Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-06 · Administracinė byla Nr. P-146-47-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
P-146-47-12
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
G. T., K. I. B., V. K., M. R., I. R., K. R., L. G., N. R. R., S. C., S. R., V. Ž., N. Ž., J. S.
Advokatai
Audronė Petronytė
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. P146-47/2012Procesinio sprendimo kategorija 80.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-20/2010 pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. T., K. I. B., V. K., M. R. (M. R.), I. R. (I. R.), K. R., L. G., N. R. R., S. C., S. R., V. Ž. (V. Ž.), N. Ž. ir J. S. dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 3-6), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 30-297 „Dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises pilietei A. J.“ ir 2005 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 30-434 „Dėl administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 30-297 „Dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises pilietei A. J.“ pakeitimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu (III t., b. l. 74-80) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (III t., b. l. 90-92) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi (III t., b. l. 131-141) pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą.

II.

2011 m. sausio 5 d. pareiškėja A. J. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (III t., b. l. 147-152) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-20/2010. Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Prašyme nurodo, kad procesas šioje administracinėje byloje atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai taikė ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas – t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2.3, 2.4 papunkčius ir 12 punktą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotame Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose išdėstytus išaiškinimus, neteisėtai vadovavosi 1944 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos TSR Vyriausybės ir Lenkijos tautinio išsivadavimo komiteto pasirašytu susitarimu dėl lietuvių evakavimo iš Lenkijos teritorijos ir Lenkijos piliečių evakavimo iš Lietuvos TSR teritorijos, be to, netinkamai, pažeisdamas esminius nuosavybės teisių atkūrimo principus vertino bylos aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išaiškino neteisėtai nusavinto turto sąvoką, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir tuo pačiu suformavo neteisingą teismų praktiką.

Dėl praleisto prašymo padavimo termino pareiškėja nurodo, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie proceso atnaujinimo institutą; prašyme dėl proceso atnaujinimo iškelti sudėtingi teisės taikymo klausimai, kurie pačiai pareiškėjai dėl jos amžiaus yra nesuprantami. Teisinė pagalba buvo suteikta pareiškėjai tik 2010 m. gruodžio 1 d. Taip pat nurodo, kad įtakos termino praleidimui turėjo aplinkybė, jog pareiškėjos seserys G. T. ir V. K. serga vėžiu. V. K. buvo hospitalizuota, jai atlikta labai sudėtinga operacija, po kurios ligonė reikalavo nuolatinės priežiūros ir slaugos. Šiuo metu sesuo yra neįgali, jos priežiūra rūpinosi pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Terminas neatnaujintinas. Procesą atnaujinti atsisakytina.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik išimtinio pobūdžio (ypatingos) objektyvios aplinkybės, kurios sutrukdė asmeniui realizuoti jo teisę per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, taip pat kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis prašomoje atnaujinti administracinėje byloje Nr. A63-20/2010 buvo priimta ir įsiteisėjo 2010 m. gegužės 10 d. (III t., b. l. 131-141). Todėl ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2010 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo 2011 m. sausio 5 d. (III t., b. l. 147-152), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą, šios aplinkybės neginčija ir prašo atnaujinti jai prašymo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą praleido dėl dviejų priežasčių: 1) savo teisinio neišprusimo ir vėlai jai suteiktos teisinės pagalbos proceso atnaujinimo klausimais; 2) savo seserų ligos (V. K. atliktos operacija, po kurios pareiškėjai teko slaugyti seserį).

Dėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo pirmosios priežasties teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančios atstovavimo sutartys, sudarytos tarp pareiškėjos ir advokatės Audronės Petronytės, taip pat kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tiek pirmosios instancijose teisme nuo pat skundo teismui pateikimo momento, tiek apeliacinėje instancijoje pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas (I t., b. l. 7, III t., b. l. 95). Pareiškėja kartu su įgaliota atstove (advokate) dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, taip pat 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje (III t., b. l. 129-130), kuriame byla pagal pareiškėjos apeliacinį skundą buvo išnagrinėta apeliacine tvarka iš esmės. Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentą, esą ji prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą praleido dėl savo teisinio neišprusimo ir dėl to, kad jai buvo vėlai suteikta teisinė pagalba, vertina kaip nepateisinančią termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimo. Minėta, kad pareiškėja pagal atstovavimo sutartis byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ilgą laiką naudojosi to paties advokato paslaugomis, t.y. turėjo profesionalų teisininką konsultantą visais ją dominančiais teisiniais klausimais, įskaitant konsultaciją dėl galimybės kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pagal pareiškėjos pateiktus į bylą įrodymus, 2010 m. gruodžio 1 d. ji sudarė atstovavimo sutartį su kita advokate. Atstovo keitimo faktas ir pasirinktas jo keitimo laikas yra subjektyvi, nuo pačios pareiškėjos apsisprendimo priklausiusi aplinkybė, kuria pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes termino praleidimas negali būti pateisinamas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens teisinis neišprusimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, pateisinanti įstatymo nustatyto termino praleidimą, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Šia teise, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja naudojosi ir iki 2010 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo objektyvių kliūčių pasirūpinti dėl atstovavimo anksčiau nei 2010 m. gruodžio 1 d.

Dėl pareiškėjos nurodytos antros aplinkybės, kad ji turėjo slaugyti priežiūros reikalaujančią seserį, teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė taip pat nelaikytina kliūtimi, dėl kurios pareiškėja per ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą negalėjo kreiptis teisinės pagalbos prašymui dėl proceso atnaujinimo surašyti ir tokį prašymą pateikti teismui per įstatymu nustatytą terminą. Minėta, kad pareiškėja tik 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatei parengti prašymą dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo (III t., b. l. 155). Įvertinus pareiškėjos pateiktą VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo išrašą iš medicininių dokumentų (III t., b. l. 153), nustatyta, kad pareiškėjos nurodytas asmuo (sesuo V. K.) buvo operuota 2010 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus dviem mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimo. Po to, V. K. nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 21 d. gydyta pakartotinai, nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 28 d. gydėsi ambulatoriškai. Minėtas išrašas nepatvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad V. K. visą nagrinėjamai bylai aktualų kelių mėnesių laikotarpį (nuo 2010 m. gegužės 10 d. 2011 m. sausio 5 d.) reikalavo nuolatinės priežiūros, be to, pareiškėja nepagrindė įrodymais aplinkybės, kad būtent ji slaugė savo seserį. Pareiškėja savo prašyme nenurodė, kokią įtaką termino praleidimui turėjo kitos jos sesers G. T. liga 1999 metais, nes į bylą pateiktas medicininis pažymėjimas Nr. 153 yra išduotas 1999 m. vasario 4 d. (III t., b. l. 154), t.y. dėl nagrinėjamo klausimo sprendimui neaktualaus laikotarpio.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis, todėl nėra pagrindo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareiškėjai šį terminą atnaujinti. Konstatavus, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas be svarbių priežasčių ir todėl neatnaujintinas, prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A63-20/2010 netenkinamas nevertinant iš esmės pareiškėjos prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

neatnaujinti pareiškėjai A. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-20/2010 pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. T., K. I. B., V. K., M. R. (M. R.), I. R. (I. R.), K. R., L. G., N. R. R., S. C., S. R., V. Ž. (V. Ž.), N. Ž. ir J. S. dėl įsakymų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas