Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
1-45-272/2013
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00839-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Civilinis ieškovas
V. T., T. T., V. F.
Civilinis atsakovas
A. M.
Kaltinamasis
R. W.
Advokatai
Vladislav Latušinskij, Andžejus Seliava, Algirdas Putna, Ignatijus Šuškevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00839-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.6.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. T. ir T. T.,jų atstovui advokatui Ignatijui Šuškevič,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. F.,jo atstovui advokatui Algirdui Putnai,civilinio atsakovo A. M. atstovui advokatui Andžejui Seliavai,civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovei D. B.,ekspertui Vitalijui Matusevič,vertėjai Danutai Kostiugovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. W., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Osiekas, Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio profesinio išsimokslinimo, vedęs, nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu dirbęs (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, neteistas, -

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. W., vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus bei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: R. W. 2009 m. gruodžio 14 d., apie 13.55 val. kelio Vilnius – Prienai - Marijampolė 24 km 630 m., vairuodamas automobilį DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas neblaivumas (girtumas) - 1,02 promilės), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-17 nutarimo Nr. 768 redakcija, įsigaliojusi 2008-09-01) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, tuo pažeisdamas KET 133 punkto, įpareigojančio vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, reikalavimus, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir kliūties neapvažiavęs, tuo pažeisdamas KET 134 punkto, nustatančio, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimus, susidūrė su dalinai kelkraštyje ir kelio važiuojamojoje dalyje stovinčiu automobiliu „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei partrenkė prie automobilio stovėjusį jo vairuotoją D. T., po to kliudė dalinai kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi 100“, valst. (duomenys neskelbtini), ir partrenkė šio automobilio vairuotoją V. F. Dėl šių veiksmų įvykusio eismo įvykio metu D. T. nuo patirto kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje ir kairėje kulkšnyje; odos nubrozdinimais veide, visuose liemens paviršiuose, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, veide, krūtinėje, kairėje kirkšninėje srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje kulkšnyje; odos ir minkštųjų audinių trūkimais dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje; daugybiniais skeveldriniais visos kaukolės ir apatinio žandikaulio lūžiais su kietojo dangalo plyšimais ir galvos smegenų evakuacija; kairio žastikaulio lūžiu, dešinio dilbio kaulų lūžiais; stuburo ir nugaros smegenų visišku nutraukimu krūtininėje-juosmeninėje srityje; daugybiniais dubens žiedo lūžiais; dešinio šeivikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, dvigubais visų (išskyrus VI, X-tą - trigubi) dešiniųjų ir dvigubais visų kairiųjų šonkaulių lūžiais su daugybiniais krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies VII-X-ų slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio raktikaulio lūžiu; kairio raktikaulio, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio pilnais išnirimais; pilvinės aortos nuplyšimu, širdiplėvės plyšimu; daugybiniais plaučių plyšimais; kepenų sutraiškymu; dešinio inksto sutraiškymu vartų srityje; kairio inksto plyšimu, žuvo įvykio vietoje; V. F. buvo padarytas nubrozdinimas dešinio kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio bei vidinio menisko plyšimais, šlaunikaulio vidinio kumpio pakenkimu, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio vidinių struktūrų trauminio pakenkimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. W. