Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 31 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir nubaustas :

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir aludėse;

- pagal BK 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinus šias bausmes apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 6 d. apie 0.45 val. Kupiškio rajone, Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietėje, Depo g. 3 namo kieme, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, tikslu pagrobti svetimą turtą išdaužė UAB “KRS” priklausančio ekskavatoriaus CASE CX-18 B, identifikacinis Nr. N6GN02435, durų stiklą 725,12 Lt vertės bei sugadino jo durų spyną 517,92 Lt vertės, įsibrovė į šį ekskavatorių, kur sugadino ekskavatoriaus užvedimo spynelę 350 Lt vertės, viso bendrai sugadindamas UAB „KRS” turto už 1593,04 Lt, pavažiavo šiuo ekskavatoriumi ir tokiu būdu atlaisvino priėjimą prie už jo stovinčios priekabos su pakrautu ekskavatoriumi, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką pagrobė didelės vertės UAB „KRS“ turtą : priekabą „Taurus“, v/n BE 718, identifikacinis Nr. Z39RX202X6K003136, 7971,51 Lt vertės ir mini ekskavatorių „CASE CX 18 B“, identifikacinis Nr. N6GN02408, 66141 Lt, naudojamą lizingo sutarties pagrindu, padarydamas UAB „KRS“ bendrą 74112,51 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BPK 301 str. 1 d. pažeidimo

BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje apylinkės teismas pažeidė šią įstatymo nuostatą, t.y. A. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais apkaltinamajame nuosprendyje pripažino teisme nepaklaustų liudytojų A. S. (kurio parodymai teisiamajame posėdyje iš viso nebuvo paskelbti) ir O. D. (jos parodymai teisme perskaityti, tačiau jais nebuvo galima grįsti nuteistojo kaltės, nes minėta liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisme) parodymais.

Siekiant ištaisyti šį pažeidimą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismui liudytojai A. S. ir O. D. atsisakė duoti parodymus, pasinaudoję BPK 82 str. 2 d. numatyta teise kaip artimi giminaičiai neduoti parodymų prieš nuteistąjį. Kaip nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu minėti liudytojai be kita ko parodė, kad A. S. priklausė mobilaus ryšio telefono abonentas, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti tyrėjai O. T. ir A. Ž. parodė, kad tyrimo metu liudytojams O. D. ir A. S. buvo išaiškinta jų procesinė teisė, numatyta BPK 82 str. 2 d., ir jiedu parodymus davė gera valia bei patvirtino, kad jiems buvo žinomas vienintelis nuteistojo A. S. naudojamas mobilaus ryšio telefono numeris, kurį jie ir nurodė savo apklausos metu.

Tokiu atveju, įstatymas jau suteikia teisę liudytojų O. D. ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kitų bylos įrodymų kontekste, atsižvelgus į jų visetą.

Dėl A. S. nusikalstamos veikos

A. S. skunde tvirtina, kad jis teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis UAB „KRS“ turto nepagrobė ir nesugadino. Bet byloje pilnai pakanka įrodymų, paneigiančių šią jo versiją ir patvirtinančių, kad šias nusikalstamas veikas padarė būtent jis.

Įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad pagrobtas didelės vertės UAB „KRS“ turtas jau kitos dienos ryte buvo surastas nuteistojo močiutės O. D. sodyboje Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, Sukniškio kaime (1 t., 27 – 29 b.l.). Apeliantas iš esmės to ir neneigė. Tačiau, savo parodymuose tyrimo metu ir teisme jis nurodė skirtingas aplinkybes apie priekabos su ekskavatoriumi atsiradimą sodyboje. 2007-11-06 paaiškinime A. S. nurodė nieko nežinantis, iš kur ir kaip jo močiutės sodyboje atsirado priekaba su mini ekskavatoriumi. Čia jis paaiškino, kad paskutinį kartą močiutės sodyboje iki tol jis buvo tik 2007 m. birželio – liepos mėnesį. Paaiškinime A. S. neužsiminė apie tai, kad plėvelę, kuria buvo apdengtas pagrobtas turtas, jis pats nupirko tą patį rytą, t.y. 2007-11-06, prekybos centre „Senukai“ Panevėžyje. O jau kitą dieną, t.y. 2007-11-07, apklausiamas įtariamuoju (1 t., 101 – 102 b.l.) apeliantas pateikė versiją apie tai, kad už piniginį atlygį jis nepažįstamam vaikinui leido palaikyti O. D. sodyboje galimai pagrobtą turtą, uždengė jį plėvele, kurią pats nupirko „Senukuose“. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis savo parodymų pakeitimo priežastį paaiškino pasimetimu ir išgąsčiu. Tačiau, iš byloje esančių liudytojų D. T. ir A. Ž. parodymų matosi visiškai kita šios versijos atsiradimo priežastis – apeliantas sužinojo, kad plėvelės pirkimo fakto 2007-11-06 jis negalės paneigti, nes buvo užfiksuotas prekybos centro apsaugos kamerų. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis savo parodymus pakeitė priremtas įrodymų. Yra ir daugiau jo parodymų neatitikimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis klube „Grilis“ „paslaugos“ jo paprašė 2007-11-02, o pirmos instancijos teisme jis nurodė, kad paprašytas jis jau kitą dieną iš ryto važiavo apdengti to, kas buvo palikta sodyboje. Nuteistasis teigė, kad vagystės išvakarėse nuo 22 val. iki ryto jis buvo namuose su tėvu (1 t. 100 – 101 b.l.), tą patį jis pakartojo ir teisme, nurodydamas, kad buvo namuose prieš vidurnaktį (2 t., 33 b.l.). Tačiau jo tėvas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą nuėjo miegoti apie 24 val. ir sūnaus namuose nebuvo, kada jis grįžo – jis negalėjo nurodyti (1 t., 80 – 81 b.l.). Nesutampa jo tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie tai, kaip jis su močiute sutarė važiuoti į sodybą – tyrimo metu jis tvirtino pas ją atvažiavęs ryte ir tiesiog pasiūlęs nuvykti į sodybą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui nuteistasis parodė apie vykimą į sodybą su močiute taręsis prieš kelias dienas, 2007-11-06 ryte jai neskambinęs. Kritikuotini kaip nelogiški ir aiškiai nerealūs yra ir kiti jo parodymai – jam 6000 – 7000 Lt atlygis pažadamas už „kažko“ palaikymą bei uždengimą; pagal jo parodymus, nežinodamas ką ir kokiam tiksliai laikui reikės uždengti, jis perka pakankamai didelį kiekį plėvelės; pasiūlymo „užsidirbti“ pakankamai solidžią sumą jis sulaukia iš tik iš matymo pažįstamo jaunuolio, kurio jis negali tyrimo metu tiksliau nurodyti; tyrimo metu aiškina, kad į sodybą kelią nepažįstamajam jis tik nupasakojo, kai tuo tarpu policijos pareigūnai parodė, kad surasti sodybą jos vietos tiksliai nežinant, o dar naktį, yra pakankamai sudėtinga ir klaidu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai apelianto parodymus atmetė kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Pirmos instancijos teismas taip pat padarė įrodymais pagrįstą teisingą išvadą, kad MRT abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu priklausė ne kam kitam, kaip kad bandė įteigti apeliantas, o jam pačiam. Tai, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu besąlygiškai patvirtino nuteistojo močiutė O. D. (1 t., 67 b.l.) bei apelianto tėvas A. S. (1 t., 80 – 81 b.l.). Kad šie liudytojai patys nurodė būtent šį nuteistojo naudojamą telefono numerį patvirtino apeliacinės instancijos teismui parodymus davę tyrėjai O. T. ir A. Ž.. Būtent iš šio abonento 2007-11-06 2.51 val. buvo skambinta S. S., t.y. apelianto motinai, kuri pagal byloje esančius duomenis tuo metu buvo darbe.

Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo ir tai, kad A. S. vagystės metu, t.y. po 2007-11-05 vidurnakčio, buvo ne namuose, o Karsakiškio seniūnijos Tiltagalių kaime sumontuotos mobilaus ryšio celės SUBC veikimo teritorijoje, į kurią pakliūna tiek Sukniškių kaimas (O. D. sodyba), tiek įvykio vieta (Subačiaus miestelis). Būtent prie tos pačios celės šis abonentas prisijungė ir 2007-11-06 11.37 val. kai nuteistasis sodyboje buvo jau su močiute. Tai matyti iš byloje esančios UAB „Bitė“ informacijos apie minėtos celės veikimo atstumą – 11,4 kilometro. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui prokurorės pateikti kartografiniai duomenys – nuo aptariamos celės iki Sukniškių kaimo yra 8,34 km., o iki Subačiaus – 4,54 km. Tai, kad sulaikymo metu A. S. jokio mobilaus ryšio telefono neturėjo, dar nereiškia, kad jis jo neturėjo vagystės metu. Kita vertus, liudytojai R. V. ir A. Ž. teisme parodė, kad 2007-11-06 A. S. sodyboje pamatęs policijos pareigūnus kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu, o paskui jo nebeturėjo. Logiška, kad netikėtai užkluptas prie pagrobto turto jis tiesiog atsikratė telefonu ir jame buvusia SIM kortele kaip įkalčiu, kurį sunku paneigti.

Apeliantas be jokio pagrindo savo skunde prašo policijos pareigūnų parodymų nelaikyti įrodymais, nes jie neva nepatvirtinti kitais įrodymais. Policijos pareigūnų parodymai sutampa tarpusavyje, jie logiškai paaiškina apelianto pirminių parodymų pakeitimo priežastį, todėl jie pilnai atitinka įrodymams keliamus tiek liečiamumo, tiek leistinumo reikalavimus.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino A. S. kaltu dėl didelės vertės svetimo turto vagystės (BK 178 str. 3 d.) ir sugadinimo (BK 187 str. 1 d.), jo veikos kvalifikuotos teisingai, byloje esančius įrodymus teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, teismo išvados motyvuotos ir teisingos.

Dėl A. S. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., t.y. nustatydamas bausmės rūšį bei dydį tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. numatytas nuostatas.

Teismas įvertino tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, vienas nusikaltimas yra nesunkus, kitas – sunkus. Teismas atsižvelgė, kad byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nors pagrobtas turtas ir grąžintas savininkui, tačiau žala dėl jo sugadinimo nebuvo atlyginta. Kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo motyvais apie kaltininko asmenybę – nors nuteistasis yra jaunas, charakterizuojamas jis gali būti tik patenkinamai: praeityje jis buvo teistas 3 kartus (tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei), nors teistumai jam jau yra išnykę; iki suėmimo už paskutines veikas jis niekur nedirbo ir nesimokė, baustas administracinėmis nuobaudomis. Teismas už nesunkų nusikaltimą (BK 187 str. 1 d.) paskyrė vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o už sunkų nusikaltimą (BK 178 str. 3 d.) paskyrė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį žymiai mažesnį nei sankcijoje nurodytas šios bausmės vidurkis. Įvertinus tai nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismo A. S. paskirtos bausmės tiek už atskiras veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė, gali būti laikoma neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.

Tokiu būdu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir perkvalifikuoti jo veikas, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.