Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjai A. B. ir S. B. santuokos metu, susilaukė trijų vaikų: pareiškėjo A. B., J. M., A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė S. B. mirė (duomenys neskelbtini). A. B. vardu (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra registruota nuosavybė į nekilnojamąjį turtą: 1. gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini); 2. pirtį Nr. (duomenys neskelbtini); 3. sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini); 4. malkinę Nr. (duomenys neskelbtini); 5. daržinę Nr. (duomenys neskelbtini); 6. tvartą Nr. (duomenys neskelbtini); 7. viralinę Nr. (duomenys neskelbtini); 8. kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. B. ir S. B. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po tėvų mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo tėvo A. B. ir mamos S. B. mirties pareiškėjas per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjo teigimu, jis rūpinosi po jų mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties jis rūpinosi sergančia mama, taip pat jam teko visa namų ūkio priežiūros našta. Iš Gelvonų seniūnijos pažymos matyti, kad po S. B. mirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tvarko sūnus A. B.. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po tėvų mirties, jų turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), jų sūnus A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jų palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.