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino iš dalies. Parodė, kad vairuotoju dirbo nuo 1985 m., nusikaltimo padarymo metu dirbo A. M. įmonėje vairuotoju, važinėjo į užsienį. Lietuvoje buvo ne pirmą kartą, iki to įvykio 3 metus važinėjo į Lietuvą. Parodė, kad 2012-12-13 jis automobiliu DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe išvažiavo iš Lenkijos 11.00 val. ryte. Pertrauką padarė už Suvalkų pirmame sustojime apie 18.00-19.00 val., ir ten nakvojo. Kitą dieną, 2009-12-14, išvažiavo į Vilnių apie 5.00 val. ryto. Atvažiavo į Vilnių, iškrovė krovinį ir važiavo į Marijampolę, Trakų m. kryptimi, Lenkijos Respublikos laiku - apie 13.00 val. Oro sąlygos buvo geros, kelio danga neslidi, kelio ruožas tiesus, matomumas pakankamai geras. Niekas netrukdė stebėti kelią. Jis (R. W.) važiavo daugiau kaip 70 km/h, apie 75-77 km/h greičiu. Tiksliai nepamena, koks buvo leistinas greitis toje vietoje, bet tai nebuvo gyvenvietė, todėl mano, kad leistinas greitis buvo apie 80 km/h. Vienu momentu jis pažiūrėjo į veidrodį, užsisvajojo ir pamatė prieš save automobilius, bet buvo jau per vėlu sureaguoti. Kokios markės buvo automobiliai jis nežino, vienas automobilis buvo didelis - tamsios spalvos džipas. Prieš susidūrimą jis pamatė prieš save tamsios spalvos džipą. Jis (R. W.) staigiai pasuko vairą į kairę pusę ir manė, kad spės aplenkti tą automobilį, tačiau atsitrenkė į džipą. Prieš jį (R. W.) važiavo dar kitas džipas, kuris spėjo aplenkti tamsios spalvos džipą, o jis (R. W.) jau nebespėjo. Džipą jis pamatė likus iki jo 6 - 7 m. Atsitrenkė į dešinę džipo pusę ir tada jo automobilis pasisuko 90 laipsnių kampu. Jis dar bandė ištiesinti savo automobilį, kad neįvažiuotų į griovį, bet jam nepavyko ir įvažiavo į griovį su visu automobiliu ir puspriekabe. Išlipęs iš automobilio pradėjo žiūrėti, kas atsitiko. Kai išlipo iš savo automobilio, pamatė dar kitą Audi automobilį, kuris buvo griovyje. Audi automobilio vairuotojas, kaip dabar jau kaltinamasis žino - tai buvo nukentėjusysis V. F., sėdėjo šalia savo automobilio. Jis paklausė V. F., kaip jis jaučiasi. V. F. jam atsakė, kad viskas gerai, tik skaudą koją. Po susidūrimo jis pamatė sudaužytus automobilius, džipas stovėjo šiek tiek apsuktas, bet nebuvo griovyje, stovėjo ant kelio. Prie džipo jis (R. W.) priėjęs nebuvo, nes greitai atvažiavo policija ir greitoji pagalba, kas juos iškvietė jis nežino. Žmogus, kuris žuvo, gulėjo už jo (R. W.) puspriekabės galinio rato. Parodė, kad jis nežino, kodėl taip atsitiko, artėjo šventės - Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai, o tai buvo jo paskutinis reisas prieš šventes, todėl jis ir užsisvajojo. Parodė, kad tuo metu jis vairuotoju dirbo jau 13 metų. Jis pats sužalotas nebuvo, jam medikų pagalbos nereikėjo. Parodė, kad jis buvo išgėręs iš vakaro 3 - 4 butelius po 0,5 l talpos alaus. Tą dieną, kai viskas įvyko, jis nesijautė girtas, todėl ir vairavo, kitaip nebūtų vairavęs. Nepamena, kada baigė gerti alų, gal 23.00 - 24.00 val. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, tačiau jis žalos neatlygino, nes neturi lėšų: šiuo metu jis neturi darbo, todėl jokių pajamų negauna, gyvena iš žmonos, kuri dirba mokykloje virėja, darbo užmokesčio, kuris sudaro 1380 zlotų „į rankas“, su žmona išlaiko 3 vaikus, iš kurių du yra jau pilnamečiai, vienas sūnus, gimęs 2000 m., yra nepilnametis; jų šeima gyvena jo (kaltinamojo) uošvės, kuri yra neįgali, bute, ji prisideda savo pensija prie jų šeimos pajamų, per mėnesį jų šeimos pajamos yra apie 2000 zlotų, savo nekilnojamojo turto, automobilių, santaupų jų šeima neturi. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies: pripažįsta, kad automobilį vairavo išgėręs, bet savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes nukentėjusiųjų automobiliai stovėjo dalinai važiuojamojoje kelio dalyje. