Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – penkiolikos parų arešto bausme;

– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – dešimties metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. A. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. gruodžio 4 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamojoje vietoje, tai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, jo paties pradėto žodinio konflikto su kartu gyvenančiu savo tėvu A. A. metu tyčia sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2. Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad jis dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2018 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 16.23 val. iki 17.09 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir norėdamas dar išgerti, turėdamas tikslą įsigyti (nusipirkti) degtinės, užėjo pas J. G. , gim. (duomenys neskelbtini), į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje kilus konfliktui dėl to, kad J. G. atsisakė parduoti alkoholį neblaiviam A. A. , ir jis, panorėjęs užvaldyti svetimą turtą (degtinę), griebė nukentėjusiajai už drabužių, pradėjo stumdytis, pargriovė ją ant grindų ir, paėmęs nuo šalia stovinčio stalo virtuvinį peilį, tyčia sudavė juo J. G. mažiausiai tris smūgius į veidą ir kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai pjautinius veido ir kaklo sužalojimus, ir vieną smūgį į krūtinės kairę pusę, tuo padarydamas jai durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su IV tarpšonkaulio ir IV šonkaulio, krūtinplėvės ir širdies sužalojimais, ir tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, ūmiu širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, paskui A. A. , toliau siekdamas įgyvendinti savo savanaudiškas paskatas, nuėjo į kitą kambarį, iš kur pagrobė tris butelius „Bajorų“ degtinės, taip padarydamas 28,47 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.1. Apeliantas, aptardamas bausmės paskirtį ir tikslus, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. A. , nesilaikė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, dėl to buvo paskirta aiškiai per švelni bausmė.

3.3. Apeliaciniame skunde dėstomos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl A. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės dydžio ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. A. paskyrė bausmę, artimesnę sankcijoje nustatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei, tai yra paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė neatitinka bausmės paskirties, nustatytos BK 41 straipsnyje, jam paskirta aiškiai per švelni bausmė. Nors A. A. anksčiau neteistas, tačiau jis kelis kartus baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam. Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau jis per vienerius metus padarė du naujus tyčinius – sunkų ir labai sunkų – nusikaltimus, o tai patvirtina, jog A. A. yra linkęs pažeisti įstatymus, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja, todėl nurodytos aplinkybės turėtų būti įvertintos skiriant bausmę nuteistajam. Be to, tuoj po J. G. nužudymo A. A. ne tik siekė paslėpti savo paties padaryto nusikaltimo pėdsakus, bet ir bandė apkaltinti dėl jo padarymo kitą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam A. A. paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, teigdamas, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas, paskirdamas bausmes, nepagrįstai neatsižvelgė į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai turėjo įtakos bausmės dydžio parinkimui. Teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja neperžengdama šio apeliacinio skundo ribų.

Dėl A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

7.1. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apygardos teismas pirmiausia nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau nustatydamas skiriamų bausmių rūšis ir dydžius apygardos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, klausimas dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išspręstas prieštaringai ir todėl spręstinas iš naujo.

7.2. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažinta aplinkybė, kai asmuo veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio.

7.3. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. prisipažino, kad 2017 m. gruodžio 4 d. su tėvu vykusio konflikto metu jis buvo neblaivus. Tą dieną su tėvu jis išgėrė butelį degtinės. Be to, degtinę jie gėrė kartu su alumi (t. 1, b. l. 72–73; t. 4, b. l. 118). Tai, kad tiriamo įvykio dieną nuteistasis A. A. su nukentėjusiuoju A. A. vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino ir nukentėjusysis A. A. , teigdamas, jog iki konflikto su sūnumi jie buvo išgėrę pusantro butelio degtinės. Degtinę jie gėrė kartu su alumi (t. 1, b. l. 36, 43–44; t. 4, b. l. 92). Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. taip pat parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. pas J. G. atvyko būdamas neblaivus ir norėdamas dar įsigyti degtinės, tačiau degtinės jam nepardavė. Dėl to būdamas labai piktas, susistumdė su J. G. ir, pagriebęs peilį, keturis kartus jai sudavė peiliu. Paskui jis, pasiėmęs tris butelius degtinės, išėjo (t. 3, b. l. 81–83; t. 4, b. l. 119–120). Tai, kad tiriamo įvykio dieną A. A. vartojo alkoholinius gėrimus, patvirtino liudytojas R. N. (t. 2, b. l. 119–121; t. 4, b. l. 98–99).

7.4. Taigi iš bylos ištirtų įrodymų nustatyta, kad prieš tiriamus įvykius nuteistasis A. A. vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog A. A. girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, patvirtina nuteistojo veikimo pobūdis, tai yra kai vartojant alkoholinius gėrimus A. A. A. A. liepė netriukšmauti, šis ėmėsi intensyvaus fizinio smurto veiksmų prieš A. A. (sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą). Taip pat kai J. G. nepardavė A. A. degtinės, šis ėmėsi intensyvaus fizinio smurto veiksmų prieš J. G. (susistumdė su ja, ją pargriovė ant žemės ir sudavė jai peiliu mažiausiai keturis smūgius į veidą, kaklą ir krūtinę). Akivaizdu, kad nuteistojo A. A. reakcija į nukentėjusiųjų A. A. ir J. G. elgesį buvo neadekvati ir agresyvi. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino A. A. savikontrolę ir pakurstė jo agresiją, taigi turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl tai pripažįstama nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. A. paskirtos bausmės

8. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti A. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, teisingas ir padarytai nusikalstamai veikai adekvačias bausmes. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistajam A. A. skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą nusikaltimą, nepakankamai atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

8.2. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. buvo paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

8.3. Apygardos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. A. skirtiną bausmę, teisingai nurodė, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, baudžiamajame įstatyme priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamus padarinius, tai yra kito žmogaus mirtį. Teismas teisingai įvertino A. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau neteistas, tačiau net kelis kartus baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam (t. 3, b. l. 158–177), nusikalstamų veikų padarymo, tai yra 2018 m. rugsėjo 21 d., metu dirbo (t. 3, b. l. 154–155), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 156), turi kalbos defektą, kurį buvo galima pastebėti ir apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau, nustatydamas bausmės dydį, apygardos teismas į šią nuteistojo sunkinančią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino. Ši teismo klaida turėjo įtakos nuteistajam nustatant bausmės dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskiriant sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis yra keturiolika metų, tačiau apygardos teismas nuteistajam paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra bausmę, artimą sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei.

8.4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas A. A. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes (nusikaltimas padarytas spontaniškai ir atsitiktinai – atsisakius parduoti nuteistajam alkoholinius gėrimus, tai yra nusikalto dėl savanaudiškų paskatų; peiliu suduoti mažiausiai keturi smūgiai į gyvybiškai svarbius organus), nustatytas atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, daro išvadą, jog A. A. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, kuri turi būti pakeista, paskiriant dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra artimą straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkiui. Skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

8.5. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą A. A. paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis A. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.