- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- 1S-12-574/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mači, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. (D. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, D. B. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 7 dienų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2024 m. kovo 21 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas dėl Komisijos Nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašė atsisakyti jį patvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundą patenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos Nutarimą, rekomenduodamas nuteistajam toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė ir neatsižvelgė į jo dėtas pastangas, darbą su savimi, praeitas psichoedukacines, edukacines, bei elgesio ir mąstymą koreguojančias programas ir kursus. Visos teismo įvertintos aplinkybės yra iš praeities faktų. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jam paskirtos bausmės pabaiga 2026 m. kovo 28 d. Mano, kad tikslingiau būtų suteikti jam galimybę grįžti į šeimą ir integruotis į visuomenę, vykdant probaciją. Taip pat atkreipia dėmesį į jo individualaus resocializacijos plano vykdymą, pokytį, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti laisvėje ir dirbti, bei (OASYS) vertinimo metu nustatytą akivaizdžią pažangą.
5.2. Šiuo metu jis yra TOG būryje. TOG būrys yra norvegiškas projektas skirtas pagalbai nuteistiesiems resocializuotis ir integruotis į visuomenę. Jo tikslas yra sumažinti recidyvo tikimybę, tinkamai planuojant socialinį darbą. Konstruktyvi sąveika vyksta tarp probacijos pareigūnų, kurie padeda įkalinimo įstaigos darbuotojams paruošti įkalintąjį probacijos procesui ir įkalinimo įstaigos personalo, kuris dalyvauja tolimesnės priežiūros procese probacijos laikotarpiu. Tinkamai planuojant įkalintojo resocializacijos procesą ir atidžiai stebint elgesio pokyčius, naujo nusikaltimo įvykdymo rizika gali būti sumažinta. Glaudus bendradarbiavimas su resocializacijos procese dalyvaujančiais partneriais iš išorės yra būtinas, siekiant palengvinti lygtinį paleidimą tai grupei įkalintųjų, kurie turi aukščiausią riziką nusikalsti pakartotinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada remiasi tik negatyviais jo praeities faktoriais; nebuvo pažymėta pozityvūs praeities ir dabarties faktai, daroma akivaizdi pažanga ir pokytis.
5.3. Nepagrįstas faktas dėl nedaromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taikant OASys metodiką. Jis Pusiaukelės namuose nusprendė keisti savo gyvenimą, mąstymą ir charakterį. Priėmė sprendimą, kad turi atsižvelgti į padarytas klaidas, dėl kurių buvo gražintas iš Pusiaukelės namų, susimąstė bei nusprendė pereiti į Priklausomybių Reabilitacijos Centrą tam, kad atsisakytų visų žalingų įpročių kardinaliai keičiant savo gyvenimą. Po reabilitacijos užbaigimo programos kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymais dėl darbinės veiklos suteikimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą (visos darbo vietos tuo metu buvo užimtos). Jis turi išlaikyti ne tik save, bet ir šeimą, kurioje yra 6 nepilnamečiai vaikai. Tuo metu jis aktyviai tvarkėsi ir dėl žalingų įpročių, visiškai jų atsisakydamas, per „12 žingsnių“ programą bei dirbdamas su psichologais. Vėliau sužinojo apie naujai sukurtą TOG būrį, į kurį Vilniaus kalėjimo administracija pasiūlė pereiti, matydama jo pokyčius ir pastangas. Perėjęs į TOG būrį, įsidarbino darbininko pareigose. Vėliau, gavęs pasiūlymą iš Saugumo valdymo skyriaus viršininko, perėjo dirbti į Vilniaus kalėjime naujai atidarytą Mokymo centro tvarkiniu, kur dirba šiuo metu. Paraleliai glaudžiai dirbo ir su psichologais, nuoširdžiai įsisavindamas psichoedukacinių programų esmę bei informaciją. Lankė ir vykdė visas įmanomas programas TOG būryje, kurios, jo manymu, galėjo padėti keistis. Taip pat kiekvieną mėnesį perveda šeimai ir antstoliams daugiau nei pusę uždirbtų lėšų. Šie faktai liudija jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.