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, atsiprašo nukentėjusiųjų, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo dalinio prisipažinimo, įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. T. parodė, kad žuvusysis D. T. buvo jos sūnus. Ji dirba Trakų rajono ligoninėje, reanimacijos skyriuje, padėjėja. Tą dieną buvo gauta pranešimas, kad įvyko avarija, ir jie pradėjo ruoštis, nes turėjo atvežti nukentėjusiuosius. Kai atvažiavo greitoji pagalba, ji pamatė savo pusbrolį V. F., priėjo prie jo ir paklausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad žuvo D. Ji suprato, kad žuvo jos sūnus. Daugiau nieko neprisimena ir negali pasakyti. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo jį tenkinti, ieškinio sumos dėl to, kad jai buvo išmokėta 1206,73 Lt draudimo išmoka laidojimo išlaidoms atlyginti, nemažina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. T. parodė, kad paskutinį kartą sūnų D. T. matė 2009-12-14. Parodė, kad jis (V. T.) dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis buvo darbe ir sulaukė V. F. skambučio. V. F. jam pasakė, kad įvyko didelė avarija. Atvažiavęs į įvykio vietą jis pribėgo prie V. F. ir paklausė, kur yra jo sūnus D., bet vėliau atsisuko ir pamatė, kad sūnui pervažiuota galva. Kaltinamasis tuo metu valgė, į įvykį reagavo šaltai. Su kaltinamuoju jis nebendravo, nes jį (V. T.) iš ten išvežė, daugiau nieko neprisimena. Civilinį ieškinį palaiko, nes kaltinamasis sugriovė jiems gyvenimą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. T. ir V. T. atstovas adv. I. Šuškevič patikslino, kad jie tikslina savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir mažina jį išlaidų paminklo pastatymo dalyje, už kurį prašo priteisti ne 10000 Lt, kaip nurodyta iekinyje, bet 9851,01 Lt, t.y. tiek, kiek faktiškai kainavo paminklo pastatymas; kitoje dalyje prašo ieškinį tenkinti ir priteisti likusią neatlygintą turtinę žalą ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems T. T. ir V. T. lygiomis dalimis solidariai iš civilinių atsakovų Draudimo kompanijos PZU SA, A. M. ir R. W.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. parodė, kad jis buvo D. T. dėdė. 2009-12-14 jam paskambino D. T. ir pasakė, kad jo automobilis užgeso kelyje Vilnius – Prienai - Marijampolė ir paprašė, kad atvažiuotų jam padėti. Apie 13.00 val. jis (V. F.) paėmė automobilio vilkimo lyną ir nuvažiavo į įvykio vietą savo automobiliu Audi. Jo automobilis Audi yra sidabrinės spalvos, o D. T. džipas Nissan Patrol - šlapio asfalto spalvos. Jis (V. F.) patempė savo automobiliu D. T. automobilį apie 3 - 4 metrus, D. T. automobilis užsivedė. Tada jis (V. F.) nukabino virvę nuo savo automobilio ir nuėjo prie džipo atkabinti virvę nuo D. T. automobilio. D. T. tuo metu stovėjo prie savo džipo. Kai jis (V. F.) pradėjo atkabinėti virvę nuo D. T. automobilio, D. T. nuėjo į savo automobilį, ir tuo momentu buvo smūgis į džipą. Jį (V. F.) nubloškė į griovį, kas atsitiko D. T. jis nematė. Kaltinamojo ir jo (V. F.) automobiliai taip pat atsidūrė griovyje. Jis (V. F.) manė, kad D. T. spėjo atsisėsti į džipą, bet jo automobilyje nematė, po smūgio jis (V. F.) negalėjo atsistoti ir nueiti pasižiūrėti. Sąmonės praradęs jis nebuvo, bet jam buvo silpna. Parodė, kad prieš įvykį jis (V. F.) stovėjo priešais džipą kairėje pusėje, nes buvo atkabinęs automobilio vilkimo lyną ir jį susukinėjo. Prieš įvykį automobiliai stovėjo kelkraštyje. Kelkraštyje yra gruntas, kelkraštis toje vietoje buvo apie 1,5 m pločio, abiejų automobilių ratai buvo kelkraštyje. Patikslino, kad jų automobiliai stovėjo ant linijos važiuojamojoje kelio dalyje, po to vėl patikslino, kad jo (V. F.) automobilis nestovėjo ant linijos, o ar D. T. automobilis stovėjo ant linijos, jis negali pasakyti. Parodė, kad jis yra vairuotojas nuo 1995 m. Parodė, kad toje vietoje leistinas greitis lengvajam automobiliui yra 70 km/h, tame kelio ruože dabar yra greitį ribojančių kelio ženklų, o įvykio metu jų nebuvo; įvykio metu leistinas greitis toje vietoje buvo 90 km/h. Jis negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo sunkvežimis. Parodė, kad tą dieną buvo geras oras, sausa kelio danga. Matomumas toje vietoje buvo 300 - 400 m. Parodė, kad D. T. po įvykio jis nematė. Parodė, kad kaltinamasis nebuvo prie jo (V. F.) priėjęs ir neklausė, ar jam reikia pagalbos, neklausė, kaip jis jaučiasi. Su D. T. jie abu buvo blaivūs. Parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko, daugiau