius pabrėžia, jog jis nebuvo pasirašęs ir nederino su A.B jokių įsiskolinimo apmokėjimo grafikų, nes nežinojo apie pasikeitusią gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties šalį, kol negavo apeliantės prieštaravimų į pateiktą pareiškimą.

Įvertinęs susidariusią situaciją bei neatsakingą skolininkės elgesį ir pareigų nevykdymą pagal pačios pasirašytą sutartį, kreditorius daro išvadą, kad prašymas priteisti turėtas advokato išlaidas yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 7 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams.

Kreditorius, paaiškėjus naujiems faktams po pareiškimo pateikimo teismui, nekėlė jokių pretenzijų skolininkei dėl jos netinkamo pareigų vykdymo. Tuo tarpu apeliantė bando pasinaudoti šia situacija ir priteisti nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti tiesiog informavus sutarties šalį apie sutarties nutraukimą. Toks apeliantės elgesys, kreditoriaus nuomone, sudaro prielaidą, kad skolininkė galimai piktnaudžiauja savo subjektine teise.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo pobūdį, pareiškimo atsisakymo aplinkybes bei tokį pareiškėjo (kreditoriaus) sprendimą sąlygojusias priežastis, tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančiais bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus pareiškimo atsisakymo atveju, ir šiomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai sprendė dėl skolininkės pareigos kompensuoti kreditoriaus patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas buvimo (CPK 94 str.). Nutartis skundžiamojoje dalyje teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde skolininkės išdėstyti argumentai jos pakeisti prielaidų nesudaro.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 str., lemia tai, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (CPK 42 str.1 d., 140 str. 1 d.). Tokiu atveju teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškinio atsisakymas reiškia materialiojo reikalavimo atsisakymą ne tik konkrečiame tuo metu vykstančiame procese, bet ir ateityje, todėl teismas privalo išaiškinti ieškovui procesinius ieškinio atsisakymo padarinius, vienas kurių yra įtvirtintas CPK 94 str. 1 d., reglamentuojančioje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovui atsisakius ieškinio.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, jį pareiškus atsakovas reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į šias CPK nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Taigi ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad jį pareiškus, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui. Toks teisės aiškinimas atitinka ir priežasties teoriją, pagal kurią paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, tai yra įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijimą iki jam kreipiantis į teismą.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą skolininkei R.B dėl 2697 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 20 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1). 2010 m. kovo 10 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės R.B 2697 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų, 20 Lt žyminio mokesčio kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ (b.l. 19). Skolininkė R.B pareiškė prieštaravimus dėl AB „Lietuvos dujos“ reikalavimų ir patyrė 240 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant prieštaravimus. Prieštaravimai buvo pareikšti dėl to, kad kreditorius bylą iškėlė ne tam skolininkui, kuris yra tikrasis namo savininkas, t.y. dujų vartotojas, kadangi minėtas namas dovanojimo sutarties pagrindu priklauso A.B (b.l. 22). 2010-05-10 kreditorius AB „Lietuvos dujos“ pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo, kadangi susidaręs įsiskolinimas buvo sumokėtas dalimis po pareiškimo teismui pateikimo dienos (b.l. 34-35, 41).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, priėmė pareiškimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš R.B kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ 20 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 42,43). Skolininkė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atmestas R.B prašymas priteisti iš kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“ 240 Lt už advokato pagalbą rengiant prieštaravimus ir iš skolininkės kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ buvo priteista 20 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš kreditoriaus jai priteisti 240 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-25 nutarties dalį, kurioje iš R.B priteista 20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skolą apmokėjo tikrasis skolininkas, namo savininkas – A.B. Ta aplinkybė, kad viešame registre dovanojimo sutartis, kurios pagrindu A.B tapo namo savininku, yra įregistruota nuo dovanojimo sutarties sudarymo dienos ir ši informacija yra prieinama visiems asmenims, leidžia buvusiai namo savininkei R.B reikalauti iš kreditoriaus atlyginti jos patirtas išlaidas, nes kreditorius turėjo visas galimybes prieš iškeldamas bylą teisme nustatyti, kas yra tinkama šalis šioje bylioje ir būtent šiai šaliai pareikšti reikalavimą dėl skolos išieškojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia skolininkės pozicija nesutinka.

AB „Lietuvos dujos“ 2006-11-17 sudarė Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11162399 su R.B (b.l. 5-6), kurios pagrindu kreditorius prašė išieškoti 2697 Lt skolą iš R.B. Pagal 2006-11-17 Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 4.9 p. R.B įsipareigojo informuoti AB „Lietuvos dujos“ apie sutarties nutraukimą keičiantis valdos savininkui ir visiškai atsiskaityti už suvartotas dujas. Tačiau apeliantė, 2008 m. birželio mėnesį sudariusi dovanojimo sutartį su R.B, nevykdė savo pačios prisiimtų įsipareigojimų – kaip tai numatė 2006-11-17 Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 4.9 punktas, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad R.B būtų informavusi AB „Lietuvos dujos“ apie sudarytą dovanojimo sutartį, apie namo savininko ir savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie tai, kad ji nutraukė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB „Lietuvos dujos“ palaikė ryšį su gamtinių dujų vartotoju, adresu (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus pateikti 2009-05-20 Nr. 41V-131, 2009-07-21 Nr. 541V-131 raštai (b.l. 9-10) patvirtina, jog AB „Lietuvos dujos“ siųsdavo registruotus laiškus, kurie buvo adresuojami būtent R.B. Duomenų apie tai, jog jie nebūdavo įteikiami ir grįždavo atgal su prierašu, kad apeliantė ten negyvena, byloje nėra. Taigi kreditoriui palaikant ryšį su vartotoju ir neturint nei vienos abejonės dėl galimai pasikeitusios sutarties šalies, AB „Lietuvos dujos“ turėjo pagrindą kreiptis į R.B dėl susidariusio įsiskolinimo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, susidariusią situaciją, bei neatsakingą pačios apeliantės elgesį, pareigų nevykdymą pagal sutartį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorius neturi atlyginti skolininkės bylinėjimosi išlaidų dėl to, jog skolininkei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kreditoriui teko kreiptis į teismą, ginant savo subjektines teises. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo priteisti jai iš kreditoriaus 240 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant prieštaravimus.

Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kreditoriui teko kreiptis į teismą ir ginti savo subjektines teises, bei į tai, kreditorius atsisakė savo pareiškimo būtent dėl to, kad susidaręs įsiskolinimas buvo sumokėtas dalimis po pareiškimo teismui pateikimo dienos, pirmosios instancijos pagrįstai CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu patenkino AB „Lietuvos dujos“ prašymą ir priteisė jam iš R.B 20 Lt žyminio mokesčio.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės R.B priteistina 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R.B 5 (penkis) litus ir 70 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).