- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 1-2955-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49953-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I. 2017 m. liepos 23 d., apie 23.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinėje ištraukė R. K. iš rankų rankinę, neturinčią materialinės vertės, kurioje buvo šlepetės, 5 eurų vertės, „Vilniečio“ kortelė, 30 eurų vertės, 20 eurų grynųjų pinigų ir darbo rūbai, neturintys materialinės vertės, bei ja nešinas pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį, 55 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 23 d., vakare jis kartu su savo kaimynu N. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie alkoholinius gėrimus vartojo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta šiame name gyvenančią R., jos pavardės nežino. Prisimena, kad su N. jie šiame name ėjo prašyti cigarečių pas N. pažįstamus. Prisimena, kad laiptinėje jie sutiko R. Tai buvo apie 23.30 val. R. davė N. dvi cigaretes. Po to, nežino kodėl jis taip pasielgė, tačiau sugriebė už R. rankoje turėto maišelio. Kodėl jis sugalvojo pavogti R. daiktus, jis nežino, gal dėl to, kad buvo labai girtas. Sugriebęs už maišelio jį patempė į save ir tokiu būdu iš R. jį atėmė. Išplėšęs jos maišelį su jame buvusiais daiktais nuo laiptų nubėgo žemyn ir pasišalino. Supratęs, kad pavogė iš R. maišelį su jame buvusiais jos daiktais, jis nepažiūrėjęs, kas jo viduje, jį numetė bėgdamas iš bendrabučio (duomenys neskelbtini), link savo namų. Kas buvo maišelio viduje, kaip jau sakė, nežino, nes maišelis buvo užrištas, o jo neatrašinėjo ir nepažiūrėjo. Pavogtas maišelis buvo nesunkus. Kai jį griebė, jautė, kad viduje buvo minkšta. Galimai jame buvo rūbai. Ar dar kas nors jame buvo, nežino, daugiau nieko griebdamas už maišelio neužčiuopė, tik kažkokius skudurus. Jis supranta, kad tokiais savo veiksmais jis pavogė R. maišelį su jame buvusiais jos asmeniniais daiktais, supranta, kad padarė nusikaltimą. Minėtą dieną jis buvo labai neblaivus. Dėl savo elgesio jis labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada R. padarytą turtinę žalą atlyginti. Jis atsisako nuo parodymų patikrinimo vietoje, nes nenori rodyti vietos, kur įvykdė nusikaltimą. Jam gėda, nes gali pamatyti pažįstami asmenys. Papildomos apklausos metu kaltinamasis A. I. parodė, kad prisipažįsta, kad 2017 m. liepos 23 d., apie 23.30 val., iš R. K. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, jis pavogė jos rankose turėtą maišelį su jame buvusiais daiktais. Papildomai prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų papildė, kad dėl šios vagystės padarytą žalą R. K. jis atlygino pilnai, jos atsiprašė. Dėl įvykdytos vagystės jis labai nuoširdžiai gailisi. Prašo esant galimybei skirti jam baudą. Jis šiuo metu niekur nedirba, tačiau iki 2017 m. birželio mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl turi santaupų baudai sumokėti (b. l. 21, 23).
Nukentėjusioji R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 23 d., apie 23.30 val. ji grįžo iš darbo į namus adresu (duomenys neskelbtini), ?ėjusi į laiptinę, pirmajame aukšte pastebėjo du jaunuolius, kuriuos pažįsta iš matymo, nes jie dažnai lankosi jų name pas kaimynus. Žino, kad vieno vardas N. M., o kito - A. I. Žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikinas, vardu A., priėjo prie jos ir pasakė, kad jis su N. buvo atėjęs pas jos sugyventinį Ž., kad norėjo atiduoti jam skolą, bet jos sugyventinis jiems durų neatidarė. Ji atsakė vaikinui, kad nežino nieko apie skolą. Tada vaikinas paprašė jos duoti jam porą vienetų cigarečių. Ji ištraukė iš rankinės dvi cigaretes ir padavė jam. N. prie jos priėjęs nebuvo. Padavus cigaretes pradėjo kilti laiptais į antrą aukštą. Staiga pajuto, kaip kažkas patraukė už rankinės. Atsisukusi pamatė A., kuris traukė jai už rankinės. Ji nespėjo nieko pasakyti ir jis, ištraukęs jai rankinę iš rankų, pabėgo į lauką. Kai A. ištraukė jai rankinę, fizinio smurto nenaudojo, negrasino jai. Rankinė buvo žalios spalvos, materialinės vertės ji neturi, joje buvo: šliurės, 5 eurų vertės, darbiniai drabužiai, materialinės vertės jie neturi, nes seniai pirkti, „Vilniečio“ kortelė, 30 eurų vertės, ir 20 eurų grynųjų pinigų kupiūra. Po to, kai A. atėmė jai rankinę, ji nuėjo į savo butą. Kitą dieną ji pati kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu. Jos sugyventinis J. K. jai papasakojo, kad aukščiau minėtą dieną, apie 23.00 val., jam į duris kažkas beldėsi, rėkavo, kad atnešė jam skolą iš apačios, bet jis buto durų niekam neatidarė, nes niekas jam nėra skolingas, be to, buvo vėlus vakaras. Kitą dieną ryte lauke rado savo darbo drabužius. Bendra žala dėl pagrobtos rankinės jai yra 55 Eur (b. l. 10).