jokių įrodymų neturi, viską, ką turėjo, pateikė. Parodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis buvo reabilitacijoje Trakų medicininės reabilitacijos centre, bet dokumentų, patvirtinančių, kad jis gydėsi šiame centre gydytojų siuntimu, pateikti negali. Jam iki šiol skauda dešinės kojos kelią, jis iki šiol gydosi, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi, neįgalumo neturi. Parodė, kad iki šio įvykio jis buvo sveikas, dabar negali dirbti sunkaus fizinio darbo, iki sužalojimų dirbo su autokrautuvu (duomenys neskelbtini), o po sužalojimo į šį darbą jis negrįžo, nes dėl patirtų sužalojimų negali visą dieną vairuoti. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini) budinčiuoju mechaniku, šis darbas yra fiziškai lengvesnis, jo darbo užmokestis yra 1200 Lt „į rankas“, daugiau jokių pajamų neturi, santaupų, nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi automobilį Audi 100, savo šeimos neturi, gyvena su tėvu jo name, tėvas gauna apie 800 Lt pensiją, ūkio jie neturi.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. F. atstovas adv. A. Putna palaikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. F. iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA 1268,93 Lt turtinės žalos atlyginimui, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2009-12-14 ji važiavo iš Vilniaus link Aukštadvario juodos spalvos BMW automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priešais ją važiavo sunkvežimis. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo sunkvežimis, jos greitis buvo apie 80 km/h, ji vairuoja nuo 1986 m. Tam tikrą laiko tarpą ji važiavo sunkvežimiui iš paskos, bet kiek laiko – negali pasakyti. Tuo metu leistinas greitis toje vietoje buvo gal 70 km/h, nes netoli Trakai. Važiuodama ji pamatė, kad šalikelėje stovintis automobilis nuo smūgio vos nepakilo į orą. Ji apvažiavo sunkvežimį, sustojo 30 m atstumu ir iškvietė pagalbą. Su eismo įvykio dalyviais nebendravo. Jai atrodo, kad oras buvo neblogas, toje vietoje matomumas geras, kokia buvo kelio danga jau nepamena. Ji matė tamsios spalvos automobilį ir sunkvežimį, paties įvykio nematė. Daugiau nieko nepamena, nes jai buvo šokas. Važiuodama ji matė šalikelėje stovinčias mašinas. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R., kurios parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t.1, b.l. 167-168) parodė, kad 2009-12-14, apie 14.00 val. ji vairavo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo viena keliu Vilnius – Prienai - Marijampolė 24 km link Vilniaus. Eismo įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, kelio danga - sausas asfaltas. Važiavo savo eismo juostoje, automobilio greitis buvo apie 70 km/h. Priekyje jos automobilio važiavusių automobilių nebuvo. Pamatė kairės pusės kelkraštyje žiūrint nuo Trakų du automobilius, ar šitie automobiliai stovėjo ar važiavo pasakyti negali, nes neprisimena. Antras automobilis žiūrint nuo Trakų buvo tamsios spalvos džipas. Ar buvo įjungtos avarinės automobilių šviesos pasakyti negali, neprisimena. Toliau, 200 m atstumu nuo jos vairuojamojo automobilio, priešpriešinėje eismo juostoje važiavo krovininis automobilis, baltos spalvos, valstybinio numerio ir markės neprisimena. Krovininis automobilis staigiai apvažinėjo stovinčius priešpriešinėje eismo juostoje du automobilius ir išvažiavo į jos eismo juostą. Ji iš karto pristabdė savo vairuojamą automobilį, nes matė, kad krovininis automobilis važiuoja tiesiai į jos automobilį. Ar važiavo prieš krovininį automobilį kiti automobiliai, pasakyti negali, nes neprisimena. Kad neatsitrenktų į jos automobilį, krovininio automobilio vairuotojas bandė suvaldyti savo automobilį, buvo matyti, kad automobilis slysta kelyje. Automobilio jam nepavyko suvaldyti ir automobilis nuvažiavo į kairės pusės griovį žiūrint nuo Trakų. Kai įvyko eismo įvykis, ji nesustojo, tik iš lėto pravažiavo pro eismo įvykio vietą ir pamatė, kad griovyje kairėje pusėje žiūrint nuo Trakų guli žmogus, o kelio kelkraštyje stovi džipas. Ji iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį bei nuvažiavo toliau nesustodama į Vilniaus pusę.

