Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei E. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Audronė Lagunovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos teismas turėtų atsižvelgti į ieškovo sveikatos būklę ir elgesį. Ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos iš dalies netinkamos vaiko svečiavimuisi, nes vietos labai mažai, be to, nėra dušo, tik kriauklė ir klozetas. Klozetas pastatytas visai šalia krosnelės, kuria šildomas būstas. Siūlo nustatyti bendravimą be nakvynių bei dalyvaujant atsakovei ar asmeniui, kuriuo ji pasitiki (teismo posėdžio, vykusio 2017-05-22, garso įrašas, 43 m 47 s – 49 m 36 s).

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje, pateikto raštu (b.l. 62-63) nurodyta, kad reikia atsižvelgti į tas aplinkybes, kad galimai nutrūkės tėvo ir vaiko ryšys, todėl galimai reikalingas pereinamasis laikotarpis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalims nepavyksta suderinti klausimų dėl vaiko ir tėvo bendravimo.

Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad šalių nepilnametė dukra yra beveik šešių metų amžiaus. Vaikas gyvena su mama. Tarp tėvo ir dukters yra ryšys, jų santykiai geri. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas G. R. bendravimo metu pažeidinėtų vaiko interesus.

Teismas atsižvelgia į ieškovo sveikatos būklę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad G. R. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1) (b.l. 106). Iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-1771-825/2016 medžiagos – 2016 m. vasario 23 – kovo 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad ieškovui diagnozuota Vilsono liga (tai recesyviniu būdu paveldimas vario apykaitos sutrikimas ir vario toksinis susikaupimas organizme. Trečdaliui pacientų būna įvairūs psichikos simptomai: padidėjęs dirglumas, elgesio pokyčiai, nuotaikos svyravimai, gali būti depresiški arba priešingai demonstruoti maniakišką elgesį. Seksualinės eksplozijos, ekshibicionizmas. Sunkiais atvejais pasitaiko sindromų, primenančių psichozes, kartais esama katatomijos simptomų, progresuoja intelekto ir suvokimo funkcijų sutrikimas). Iš psichologinio tyrimo matyti, kad asmenybės sferoje diagnozuota emocinio brandumo stoka, egocentrizmas, primityvumas, lengvabūdiškumas, paviršutiniškumas, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už savo poelgius; menkos savivokos ir savižinos galimybės, nekritiškai paaukštintas savęs vertinimas. Išvadoje nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas su intelektualiniu funkcijų regresu bei elgesio ir emocijų sutrikimu. Nepilnai galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (baudž. Byla Nr. 1-1771-825/2016, t. 2, b.l. 112-114).

Teismas atsižvelgia į ieškovo socialinį elgesį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad G. R. 2011-04-17 viešoje vietoje vartojo alkoholinį gėrimą ir juo vaišino nepilnametį draugą, baustas pagal LR ATPK 180 str.; 2014-02-10 be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas, rūkė kanapes, baustas pagal LR ATPK 44 str. 2 d. (b.l. 109-110); Kauno apylinkės teismo 2016-10-20 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1771-825/2016 pripažintas nepakaltinamu padaręs veikas, numatytas LR Bk 182 str. 1 d. ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė (b.l. 83-92). Duomenų apie G. R. gydymą dėl priklausomybės ligų Kauno apskrities priklausomybės centre nėra (b.l. 112). Iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro rašto matyti, kad 2017-04-06 atlikus 10 medž. Narkotikų testą THC teigiamas, nustatytas kanabinoidų vartojimo faktas (b.l. 105). Prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje – 2016 m. vasario 23 – kovo 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad „iš med. dokumentacijos gydytojo įrašų „iš motinos sužinota, kad pacientas nesavarankiškas, reikia jį lydėti, nes kiti juo gali „pasinaudoti“. <...> Neturi higieninių įgūdžių, reikia raginti, kad nusipraustų, išsivalytų dantis ir pan. <...>.“. 2008 m. tiriamasis tirtas psichiatro bei psichologo, lengvas kognityvinis sutrikimas. Adaptacijos sutrikimas. Taip pat nustatyti pakitimai kepenyse bei galvos smegenyse. Toliau išliko elgesio problemos, tiriamasis piktnaudžiavo alkoholiu. (baudž. Byla Nr. 1-1771-825/2016, t. 2, b.l. 112-114). Iš UAB „Kauen craft“ 2017-02-10 pateiktos ieškovo charakteristikos matyti, kad ieškovas įmonėje dirba nuo 2014-08-08, pagalbiniu sandėlio darbuotoju. Kaip pagalbinis darbininkas pasižymi atsakingumu, sugeba operatyviai ir greitai atlikti jam pavestas užduotis, palaiko įmonėje tvarką, laikosi visų vidaus taisyklių. G. R. yra kruopštus ir pareigingas, imlus naujovėms (b.l. 64).

