Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.;

1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 2.1.16.2.6.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.;

2020 m. kovo 2 d.

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (nurodomi teistumai, turintys reikšmės bausmės skyrimui):

1. 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

2. 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;

3. 2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei dalį švelnesnės 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2017 m. lapkričio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams 20 dienų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, 2018 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2020 m. vasario 9 d. apie 16. val., name, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T. L. užmušti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis S. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena namo, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, dalies, kuri priklauso jo motinai T. L., antrame aukšte esančiame kambaryje. Motina gyvena pirmame aukšte, kur yra virtuvė ir du kambariai. Gyvena atskirai. Su motina bendro ūkio neveda. Reikalui esant padeda motinai buityje, ji jam išverda pavalgyti. Tarpusavyje gerai sutaria. Savaitę laiko geria alkoholį. Ryte išeina iš namų ir vakare grįžta į savo kambarį. 2020 m. vasario 9 d. apie 15.30 val. kartu su pažįstamu T. ėjo į namus. Grįždamas pamatė, kad pas motiną atvažiavęs jos draugas R. G.. Su R. G. nesutaria. Jam nepatinka, kad jis lankosi pas motiną. R. G., jį pamatęs, įbėgo į virtuvę ir į motinos kambarį. Į motinos kambarius patenkama per virtuvę. Nieko jis R. G. nespėjo pasakyti. Kartu su T. nuėjo į jo kambarį antrame aukšte, gėrė alkoholį. Jautėsi apsvaigęs. Motina jam į kambarį atnešė išvirusi koldūnų. Jis kažką motinai pasakė dėl jos draugo R. G.. Konkrečiai ką, nepamena. Motina pradėjo šaukti ant jo ir nuėjo į pirmą aukštą. Po kelių minučių jis nulipo į pirmą aukštą, norėjo iš virtuvės pasiimti grietinės. Motina buvo užsirakinusi virtuvės duris ir jo neįleido. Virtuvės durų raktų jis neturi. Jis garsiai beldė į duris, prašė, kad įleistų. Mama niekada jam neužrakindavo durų, o dabar užrakino ir jo neįleido. Suprato, kad taip padarė dėl savo draugo R. G.. Beldė į duris ir prašė, kad jam paduotų grietinę. Motina pradarė virtuvės duris, padavė jam grietinę ir vėl užsirakino. Jis šaukė, kad R. G. išvažiuotų, kad jo čia nebūtų. Motina kažką šaukė ant jo. R. G. į konfliktą nesikišo. Gali būti, kad konflikto metu įpykęs jis galėjo pasakyti, kad užmuš ar papjaus, galėjo prikalbėti bjaurių žodžių. Bet tikrai tie žodžiai nebuvo sakomi konkrečiai motinai T. L.. Galėjo tai pasakyti šiaip bendrai iš pykčio. Tikrai jis tokių ketinimų neturėjo. Jokio peilio rankose jis neturėjo ir juo negrasino. Jis savo kambaryje antrame aukšte turėjo peilį, kuriuo pjaustė maistą. Eidamas į virtuvę peilio nebuvo pasiėmęs. Peilis buvo paliktas ant stalo. Žodinis konfliktas vyko labai trumpai. Jis grįžo į savo kambarį. Tuoj pat atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš savo motiną T. L. niekada nėra smurtavęs. Toks konfliktas tarp jų pirmas. Motina ant jo pyksta, kadangi geria alkoholį. Dėl šio įvykio labai gailisi. Atsiprašys savo motinos T. L.. Šiam įvykiui turėjo įtakos, kad buvo išgėręs alkoholio. Būdamas blaivus nebūtų taip elgęsis. (b. l. 84-85).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytoja T. L. parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, grįžo sūnus S. L. su jai nepažįstamu vyru. Abu buvo neblaivūs ir iš karto nuėjo į namo antrą aukštą. Ji iš karto užsirakino pirmame aukšte duris, vedančias į virtuvę. Po kiek laiko sūnus nusileidęs į pirmą aukštą bandė įeiti į virtuvę, tačiau durys buvo užrakintos. Tada sūnus pradėjo šaukti, kad užmuš, papjaus ją. Spardė duris, tačiau į virtuvę neįėjo. Ji išsigando ir skambino pagalbos telefonu. Ar sūnus turėjo peilį, kai jai grasino, ji nematė, nes durų sūnui neatidarė. Ar sūnus tuo momentu tikrai turėjo peilį, ji nežino. Peilio nematė nei pas sūnų rankose, nei jo rūbuose. Po kiek laiko sūnus nuėjo atgal į antrą aukštą. Pareigūnams išvykus ir išsivežus sūnų ji nuėjo į antrą aukštą ir ant stalo rado padėtą peilį. Peilį paėmė ir parsinešė į virtuvę. Sūnus anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs. Dėl tokio sūnaus elgesio ji labai išsigando. (b. l. 15-16). Papildomos apklausos metu T. L. patikslino nurodytas aplinkybes. Ji parodė, kad S. L. gyvena jai priklausančios namo dalies, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, antrame aukšte. Jis niekur nedirba. Užsidirba, jei susiranda kokį darbą privačiai. Padeda jai buityje. Kai negeria alkoholio, būna neblogas, jie tarpusavyje gerai sutaria. Tačiau jau antra savaitė S. L. geria alkoholį. Išgėręs alkoholio dažniausiai būna agresyvus. Ji tai žino ir stengiasi su juo tada nebendrauti. 