Liudytoja V. S. parodė, kad D. T. buvo jos brolis. Laidotuvėmis rūpinosi ji ir jos vyras, nes mama nesugebėjo to padaryti, nes ji blogai jautėsi ir prie jos budėjo ligoninės darbuotojas. Sąskaitos buvo išrašytos jos ir jos mamos vardu. Visus dokumentus laidojimo išlaidoms pagrįsti pateikė draudimo bendrovei. Jos (V. S.) vardu buvo pirkti gedulingi pietūs 100 žmonių už 2000 Lt ir pagal kitą sąskaitą dar už 250 Lt. Prašymą draudimo bendrovei jie rašė mamos vardu ir pateikė mamos vardu išrašytą sąskaitą, nes mama yra nukentėjusioji. Jai (V. S.) draudimas nėra nieko sumokėjęs. Draudimo bendrovė raštu pranešė mamai, kad atskaičiavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Parodė, kad laidojimo išlaidos sudarė 3000 Lt, bet ji negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų, nes jie jų neišsaugojo, tačiau tokius dokumentus pateikė draudimo bendrovė, rengiant ieškinį jie jų neturėjo, nes atidavė draudimo bendrovei.

Civilinio atsakovo A. M. atstovas adv. Andžejus Seliava nurodė, kad nukentėjusieji T. T. ir V. T. patyrė neturtinę žalą, kurią jie įrodinėja paaiškinimais, bet jokių papildomų dokumentų, įrodančių jų dvasinius išgyvenimus nėra. Įrodinėti neturtinę žalą yra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareiga, todėl mano, kad įrodymų dėl tokios sumos neturtinės žalos atlyginimo nėra. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis labai skiriasi nuo paskutiniais metais teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio, nes paprastai yra priteisiama nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt, o civiliniai ieškovai prašo priteisti kiekvienam po 250 000 Lt. Turtinės žalos atlyginimas turi būti tenkinamas tik tiek, kiek tai yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Draudimo bendrovei buvo pateiktas prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo ir jis buvo tenkintas, bet ieškovai vėl bando prisiteisti tuos pačius pinigus. Pažymėjo, kad žalos ir nuostolių atlyginimas šioje byloje yra užtikrintas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Lenkijoje galiojančio 2003-05-22 įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 36 str. 1 d., žalos padarymo atveju vienam įvykiui išmokėtina bendra draudimo suma yra 5 000 000 eurų, neišskiriant iš šios sumos turtinės ir neturtinės žalos. Šis įstatymas galiojo įvykio metu, galioja ir dabar. Draudikas yra Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė, o pagal CK 1.37 str. 6 d. draudiko sutartims turi būti taikoma draudiko teisė, šiuo atveju Lenkijos Respublikos teisė. Taip pat pagal 2003-05-22 įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro 36 str. 2 d., už žalą, padaryta valstybėse, apie kurias kalbama 25 str., t.y. Euro šalyse, draudimo bendrovė atsako iki garantinės sumos, nurodytos šios valstybės įstatyme, dydžio, tačiau ne mažesnės, nei suma, nurodyta pirmoje dalyje, t.y. iki 5 000 000 eurų. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala turėtų būti priteista iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės PZU SA. Nurodė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir eksperto išvadą yra akivaizdu, kad D. T., sustodamas važiuojamojo kelio dalyje ir visiškai nepasitraukdamas į kelkraštį, pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl tai turėtų būti kvalifikuotina, kaip didelis neatsargumas, todėl priteistinos žalos suma turėtų būti mažinama. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. T. turėjo pakankamai žinių ir patirties, kad žinotų, jog palikti stovėti transporto priemonę iš dalies važiuojamojoje kelio dalyje yra nesaugu. Prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti, o jeigu teismas nuspręstų, kad yra nepakankamai įrodymų, tai palikti šį klausimą spręsti civiline tvarka.