Liudytojas N. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta R. K. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabutyje, tačiau tikslaus adreso ir jos buto neįsidėmėjo. Jis taip pat pažįsta A. U., jis gyvena duomenys neskelbtini). A. pažįsta nuo vaikystės, nors su juo nėra draugai. 2017 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakare, buvo apie 23.30 val., jis stovėjo viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, laukė kol jo sugyventinė grįš iš darbo, kad galėtų ją palydėti į namus. Kol laukė sugyventinės, A. taip pat buvo šioje stotelėje. Jis buvo labai neblaivus, visiškai girtas. Kol jis laukė savo sugyventinės, nusprendė nueiti į šalimai esantį R. namą, pas ką nors paprašyti parūkyti. Apie tai pasakė A. Jis pasisiūlė eiti kartu su juo ir jie abu nuėjo į R. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo vėlus laikas, pas nieką cigarečių negavo. Kai jie jau ruošėsi eiti iš šio namo lauk, į namą įėjo R. Jis paprašė R. cigaretės, ji jam padavė dvi cigaretes. R. pradėjus lipti laiptais, A. pagriebė R. rankose turėtą kažkokį maišelį ir pabėgo. Kas buvo tame maišelyje, jis nematė. A. pagriebęs už R. maišelio išbėgo iš laiptinės ir kažkur nubėgo. Jis A. nesivijo, tiesiog nesuprato, kas atsitiko, viskas įvyko labai greitai. Kad A. būtų ruošęsis įvykdyti vagystę, jis nežinojo, A. jam nieko apie tai nesakė. A. šios vagystės įvykdyti niekaip nepadėjo. Kodėl A. taip pasielgė - jis nežino. Tą vakarą A. jis nebematė, jis kažkur išbėgęs iš R. namo dingo. Po šios vagystės jis kalbėjosi su A., klausė, kodėl jis taip pasielgė, tačiau jis atsakė, kad dėl girtumo nieko neatsimena. Kur A. padėjo iš R. pavogtus daiktus, jis nieko nežino, A. jam nieko nesakė. A. jam nesakė, nei kokius daiktus pavogė, nei kur pavogęs juos padėjo (b. l. 15-16).
Šalies argumentai
R. K. 2017 m. liepos 24 d. pareiškime nurodė, kad vakar vakare, apie 23.30 val. ją parvežė iš darbo , ji įėjo į laiptinę. Ten stovėjo N. ir A., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Jie paprašė iš jos poros cigarečių. Ji jiems davė ir kėlėsi į antrą aukštą. A. atbėgo iš paskos ir ištraukė iš jos žalią „tašę“, kuriame buvo drabužiai, šlepetės (b. l. 4).
R. K. 2017 m. spalio 10 d. pareiškime nurodė, kad A. I. jai pilnai atlygino dėl įvykdytos vagystės padarytą turtinę žalą, t. y. 55 Eur, ji jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
A. I. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.
Kaltinamojo A. I. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis A. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 23 d., vakare, apie 23.30 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje jis iš šiame name gyvenančios R. K. pavogė jos rankose turėtą maišelį su jame buvusiais daiktais ir pasišalino. Kaltinamojo teigimu, supratęs, kad pavogė iš nukentėjusiosios maišelį su jame buvusiais daiktais, jis neapžiūrėjęs, kas yra jo viduje, jį numetė bėgdamas (b. l. 21, 23). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. K. bei liudytojo N. M. parodymai, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos 23 d., apie 23.30 val., jai grįžtant iš darbo namo, užėjus į namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), lipant į antrą aukštą, A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ištraukė jai iš rankų rankinę ir pabėgo į lauką. Nukentėjusiosios teigimu, kai A. ištraukė iš jos rankinę, fizinio smurto nenaudojo, negrasino. Rankinė buvo žalios spalvos, materialinės vertės ji neturi, joje buvo: šliurės, 5 eurų vertės, darbiniai drabužiai, materialinės vertės jie neturi, nes seniai pirkti, „Vilniečio“ kortelė, 30 eurų vertės, ir 20 eurų grynųjų pinigų kupiūra. Bendra žala dėl pagrobtos rankinės jai yra 55 Eur (b. l. 10). Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės yra nurodytos ir R. K. 2017 m. liepos 24 d. pareiškime (b. l. 4). Be to, kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. M. parodymai, iš kurių matyti, jog 2017 m. liepos mėnesį, tikslios dienos jis neprisimena, apie 23.30 val., jam ir A. I. būnant name, esančiame (duomenys neskelbtini), jiedu sutiko R. K., jis paprašė jos cigarečių, pastaroji jam davė. Liudytojo teigimu, būtent tuo tikslu (t. y. gauti cigarečių) jiedu ir ėjo į minėtą namą. Liudytojas N. M. taip pat nurodė, kad po to, kai R. K. davė cigarečių ir pradėjo lipti laiptais, A. I. pagriebė pastarosios rankose turėtą maišelį ir pabėgo. Jis A. I. nesivijo, nesuprato, kas atsitiko. Liudytojo teigimu, jis A. I. nepadėjo įvykdyti šios vagystės, nežino, kodėl A. I. taip pasielgė (b. l. 15-16). Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. I. atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – atvira vagystė. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas atvirai, kaltinamojo A. I. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. I. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 42-43).
2017 m. spalio 11 d. pranešimu nukentėjusioji R. K. buvo informuota apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašymų bei skundų negauta (b. l. 44), iš jos 2017 m. spalio 10 d. pareiškimo matyti, kad A. I. jai pilnai atlygino dėl įvykdytos vagystės padarytą turtinę žalą, t. y. 55 Eur, ji jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 13).
Dėl A. I. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – atvirai pagrobtas svetimas turtas, veika baigta. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kurios dydis 55 Eur, yra atlyginta, nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 13). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. I. – jauno amžiaus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 37, 38), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 29-36), neteistas (b. l. 28). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad jis turi santaupų baudai sumokėti, kadangi prieš tai dirbo, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. I. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatytam šios bausmės rūšies minimumui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. I. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24-25) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. skirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.
A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų.
3. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.