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. S. L. girtas grįžo į namus su kažkokiu vyriškiu, kuris jai visiškai nepažįstamas, matė jį pirmą kartą. Abu nuėjo į S. L. kambarį antrame aukšte. Ji nenorėjo leisti to vyriškio, bet S. L. neklausė jos, jie trumpai apsižodžiavo. Po kurio laiko S. L. atėjo į virtuvę pirmame aukšte. Ji tuo metu virtuvėje buvo viena. Jos draugas R. G. buvo kambaryje. S. L. jo nematė, bet matyt pamatė jo striukę, kabančią koridoriuje. Tuomet S. L. pradėjo jai grubiai priekaištauti, kad R. G. pas ją atėjęs. Ji pasakė, kad jai neaiškintų ir išvarė S. L. iš virtuvės. Neužilgo jis vėl grįžo, paprašė, kad išvirtų koldūnų. Jis nusinešė koldūnus į savo kambarį, bet vėl netrukus grįžo pasiimti grietinės. Jie vėl apsižodžiavo. Pasiėmęs grietinę S. L. išėjo iš virtuvės. Po kelių minučių S. L. vėl atėjo į virtuvę, norėjo brautis į kambarį, kur buvo jos draugas. Ji S. L. išstūmė iš virtuvės į koridorių. S. L. kažko pradėjo ieškoti koridoriuje, šūkauti „Papjausiu, užmušiu“. Ją išvadino visokiais žodžiais, sakė: „Kam tu su tokiu“. Ji irgi šaukė ant jo. Sakė, kad eitų pas save ir būtų. Ji jau konkrečiai nebežino ką sakė S. L.. Ji užrakino virtuvės duris, nes bijojo, kad S. L. neitų pas R. G. į kambarį. Į kambarį patenkama iš virtuvės. S. L. patraukė už virtuvės durų rankenos, bet durys buvo užrakintos. Supratęs, kad durys užrakintos, vieną kartą spyrė į duris. Nereikalavo, kad ji atrakintų duris, įleistų jį. Ji buvo išsigandusi, nebežinojo ką daryti. Skambino į policiją dėl to, kad sūnus triukšmauja, duris drasko. Nepamena, kad galėjo sakyti, kad sūnus puola muštis, grasina su peiliu. Gal ir sakė, nes buvo šoke. Sūnus jos nemušė ir nepuolė muštis. Gal ir galėjo taip pasakyti iš baimės. S. L. buvo agresyvus, šūkavo, keikėsi. Mano, kad daugiausiai jis turbūt norėjo pulti tą žmogų, ji nežino. Iki atvykstant policijai ji nebuvo atidariusi virtuvės durų. Ji bijojo. Peilio sūnaus rankose ji nematė. Bet jis sakė, kad papjaus. Konkrečiai nesakė, kad tave papjausiu, užmušiu. Konkrečiai neįvardijo, ką jis papjaus ir užmuš. Ji suprato, kad daugiausiai tai ant to jos draugo sakė. Bet nesakė nei jo vardo, nei kad jį konkrečiai užmuš, papjaus. Atvykusiems policijos pareigūnams nesakė, kad S. L. turi su savimi peilį, kurį turėdamas grasino ir mosavo. Kvietė policijos pareigūnus, nes norėjo kad jį išvežtų, nes sūnus buvo girtas ir agresyvus. Policijos pareigūnai S. L. sulaikė, išprašė išeiti jo atsivestą draugą. Kai jie išvyko, nuėjo sutvarkyti sūnaus kambario antrame aukšte. Ant stalo buvo lėkštės, kur jie valgė, peilis, padėti lašiniai. Tas peilis ten būdavo jau seniai. Sūnus nešdavosi į antrą aukštą valgyti, virtuvėje niekada nevalgydavo. Ji viską surinko: lėkštes, šaukštus ir tą peilį, parsinešė į virtuvę. Kai atvyko policijos tyrėja, jos paklausė, su kokiu peiliu grasino. Ji parodė iš sūnaus kambario parneštą peilį, bet jokio peilio sūnaus rankose ji nematė. Nežino, ar jis turėjo pasiėmęs peilį, kai buvo prie virtuvės durų ir grasino. To nematė. Nežino, negali pasakyti, ar tie jo grasinimai realūs, ar šiaip tik gąsdino. Nežino, kaip būtų buvę, jei sūnus būtų įėjęs į virtuvę. Anksčiau jis taip nesielgdavo. Yra tarp jų buvę žodinių konfliktų dėl to, kad S. L. geria ir atsiveda į namus svetimus žmones, bet policijos jam niekada nekvietė. Mano, kad S. L. persigėrė alkoholio. Būdamas blaivus tikrai taip nebūtų elgęsis. Jos draugas R. G. visą laiką buvo kambaryje, iš jo išėjęs nebuvo. Jis S. L. nieko nesakė, į konfliktą nesikišo. Dėl šio įvykio ji patyrė stresą, baimę, išsigando, jautė sveikatos pablogėjimą. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Ji sutinka taikytis su sūnumi. Tegu jos atsiprašo, pasižada daugiau taip nesielgti. Ji savo sūnui S. L. atleis. (b. l. 25-26).