Dėl V. F. ieškinio nurodė, kad turėtų būti priteisiamas tik pagrįstos žalos dydis, t.y. pagrįstos patirtos išlaidos, todėl V. F. ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo nepripažįsta visiškai. Nurodė, jog nėra įrodyta, kad V. F. buvo siunčiamas į reabilitaciją, kad jam buvo išrašomi vaistai. Nurodė, kad dėl neturtinės 30 000 Lt dydžio žalos atlyginimo taip pat nėra jokių įrodymų, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas yra baigtas, nėra įrodymų, kad V. F. dar ir dabar gydosi ir jaučia negalavimus. Prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis V. F. taip pat buvo neatsargus, nes paliko savo transporto priemonę dalinai dešiniame kelkraštyje ir dalinai važiuojamojoje kelio dalyje, nepasirūpino, kad transporto priemonės būtų patrauktos, nors tokia galimybė buvo, nes abiejų automobilių varikliai buvo užvesti ir tai galima buvo padaryti. Nurodė, kad neturtinė žala tiek, kiek teismas nuspręs, turėtų būti priteista iš PZU SA.

Civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovė D. B. nurodė, kad 2009-12-14 eismo įvykio metu transporto priemonės DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta Lenkijos PZU SA draudimo kompanijoje, todėl atitinkamai šita draudimo kompanija atsako draudimo sutarties ribose dėl žalos atlyginimo. Pagal eismo įvykio metu galiojusio įstatymo redakciją, draudimo išmoka vienam įvykiui buvo žalos asmeniui atveju 1 500 000 eurų, o žalos turtui atveju - 300 000 eurų. Pažymėjo, kad draudimo kompanija PZU Lietuva yra Lenkijos draudimo kompanijos PZU SA atstovė Lietuvoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 3 d., atstovas įpareigotas nustatydamas ir apskaičiuodamas žalos dydį vadovautis Lietuvoje galiojusiais teisės aktais, todėl jais ir vadovavosi, atlygindami žalą. Nurodė, kad neturtinė žala T. T. ir V. T. atlyginta nebuvo, nes civilinis ieškinys dėl 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra labai didelis ir neatitinkantis nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų. Reikalaujant tokio dydžio neturtinės žalos priteisimo yra nukrypstama nuo LAT praktikos. Pagal CK 6.270 str. 1 d., didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tais atvejais, kai yra nustatoma nukentėjusiojo asmens tyčia arba didelis neatsargumas. Šioje byloje yra neginčytini duomenys, t.y. eksperto išvada, kad pats nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sudarė kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje, todėl tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami, kaip jo didelis neatsargumas, ir tai sudaro galimybę žalos mažinimui. Nurodė, kad pagal teismų praktiką yra priteisiama nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokie žalos atlyginimo dydžiai yra priteisiami nenustačius nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, žuvusiojo tėvams galima būtų priteisti po 15 000 Lt – 20 000 Lt. Nurodė, kad nukentėjusieji kreipėsi į draudimo kompaniją ir pateikė įrodymus dėl 4453,46 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo. Draudiko nuomone, pagrįsta laidojimo išlaidų suma yra 3453,46 Lt. Neturėtų būti atlyginamos 1000 Lt išlaidos už gedulingus pietus, nes šios išlaidos nėra būtinos. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.291 str. 2 d., iš pagrįstų laidojimo išlaidų sumos buvo išskaičiuota savivaldybės mokama 1040 Lt laidojimo pašalpa, nes ši išmoka yra įskaičiuojama į atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmokos išmokėjimo metu buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo iš policijos pateikta duomenų, kad už eismo įvykį yra 100 procentų atsakingas kaltinamasis, tai 4453,46 Lt suma buvo sumažinta 50 proc., t.y. iš 4453,46 Lt atėmus 1000 Lt už gedulingus pietūs ir 1040 išmokėtą laidojimo pašalpą gavosi 2413,46 L. Kadangi dar nebuvo nustatyta kas kaltas, todėl draudimo kompanija sumokėjo 50 proc. šios sumos, t.y. 1206,73 Lt. Likusi suma 50 proc. turėtų būti išmokėta, jeigu būtų nustatyta 100 proc. kaltinamojo atsakomybė, t.y. nenustačius paties žuvusiojo didelio neatsargumo. Tačiau, kadangi yra nustatytas didelis žuvusiojo neatsargumas, likusi suma neturėtų būti priteisiama. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 6 d. įpareigoja mokėti tik įrodymais pagrįstas draudimo išmokas, todėl reikalavimas apmokėti 3000 Lt už įrodymais nepagrįstas išlaidas, kurios nėra niekaip apskaičiuotos, neturėtų būti tenkinamas. Išlaidos dėl paminklo yra būtinos ir atsižvelgiant į tuos pačius argumentus ši suma turėtų būti mažinama 50 proc., t.y. išlaidos už paminklą yra 9850,01 Lt, tai iš draudimo kompanijos neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 4925,01 Lt, šioje dalyje ieškinį pripažįsta.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. F. ieškinio nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 6 d. numato, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato draudikas vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Nurodė, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir specialisto išvada dėl nukentėjusiajam V. F. padarytos žalos daro išvadą, kad dalis V. F. išlaidų buvo būtinos ir reikalingos, t.y. išlaidos, patirtos iki 2010 m. kovo mėnesio, ir tai sudaro 553,19 Lt, t.y. draudimo kompanija neginčija, kad V. F. gydėsi 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais; išlaidos, patirtos 2010 m. kovo - balandžio mėnesiais, nėra patvirtintos jokiais medicininiais dokumentais, todėl negalima jų susieti su įvykio pasekmėmis. Prašo V. F. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo mažinti. Nurodė, kad prašoma priteisti 30000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui yra ypač didelė ir neadekvati patirtiems išgyvenimais. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, reikalaujant tokios sumos yra nukrypstama nuo LAT praktikos, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju yra priteisiamas nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, todėl jos nuomone, neturtinė žala, priteistina V. F., turėtų būti 3000 Lt. Nurodė, kad palaiko savo išsakytus argumentus dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir prašo mažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

