Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Elektropolis“ atstovei Danguolei Volkovienei, atsakovo UAB „Merko statyba“ atstovui advokato padėjėjui Sauliui Karčiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Elektropolis“ ieškinį atsakovui UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-07-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-936-124/2012 UAB „Elektropolis“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektropolis“ administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (3 b.l.). 2007-01-17 UAB „Merko statyba“ ir UAB „Elektropolis“ sudarė rangos sutartį Nr.3017-W0012, 2009-02-17 šalys sudarė papildomą susitarimą dėl rangos sutarties Nr.3017-W0012 (4- 8 b.l.). 2006-12-19 UAB „Merko statyba“ ir UAB „Elektropolis“ sudarė rangos sutartį Nr.3016-W0021, 2009-02-17 šalys sudarė papildomą susitarimą dėl rangos sutarties Nr.3017-W0012 (9-13 b.l.). 2012-10-30 BUAB „Elektropolis“ išsiuntė UAB „Merko statyba“ prašymą sumokėti 15091,76 Lt skolą, atsakovas sumokėti atsisakė, 2012-11-09 rašte nurodė, kad kita šalis nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl UAB „Merko statyba“ mokėti neprivalo (14-15 b.l.). Pagal ieškovo pateiktus buhalterinius paskaičiavimus, atsakovas yra ieškovui skolingas 15091,76 Lt (16-20 b.l.). Ieškovas su atsakovu buvo sudarę dar vieną statybos rangos sutartį- 2011-01-31 Nr.6187-W0003, į byla pateikti papildomai dokumentai yra susiję su šios sutarties vykdymu (46-69 b.l.).

Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, UAB „Merko statyba“ ir UAB „Elektropolis“ buvo sudarę dvi statybos rangos sutartis. Abiejų sutarčių 6.1.8. punktas nustato, kad Rangovas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka privalo pateikti Užsakovui draudimo polisus, savo prievolių įvykdymo užtikrinimus bei kitus pagal Sutartį pateiktinus dokumentus. Abiejų sutarčių 8.5. punktas nustato, kad į Sutarties kainą įtrauktas visas už Darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis. Atsakovas ieškovo pagal sutartį atliktus darbus priėmė, ieškovui atsirado sutarčių 9.5. punkte nustatyta pareiga per 14 dienų nuo darbų priėmimo pateikti priimtinos Užsakovui draudimo bendrovės garantiją, kaip numato sutarčių 9.4. punktas. 2009-02-17 sudarytų papildomų susitarimų prie abiejų sutarčių 1 punkte nustatyta, kad rangovui atsiranda teisė reikalauti sumokėti, o užsakovui atsiranda pareiga Rangovui sumokėti sulaikytą pagal Sutartį sumą už atliktus ir priimtus darbus tada ir tik tada, jei Rangovas pateikia užsakovui savo garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą pagal sutarties sąlygas.

Atsakovo teigimu UAB „Elektropolis“ savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė ir savo prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikė nei per sutartyse numatytą 14 dienų laikotarpį, nei vėliau. Įrodymų apie įvykdymą į bylą nepateikta, ieškovas šios aplinkybės neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.46 straipsnio 3 dalis). CK 6.58 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.58 straipsnio 2 dalį prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis: 1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo; 2) negali savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių; 3) negali pareigos įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. CK 6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (2 dalis); šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (3 dalis). Pagal šių teisės normų nuostatas darytina išvada, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.

Šioje byloje yra nustatytos visos pirmiau išvardytos sąlygos tam, jog atsakovų prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone: ieškovas turėjo savo prievolę įvykdyti pirmiau už atsakovą, tačiau jos tinkamai neįvykdė (nepateikė garanto); dėl to, kad prievolė neįvykdyta, nėra atsakovo kaltės, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas neturėtų teisės sustabdyti prievolės atsiskaityti vykdymo (pvz. force majeure aplinkybių). Teismas konstatuoja, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą atsakovas naudojosi sąžiningai ir protingai. Pažymėtina, kad UAB „Elektropolis“ dėl sulaikytų lėšų atsakovui jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs, darytina išvada, kad abi sutarties šalys laikė sutartį įvykdyta, sutartinius santykius pagal minėtas sutartis pasibaigusiais, nes darbai pagal ginčo sutartis, kaip informavo atsakovas, buvo baigti 2009 metais. Papildomai į bylą ieškovo pateikti dokumentai tik patvirtina, kad šalys viena kita kaip verslo partneriais pasitikėjo, viena kitai pretenzijų neturėjo, nes ir toliau bendradarbiavo, 2011 metais sudarė naują statybos rangos sutartį dėl darbų kitame objekte. 2009 metais nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie galimą UAB „Elektropolis“ bankrotą, bankroto byla iškelta tik 2012-07-04, todėl atmestini ieškovo atstovės argumentai apie priešbankrotinę situaciją įmonėje, kuria neva pasinaudojo atsakovas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdami savigynos ribų todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo, ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (CPK 93 str. 1d.). Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas teismui nepateikė prašymo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas bei tas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Valstybės šioje byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo BUAB „Elektropolis“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.