- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-39600-912/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30627-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.13Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą; suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teisingumo ministerija; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – CMS) 2016 balandžio 18 d. išvadą Nr. A136-797/16(2.4.1.55-TD1); 2) įpareigoti CMS pakeisti pareiškėjos dukters pavardę į „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą, įpareigoti CMS pakeisti pareiškėjos dukters pavardę į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Pareiškime nurodyta, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, pareiškėja ir Sirijos pilietis G. D. M. 2013 m. kovo 31 d. sudarė santuoką. CMS 2016 m. sausio 28 d. įtraukė nurodytą santuoką į apskaitą. Sutuoktiniams 2015 m. spalio 19 d. Dubajuje gimė duktė C. D.. Vaiko gimimo liudijime pareiškėjos dukters pavardė parašyta su raide „w“. Šiuo metu šeima gyvena Dubajuje. Įtraukdamas į apskaitą pareiškėjos dukters gimimą, CMS 2016 m. sausio 29 d. pavardę užrašė „D.“. Pareiškėja pateikė prašymą paleisti dukters pavardę į originalią, bet CMS 2016 m. balandžio 18 d. išvada atsisakė tai padaryti. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas įregistruoti pareiškėjos dukters pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos dukters privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat ją diskriminuoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo CMS atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, o civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, t. y. vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Atsiliepime paaiškinta, kad registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, t. y. asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą sukeliantį atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. CMS pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso, kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tai, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Tačiau pažymėjo, kad tokį teisinį reglamentavimą gali numatyti tik įstatymų leidėjas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo pakeisti gimimo liudijime pareiškėjos dukters pavardės į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Priebalsė „w“ sulietuvinta rašoma „v“. Taip pat CMS atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nustatė, kad šiuo metu Lietuvos asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės, todėl sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių rašyba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais, išskyrus atvejus, kai kyla teisės į asmenų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimo klausimai. Tokiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos pusiausvyros principą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), bei įvertinus aplinkybę, kad tokiems asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas šeimos narių pavardes, suinteresuoto asmens manymu, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Šalies argumentai
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje išvadą dėl pareiškėjos pareiškimo ir nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „D.“ prieštarautų galiojančiam teisės aktui. Institucija nurodė, kad pagal CK 3.282 straipsnį civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, ji keičiama raide „v“. Komisija pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinius visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė patenkinti pareiškimą, rėmėsi jame išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal CK 2.20 straipsnio 1 dalį, kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.289 straipsnio 1 dalis). Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įrašomi laikantis CK 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių (3.292 straipsnio 1 dalis). Kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu (CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalis). Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas (CK 3.292 straipsnio 4 dalis).
Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles (CK 3.282 straipsnis).
Teisingumo ministro įsakymu 2008 m. liepos 22 d. patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punkte įtvirtintos nuostatos dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.
Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis, tačiau teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų šiuo kontekstu išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.
Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2003 m. spalio 10 d. nutarime konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 straipsniams prieštarauja valstybių narių administracinė praktika, kai atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti pavardė, jeigu prašymo priežastis ta, kad pareiškėjas turi kitos Europos Sąjungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užrašyta pagal tos valstybės rašybą (ESTT byla Nr. C-148/02). ESTT 2008 m. spalio -14 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje pažymėta, kad, pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 straipsnį, neleidžiama, jog aplinkybėmis, kurios sudaro proceso šalies teisme objektą, valstybės narės institucijos, taikydamos šalies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela (ESTT byla Nr. C-353/06). ESTT ne kartą paminėjo, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aklų įrašuose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (ESTT 2003 m. spalio 2 d. sprendimas byloje G. A., byla Nr. C-148/02; 2008 spalio 14 d. sprendimas byloje Grunkin ir Paul, byla Nr. C-353/06).
Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnį, asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 19 d. Dubajuje pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gimė duktė C. D.. Vaiko gimimo liudijime pareiškėjos dukters pavardė parašyta su raide „w“. Šiuo metu šeima gyvena Dubajuje. Įtraukdamas į apskaitą pareiškėjos dukters gimimą, CMS 2016 m. sausio 29 d. pavardę užrašė „D.“. Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti dukters pavardę į originalią, bet CMS 2016 m. balandžio 18 d. išvada atsisakė tai padaryti. Esant tokiai situacijai, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti gimimo liudijimą pareiškėjos dukteriai su pavarde „D.“, pareiškėjai sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodant tapatybės ir dokumentų autentiškumą, ateityje galbūt susiduriant su problemomis įgyvendinat tėvų teises ir pareigas pareiškėjos dukteriai, taip pat paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos dukteris pavardę su „w“ neproporcingas nepatogumams, kurį patirtų pareiškėja ir jos vaikas neišdavus jiems gimimo liudijimo su raide „w“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos dukters pavardę su raide „w“ taip pat yra privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principo bei teisės į vardą pažeidimas (CK 2.20 straipsnis).
Dėl visų pirmiau šiame sprendime išvardytų priežasčių, darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui. Dėl to pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 balandžio 18 d. išvadą Nr. A136-797/16(2.4.1.55-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisimo pakeisti pareiškėjos D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters C. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.