Įvertinęs ieškovo sveikatos būklę ir socialinį elgesį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo dukrai yra beveik šeši metai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku ir nustatyti bendravimą be nakvynių bei dalyvaujant vaiko motinai ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki. Teismas sprendžia, kad ieškovas dėl savo sveikatos būklės ir socialinio elgesio, būdamas vienas su mažamete dukra gali neužtikrinti jos interesų bei pažeisti jos teises į sveiką bei saugią aplinką, ir tokio ieškovo elgesio tikimybė yra pakankamai didelė, todėl bendravimo su dukra ribojimas yra proporcingas. Vien tai, kad ieškovas dirba toje pačioje įmonėje beveik trejus metus ir sugeba atlikti savo darbines pareigas, bei tai, kad sugeba dalyvauti procese - susirado advokatą, dalyvavo posėdžiuose, nėra pagrindas vertinti, kad jis yra socialiai atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad ieškovas pats nurodė, kad porą kartų per mėnesį vartoja narkotines medžiagas, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tai, kad tokia veika vertintina kaip teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, nėra pagrindas spręsti apie tai, kad toks ieškovo elgesys, vertinant jo galimybes bendrauti su vaiku, mažareikšmis. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas 2016 m. teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, ekspertizės akte nurodyta, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu jis iš dalies negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Teismo vertinimu, tai rodo trunkamą ieškovo psichikos būklę. Pažymėtina ir tai, kad medicininiuose dokumentuose diagnozuota, kad ieškovo liga yra progresuojančio pobūdžio, su intelektualiniu funkcijų regresu bei elgesio ir emocijų sutrikimu. Taigi, nors ieškovas ir nurodė, kad jo sveikatos būklė gerėja, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad liga progresuojanti.

Teismas, įvertinęs ieškovo sveikatos būklę ir socialinį elgesį daro išvadą, kad ieškovas su dukra gali bendrauti be nakvynių bei dalyvaujant vaiko motinai ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas nori su dukra bendrauti ne tik jos namuose, bet ir kitose viešose vietose. Darytina išvada, kad nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimo su dukra viešose vietose, tačiau viešos vietos bendravimui parinkimas turi būti derinamas ieškovo ir atsakovės. Priešingu atveju, teismui nustačius tik vienos šalies teisę pasirinkti bendravimo vietą, būtų galimi piktnaudžiavimai.

Vadovaujantis LR CK 3.174 str. 3 d. teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Ieškovo ieškinio sąlyga dėl vaiko išvežimo į užsienį apibrėžta įstatymo, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl šios reikalavimo dalies teismo sprendimu.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog tikslinga leisti sprendimą vykdyti skubiai, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas - 44 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose mokamas 41 Eur žyminis mokestis.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei. Iš pažymos (b.l. 112) matyti, kad išlaidos sudaro 200,68 Eur.

Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas ½ dalimi, nes bendravimo tvarka nustatyta, tačiau ji nustatyta siauresnė nei ieškovas prašė. Todėl iš atsakovės ieškovui pritiestina 20,50 Eur dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteistina 100,34 Eur dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje susidarė 12,62 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir iš atsakovės (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , tvarką:

1.1. G. R. bendrauja su dukra, dalyvaujant E. B. ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki, vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ar ieškovo ir atsakovės sutartoje viešoje vietoje pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 11:00 val. iki 18:00 val. ir sekmadienį nuo 11:00 val. iki 18:00 val.

1.2. G. R. bendrauja su dukra, dalyvaujant E. B. ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki, vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ar ieškovo ir atsakovės sutartoje viešoje vietoje ne mažiau nei 3 (tris) valandas ieškovo gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini).

1.3. G. R. bendrauja su dukra, dalyvaujant E. B. ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki, vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ar ieškovo ir atsakovės sutartoje viešoje vietoje ne mažiau kaip 3 (tris) valandas neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Žolinių šventės dieną, o poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, gegužės mėnesio pirmąją dieną, Joninių šventės dieną.

1.4. G. R. bendrauja su dukra, dalyvaujant E. B. ar kitam asmeniui, kuriuo ji pasitiki, vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ar ieškovo ir atsakovės sutartoje viešoje vietoje Tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį) nuo 11 val. iki 20 val.

1.5. Įpareigoti atsakovę nekliudyti ieškovui bendrauti su vaiku elektroninių ryšių ir pan. priemonėmis (internetu, telefonu ir kt.).

Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,34 Eur (vienas šimtas eurų 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 12,31 Eur (dvylika eurų 31 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.