5.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jis turi 8388,34 Eur įsiskolinimą, ir, kad jį dengia neženkliomis sumomis. Jis visą bausmės atlikimo laikotarpį dengė finansinius įsipareigojimus pagal galimybes – jo skola šiai dienai sumažėjo apie 12 000 Eur; iš 20 000 Eur skolos liko 7644,83 Eur. Taigi, dirbdamas Pusiaukelės namuose padengė didžiąją dalį sumos. Teismas yra klaidinamas dėl skolos dengimo pateiktos informacijos, kuri, pasak administracijos pateiktos informacijos, nuo 2024 m. iki 2025 m. yra nepakitusi, nors reguliariai pagal galimybes buvo mokama. Alga kalėjime skiriasi nuo algos laisvėje, todėl neturi galimybių mokėti daugiau, mokėjo maksimaliai pagal išgales.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (puse paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis dėl jo elgesio praeityje. Vien tai, kad vertindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau analizavo tas, kurios, teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys.
10. Svarbu vertinti ir tai, kad likusioji D. B. neatlikta bausmės dalis Komisijos Nutarimo priėmimo dienai (2025 m. lapkričio 12 d.) yra 4 mėnesiai 10 dienų, iš paskirtos subendrintos 2 metų ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, turintis tiesioginę įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau negali būti ir visiškai sumenkinamas.
11. 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2024 m. spalio 2 d., 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. spalio 15 d. atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurių metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti iš atliktų vertinimų, nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi 6 metus. Be to, 2021 m. vasario 3 d. nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas taikant HCR-20 metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nuteistasis kaip tik ir įrodinėja, kad yra mažinama nusikalstamo elgesio rizika – jis yra TOG būryje, aktyviai tvarkėsi dėl žalingų įpročių, visiškai jų atsisakydamas per „12 žingsnių“ programą, bei dirbdamas su psichologais, bausmės atlikimo vietoje dirbo įvairius darbus, lankė ir vykdė visas įmanomas programas, vedamas TOG būryje, kiekvieną mėnesį perveda šeimai ir antstoliams daugiau nei puse uždirbtų lėšų. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje D. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad „asmuo formaliai atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus“, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Nuo 2025 m. gegužės 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2025 m. rugpjūčio bei spalio mėnesiais buvo išleistas į namus trumpalaikėms išvykoms (išvykų metu viešosios tvarkos ir bausmės sąlygų pažeidimai nenustatyti), kas rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu D. B. įgijo elektros įrengimų remontininko, siuvinių gamintojo bei baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, psichoedukacinėse, elgesio pataisos bei resocializacijos programose, aktyviai dalyvauja užimtumo darbuotojų vedamuose renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose. Nuteistasis sugeba atpažinti problemas, sąlygojusias ankstesnius teisės pažeidimus, gerėja jo įgūdžiai spręsti problemas, matoma akivaizdi pažanga bendravime bei elgesyje. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti teigiami pokyčiai šiose srityse: nuostatose į darbą (nuo 2025 m. kovo 21 d. dirba Užimtumo centro tvarkiniu; 2025 m. spalio mėn. yra pateikęs atnaujintą pažymą, jog po paleidimo turės darbo vietą laisvėje (darbas su kompiuterių sistemomis)), lėšų tvarkymo srityje (nuo 2024 m. lapkričio mėn. savanoriškai antstoliams perveda po 10 Eur), geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Taip pat nustatyti apsauginiai veiksniai – turi stabilią gyvenamąją vietą, stiprūs šeimyniniai ryšiai, turės darbo vietą iškart po paleidimo. Tokie pokyčiai yra reikšmingi, tačiau jie vis dėlto nenusveria socialinio tyrimo išvadoje identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatyti apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, galimybe įsidarbinti bei socialinių ryšių palaikymu su artimaisiais, nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais, todėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savaime taip pat neįrodo.
13. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Apygardos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Išliekant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nuteistasis turi dėti maksimalias ilgalaikes ir stabilias pastangas dinaminiams kriminogeniniams veiksniams valdyti. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai vertinami nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste ir, įvertinus duomenų visumą, sprendžiama apie asmens elgesio pokyčius.
14. D. B. iš viso teistas 7 kartus. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą; šiuo metu – pagal tris subendrintus nuosprendžius/baudžiamąjį įsakymą. Ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, nuteistas už sunkų nusikaltimą – nužudymą, kurį įvykdė pavartojęs alkoholio, ir už nežymų sveikatos sutrikdymą. 2023 m. gruodžio 5 d. nuteistasis dėl alkoholio vartojimo buvo grąžintas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo kalinimo vietą. Taip pat atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, paslėpęs laikė narkotinę medžiagą – kanapes. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo padėtis anksčiau buvo palengvinta įstatymo nustatyta tvarka (BVK 37 straipsnis), tačiau jo veiksmai atviro tipo bausmės atlikimo vietoje teigiamų rezultatų, kurie leistų manyti, kad jo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau pageidaujamų pokyčių būtų galima siekti net ir sumažinus izoliavimo nuo visuomenės mastą, jo priežiūrą bei kontrolę, neparodė (fiksuoti vidaus taisyklių pažeidimai (alkoholio vartojimas), narkotinės medžiagos laikymas). Vadinasi bausmės atlikimo metu jis nebuvo pakankamai orientuotas į socialiai priimtinų elgesio modelių projektavimą, nustatytų reikalavimų laikymąsi – patyrė atkrytį, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo metu yra dedamos nuteistojo pastangos šiam veiksniui valdyti ir jis nuo 2025 m. gegužės 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dar nėra pastebima pakankamai ilgalaikės ir stabilios pastangos šiam dinaminiam kriminogeniniam veiksmui valdyti.
15. Svarbu pabrėžti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam yra būdingi smurtinio pobūdžio nusikaltimai (plėšimas, pasikėsinimas išžaginti, nužudymas, viešosios tvarkos pažeidimas), vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, pažįstamiems suaugusiems; smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai (alkoholio vartojimui, emocijų valdymo sunkumams), smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Pagal nusikaltimų pobūdį, nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas, teisės pažeidimai padaryti tiek panaudojant instrumentinę agresiją, tiek savitvardos praradimo atvejais. Taip pat nurodoma, kad jis yra linkęs bent nedidelę dalį atsakomybės dėl susiklosčiusių situacijų, kuomet panaudojamas smurtas, perkelti aukoms (dėl triukšmo, girtavimo); kad nusikalstamo elgesio kartojimas būdingas ir kontroliuojamoje aplinkoje. Šiuo metu nuteistasis atvirai neišreiškia kriminalinių nuostatų, kalbėdamas pabrėžia socialiai priimtinų vertybių svarbą – darbą, įstatymų laikymąsi, šeimą, – tačiau šie veiksniai praeityje asmeniui nepadėjo susilaikyti nuo pakartotinių nusikaltimų padarymo. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog, remiantis turima informacija galima teigti, kad nuostatos praeityje buvo reikšminiai susijusios su nusikalstama veika (ypač polinkis nepaisyti visuomenės gerovės), šiuo metu stebimi dviprasmiški nuostatų pokyčiai – nuteistasis aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, išlaiko blaivybę, bet vis dar pasitaiko tam tikro neapgalvoto, neatsargaus elgesio apraiškų.
16. Taigi, įvertinus asmens byloje esančius D. B. charakterizuojančius ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nuteistojo skundo argumentus, Komisijos Nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, daroma išvada, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimą yra teisingas ir pagrįstas, daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. B. (D. B.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.