Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-12-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2005-12-23 Vilniaus rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pritaikius LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2006-03-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2007-11-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

5) 2013-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

6) 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1.d. - laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius LR BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis, neatlygintinai išdirbti 100 val. per tris mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

7) 2015-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 str. 3 d. ir 213 str. 1 d. 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, pritaikius LR BK 64¹ str., skirta bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2015 m. sausio 7 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su S. C., kurios atžvilgiu priimtas nuosprendis, pastarajai užrakinus kambario duris ir nuo stalo paėmus du R. P. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Sony C1905 Xperia M“, 175 eurų vertės ir „LG Optimus Me P350 Black“, 116 eurų vertės, po ko jis bandė išplėšti iš nukentėjusiosios R. P. rankų du jai priklausančius kompiuterius „Dell“, 695 eurų vertės ir „Acer“, 522 eurų vertės ir nukentėjusiajai pasipriešinus neleidžiant paimti kompiuterių, S. C. sudavė vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajai R. P. į veido sritį, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu panaudojant fizinį smurtą ir atimant galimybę nukentėjusiajai R. P. priešintis, jis kartu su S. C. pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. P. priklausantį bendrą 1508 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaltinamuoju E. S. jam inkriminuojamos veikos padarymo faktą pripažino, paaiškino, kad paėmė nukentėjusiosios daiktus ir juos pardavė. Parodė, kad S. C. yra jo pažįstama. Pastaroji per skelbimus susirado butą nuomai ir paprašė jo nuvežti palikti užstatą. Jis sutiko, jie nuvažiavo vakare apie 7-8 val. į Lazdynų mikrorajoną. S. paliko užstatą, šeimininkė davė jai raktą. Su šeimininke bendravo bute, po to ji išvažiavo. Kažkaip S. sužinojo, kad esami nuomininkai neatvažiuos ir jie ten pasiliko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis užmigo, o kai atsibudo pasigedo savo rankinuko, kuriame buvo dokumentai, teisės, pinigai. Tada klausė, kur jo rankinukas. Kai jis miegojo, grįžo nukentėjusioji. Kai prabudo buvo nukentėjusioji, tiksliai nepamena, dar kažkoks kaimynas, S. taip pat buvo. Tada jis paėmė nukentėjusiosios du kompiuterius, du telefonus ir pasakė, kad kai bus jo daiktai, tada sugrąžins šituos daiktus ir su S. išvažiavo.

Dar nurodė, kad klausė S., kur jo daiktai, ši sakė, kad nežino, pasakė, kad pas ją pačią dingo 100 eurų iš piniginės. Jis supyko, kai nerado savo daiktų ir paėmė tuos daiktus kaip užstatą. Galvojo, kad grąžins jo daiktus, o jis grąžins tuos paimtus daiktus. Nežino, kas paėmė jo daiktus. Jam niekas neleido imti nukentėjusiosios daiktų. Jis buvo neblaivus ir nepamena, ar S. C. vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Raktus nuo buto S. davė šeimininkė – nuomotoja. Tame bute jie gėrė, statė lovą. Gėrė jis, S., dar kažkokie kaimynai, kurie atėjo. Tuo metu nukentėjusiosios su jais nebuvo. Ji tik po to atėjo. Jis kai atsikėlė pamatė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nenorėjo jam atiduoti savo daiktų. Nepamena, ar jam S. padėjo ištraukti daiktus. Jis bendrai su S. C. paėmė nukentėjusiosios du telefonus ir du kompiuterius. Dėl tų paimtų daiktų jam skambino, klausė. Vėliau jis tuos daiktus pardavė, gal už 200 eurų, tiksliai nepamena. S. C. davė 100 eurų. Nežino, kodėl nebendravo vėliau su nukentėjusiąja. Lygtai pametė telefono kortelę. Gailisi dėl įvykdyto, žalą nukentėjusiajai atlygino.

S. C. 2015 m. vasario 23 d. prisipažinimu, kuriame užfiksuota kad 2014 m. lapkričio 29 d. dieną ji su E. S. buvo Lazdynų bendrabutyje, Šiltnamių g., jie vakarojo ir labiau į vakarą atėjo nuomininkas su savo draugais, tuo metu iš jos piniginės dingo 300 Eur ir 200 Lt, šito tuo metu nepastebėjo, išėjo iš kambario kartu su E., nuėjo į parduotuvę, norėjo sumokėti, prie kasos pastebėjo, kad neturi pinigų. E. pažiūrėjo ir suprato, kad neturi savo tašės, kur buvo pinigai ir dokumentai. Jie supykę, kad juos apiplėšė, grįžo į bendrabutį, įbėgę į kambarį nerado šeimininko, klausė tos panelės, kur pinigai, niekas neprisipažino, jie paėmė kompiuterį ir tai, kas papuolė po ranka - telefonus. Kitą dieną, jie susiskambino, bet pinigų niekas nenorėjo grąžinti, tai pinigus gavo iš daiktų. Daiktų buvimo vietos nežino (b.l.80,1t.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.41-45,1t.) užfiksuota, kad R. P. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Telefono „Sony C1905Xperia M“ IMEI (duomenys neskelbtini), garantinės pažymos kopiją, 1 lapas; telefono „LG Optimus Me P350 Black“ IMEI (duomenys neskelbtini) sutarties kopiją, 1 lapas; vartojimo kredito sutarties dėl kompiuterio „Acer E1-570G“: kopiją, 1 lapas; užsakymo dėl kompiuterio „Dell“ įsigijimo kopiją 1 lapas.

Asmens parodymo atpažinti protokole (b.l.58-60,1t.) užfiksuota, kad R. P. iš jai pateiktų asmenų atpažino S. C. apie kurią davė parodymus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole(b.l.61-63,1t.) užfiksuota, kad nukentėjusioji R. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino E. S. kaip S. draugą, kurio vardas E. ar E., apie kurį ji davė parodymus. Atpažino iš veido bruožų, didelės ir pakrypusios nosies.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo E. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. įrodyta.Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas – tai svetimo turto pagrobimas, panaudojant prievartą. Remiantis kaltinimu, E. S. inkriminuota, kad jis nusikalstamus veiksmus įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su S. C., kurios atžvilgiu yra priimtas 2015-12-01 Vilniuas miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja R. P..

Kaltinamasis E. S. esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino. Paaiškino, kad tą dieną gėrė ir dingo jo rankinukas, kuriame buvo dokumentai, pinigai. Nežino, kas paėmė jo daiktus. Jis supyko, kartu su S. C. paėmė nukentėjusiosios R. P. daiktus - du kompiuterius, du telefonus kaip užstatą, pasakė, kai grąžins jo daiktus, sugrąžins paimtus daiktus. Kadangi jo daiktai nebuvo grąžinti, jis paimtus nukentėjusiosios daiktus pardavė, o pinigus pasidalino su S. C.. Ar S. C. įvykio metu sudavė nukentėjusiajai – nepamena. Iš esmės analogiškai kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Iš S. C. parodymų, 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių, kurios teismui turi prejudicinę galią, konstatuotina, kad S. C. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją – jai sudavė daiktų paėmimo momentu. Tokios aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios R. P. parodymams, kuri patvirtino tiek jai priklausančio turto, t.y. dviejų kompiuterių ir dviejų telefonų bei smurto jos atžvilgiu vartojimo faktą. R. P. patvirtino, kad nusikalstamą veiką jos atžvilgiu įvykdė su asmenys. Nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja liudytojų G. K., P. K., J. S. parodymams, todėl teismas jais vadovaujasi. Nukentėjusioji R. P. atpažino tiek S. C., tiek E. S. kaip asmenis įvykdžiusius jos atžvilgiu nusikalstamus veiksmus. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su S. C. metu(b.l.67-68,1t.), kas patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą. Abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, iki įvykio nukentėjusioji ir kaltinamasis E. S. nebuvo pažįstami.

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1d. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai, nes jis 2015 m. sausio 7 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su S. C., kurios atžvilgiu priimtas nuosprendis, pastarajai užrakinus kambario duris ir nuo stalo paėmus du R. P. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Sony C1905 Xperia M“, 175 eurų vertės ir „LG Optimus Me P350 Black“, 116 eurų vertės, po ko jis bandė išplėšti iš nukentėjusiosios R. P. rankų du jai priklausančius kompiuterius „Dell“, 695 eurų vertės ir „Acer“, 522 eurų vertės ir nukentėjusiajai pasipriešinus neleidžiant paimti kompiuterių, S. C. sudavė vieną kartą rankos kumščiu nukentėjusiajai R. P. į veido sritį, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu panaudojant fizinį smurtą ir atimant galimybę nukentėjusiajai R. P. priešintis, jis kartu su S. C. pagrobė svetimą nukentėjusiajai R. P. priklausantį bendrą 1508 eurų vertės turtą.