2009-12-14 14.10-14.50 val. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi nuvažiavęs nuo kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė 24 km 630 m, dešinės pusės griovyje, žiūrint iš Vilniaus pusės priekiu į Trakų pusę; šalia stovi automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio Vilnius – Prienai - Marijampolė dešinės pusės griovyje, žiūrint iš Vilniaus pusės priekiu į Trakų pusę; automobilis Nissan Patrol stovi dalinai ant kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė, dalinai kelkraštyje priekiu į Trakų pusę, žiūrint nuo Vilniaus; lavonas guli po puspriekabe „Kogel“, prie dešinės pusės ratų; lavono kojos nukreiptos į Vilniaus pusę, o galva - po priekaba link Trakų (t. 1, b.l. 17-32 ).

2009-12-14 15.20-15.45 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimai: priekinė pakaba, priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, grotelės, priekiniai žibintai (t. 1, b.l. 33-34).

2009-12-14 14.40-15.20 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Audi 100, valst. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimai: apgadintas priekis, kairės pusės sparnas, abi durelės, kairės pusės priekinis bamperis, kairės pusės galinis bamperis, bagažinės dangtis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, abu galiniai žibintai (t. 1, b.l. 35-36).

2009-12-14 14.10-14.40 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadainimai: apgadintas variklio dangtis, priekinis langas, galinis kairės pusės ratas su disku, galinis langas, bamperis, sparnas, durelės, stogas, grotelės, galinė pakaba (t. 1, b.l. 37-38).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1862/09(01) nurodyta, kad D. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje ir kairėje kulkšnyje; odos nubrozdinimais veide, visuose liemens paviršiuose, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, veide, krūtinėje, kairėje kirkšninėje srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje kulkšnyje; odos ir minkštųjų audinių trūkimais dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje; daugybiniais skeveldriniais visos kaukolės ir apatinio žandikaulio lūžiais su kietojo dangalo plyšimais ir galvos smegenų evakuacija; kairio žastikaulio lūžiu, dešinio dilbio kaulų lūžiais; stuburo ir nugaros smegenų visišku nutraukimu krūtininėje-juosmeninėje srityje; daugybiniais dubens žiedo lūžiais; dešinio šeivikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, dvigubais visų (išskyrus VI, X-tą - trigubi) dešiniųjų ir dvigubais visų kairiųjų šonkaulių lūžiais su daugybiniais krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies VII-X-ų slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio raktikaulio lūžiu; kairio raktikaulio, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio pilnais išnirimais; pilvinės aortos nuplyšimu, širdiplėvės plyšimu; daugybiniais plaučių plyšimais; kepenų sutraiškymu; dešinio inksto sutraiškymu vartų srityje; kairio inksto plyšimu. Etilo alkoholio kraujyje nerasta (t. 1, b.l. 80-86).

2010-03-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3634(09) nurodyta, kad automobilio DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. W. veiksmai - saugiai neapvažiavo dalinai dešiniame kelkraštyje, dalinai kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusių automobilių Nissan Patrol ir Audi 100, dėl ko su jais susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 1, b.l. 90-94).

2009-12-16 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6606/09(01) nurodyta, kad V. F. kraujyje, paimtame 2009-12-14, 15.45 val., etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 123).