2020 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje buvo stebimas didelis T. L. susijaudinimas, akivaizdi baimė. Ji paaiškino, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neblaivus sūnus S. L. buvo agresyvus, spardė duris, minėjo, kad susidoros, nužudys. Taip pat nurodė, kad S. L. su savimi turi peilį, kuriuo mosavo ir grasino. Bijo dėl savo ir kitų gyvybės ir saugumo. S. L. nustatytas 2,21 promilių girtumas. (b. l. 10-13).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. L. 2020 m. vasario 9 d. apie 16. val., name, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T. L. užmušti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo S. L. kaltė įrodyta jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo S. L. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia elgdamasis agresyviai, spardydamas duris, grasino savo motinai T. L. užmušti, papjauti ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis S. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba (b. l. 41, 99), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 42), teistas septyniolika kartų (b. l. 54-70), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu, administracine tvarka baustas dešimt kartų, paskirtų baudų nesumokėjo (b. l. 45-53), kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. S. L. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (b. l. 96-98).

Kadangi kaltinamasis S. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 9 d. 18.26 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 13.45 val. (dvi paros) (b. l. 76, 78).

S. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 90-91, 93-94).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą S. L. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 9 d. 18.26 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 13.45 val. (dvi paras), kas atitinka dvi arešto bausmės paras ir laikyti, kad yra atliktos dvi arešto bausmės paros.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą S. L. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti S. L., kad jis per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

S. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.