Teismas nesutinka su kaltinamojo, jo gynėjo išsakytu argumentu, kad galimai E. S. veika atitinka LR BK 294 str. 2 d. požymius( savavaldžiavimas). Kaip minėta šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės jau yra konstatuotos 2015-12-01 nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią.

Nors E. S. nurodė, kad nukentėjusiosios daiktų paėmimo tikslas buvo ne juos užvaldyti, o tam, kad R. P. įvykdytų keliamus jo reikalavimus, tačiau paties E. S. veiksmai aiškiai rodo, kad jis paimtus nukentėjusiosios daiktus užvaldė, kas ir buvo jo tikslas, nes į sutartą susitikimą su R. P. draugu G. K. neatvyko, iš nukentėjusiosios paimtus daiktus pardavė, o gautus pinigus pasidalino su bendrininke S. C.. Nukentėjusioji nurodė jokių nei kaltinamojo E. S. nei S. C. daiktų neėmusi. Tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra patvirtinos ir bylos medžiaga.

Dar pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-183/2012, suformulavo reikalavimą, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, vien tik psichinės ar fizinės prievartos konstatavimo nepakanka ir kad visais atvejais turi būti konstatuota ir didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis E. S. teistas 7 kartus, bausmę atlikęs. Jis nedirba, registruotas Darbo biržoje, žalą nukentėjusiajai R. P. atlygino. Yra baustas administracine tvarka. Pagal pateiktą charakteristiką charakterizuojamas teigiamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 23“ Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 27 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo padarymas girto asmens, taip pat asmens, apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kai girtumas ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Bylos duomenimis E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ką patvirtina bylos duomenys – jo pačio, nukentėjusiosios, S. C. parodymai. Kaltinamajame akte ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta. Taigi, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nustatyta pagal objektyvius bylos duomenis, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Lengvinančia E. S. atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto gailisi(LR BK 59 str.1 d. 2 p.).

Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d., yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str.4 d.).

Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis rūpinasi sergančiu tėvu, nors nedirba, bet registruotas Darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, tikslinga atidėti esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl LR BK 62 straipsnio taikymo galimybės

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti jo ginamojo atžvilgiu LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

LR BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2011, 2K-154/2014 ir kt.). Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, kad asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2011). Šiuo konkrečiu atveju faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs, 2015-04-14 prokuroro nutarimu jam buvo paskelbta paieška(b.l.117,1t.), todėl, konstatuoti, kad jis pats savanoriškai atvyko ar pranešė valstybės institucijai apie savo padarytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.

Byloje taip pat nėra švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 62 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad norint taikyti LR BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtina nustatyti bent dvi asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes(2015 m. gegužės 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Spręstina, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti LR BK 62 straipsnio 2 dalį – dviejų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai konstatavus, vertinimas to, yra ar nėra byloje kuri nors (bent viena) iš LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų būtinų LR BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų, nebetenka prasmės. Tačiau visgi pažymėtina, kad žala nukentėjusiajai atlyginta. Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo tėvas serga. Pagal medicininius dokumentus (b.l.10-15,2t.), jo tėvas R. S., gim. 1959-08-16, serga kairės plaštakos Dupuytreno liga, III-IV piršto kontraktūra, kairiojo galvos smegenų pusrutulio lėtinė subdurinė hemoragija. Tačiau iš minėtų duomenų negalima daryti išvados, kad liga yra sunki, t.y. įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-177 numatytą sunkių ligų sąrašą arba jam nustatytas neįgalumas, kaip to reikalauja LR BK 62 str. 2 d. 1 p. Kitų sąlygų, nurodytų LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. taip pat nenustatyta. Konstatuotina, kad bylos duomenys nepagrindžia LR BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų (jų visumos) buvimo, todėl LR BK 62 str. nuostatos netaikytinos.

R. P. byloje Nr. 01-1-0561-15 pareiškė 1508 eurų civilinį ieškinį (b.l.25,1t.). Pakvitavime nurodoma, kad S. C. jai atlygino 450 eurų. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo išspęstas 2015-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu(b.l.105-110,1t.) Šioje byloje R. P. pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l.39,1t). Teismo posėdžio metu nurodė, kad žala jai atlyginta, civilinio ieškinio atsisako. Pateiktas teismui rašytinis pranešimas dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ir nuteisti laisvės vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti E. S. nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį :

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

-dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę –5 MGL (188,3 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d., 65 str., E. S. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-02-05 iki 2016-02-18.

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę E. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.