2010-05-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1381/10 (01) nurodyta, kad V. F. padarytas nubrozdinimas dešinio kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio bei vidinio menisko plyšimais, šlaunikaulio vidinio krumplio pakenkimu. Sužalojimas padaras paveikus kietu, buku daiktu, galimai autoįvykio metu, partrenkus automobiliui. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009-12-09), tiek ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku (2009-12-14). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio kelio vidinių struktūrų trauminio pakenkimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 136-137).

2009-12-16 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6607/09(01) nurodyta, kad R. W. kraujyje, paimtame 2009-12-14, 15.25 val., rasta 1,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b.l. 171).

Kaltinamasis R. W. savo kaltę pripažino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiųjų automobiliai stovėjo dalinai važiuojamojoje kelio dalyje. Jis pripažino, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad vairuodamas buvo neatidus, kaip jis parodė, kuriuo tai momentu „užsisvajojo“ ir nestebėjo kelio, kai staiga pamatė prieš save tamsios spalvos džipą, iki kurio buvo likę 6-7 m, staigiai pasukęs vairą į kairę pusę jis dar tikėjosi aplenkti tą automobilį, tačiau jam (R. W.) laiku nespėjus sureaguoti atsitrenkė į džipą.

Kad būtent kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti patvirtinta 2010-03-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3634(09), kurioje nurodyta, kad automobilio DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. W. veiksmai - saugiai neapvažiavo dalinai dešiniame kelkraštyje, dalinai kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusių automobilių Nissan Patrol ir Audi 100, dėl ko su jais susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 1, b.l. 90-94). Šioje išvadoje taip pat yra nurodyta, kad automobilio DAF FT 95 XF 430, vairuotojas R. W. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dalinai kelio važiuojamojoje dalyje, dalinai kelkraštyje stovėjusiais automobiliais Nissan Patrol ir Audi 100, apvažiuodamas juos, paliekant saugų intervalą.

Šią savo išvadą visiškai patvirtino ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas Vitalijuis Matusevič.

Teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavęs ekspertas Vitalijus Matusevič patvirtino, kad krovininio automobilio vairuotojas, t.y. kaltinamasis, turėjo galimybę apvažiuoti kliūtį – stovėjusius nukentėjusiųjų automobilius – ir išvengti susidūrimo, nes kelio važiuojamosios dalies plotis toje vietoje yra 7,4 m, džipas (D. T. automobilis) užėmė 1,2 m kelio, R. W. vairuojamo sunkvežimio plotis – 2,5 m, taigi kaltinamajam palikus saugų intervalą - 1 m, visų nurodytų pločių suma sudarytų 4,7 m, todėl sunkvežimis į priešingos krypties eismo juostą turėjo išvažiuoti apie 1 m ir to pakaktų, kad jis saugiai iš kairės pusės būtų apvažiavęs kliūtį. Kaip nurodė ekspertas bei tai patvirtino ir paties kaltinamojo parodymai, jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių kaltinamajam pamatyti stovintį automobilį, nebuvo; ekspertas nurodė, kad nėra tokio automobilio, kuris galėtų riboti matomumą krovininio automobilio vairuotojui, nes krovininio automobilio vairuotojo akys yra ženkliai aukštesniame lygyje nei bet kokio lengvojo automobilio, taip pat ir įvykio vietoje buvusio Nissan Patrol automobilio, aukštis.

Kaltinamasis R. W. savo kaltės dalinį pripažinimą argumentavo tuo, kad dalis kaltės dėl eismo įvykio buvo ir nukentėjusiųjų, kurie savo automobilius pastatė dalinai važiuojamojoje kelio dalyje.

Šis kaltinamojo argumentas patvirtinamas specialisto išvada Nr. 11-3634(09), kurioje yra nurodyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis Nissan Patrol stovėjo dalinai dešiniame kelkraštyje, dalinai važiuojamojoje dalyje, automobilio kairys šonas nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto buvo nutolęs apie 0,9-1,2 m atstumu; automobilio Nissan Patrol priekyje stovėjusio automobilio Audi 100 kairys šonas buvo važiuojamojoje dalyje apie 0,8-1,1 m atstumu, o dešinys šonas – dešiniame kelkraštyje; į taip stovėjusius automobilius Nissan Patrol ir Audi 100 atsitrenkė važiuojamąja dalimi važiavęs automobilis DAF FT 95 XF 430.

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas V. Matusevič patvirtino savo išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina ir atmeta nukentėjusiojo V. F. parodymus, kad jo automobilis prieš susidūrimą stovėjo kelkraštyje, nes tai paneigiama specialisto išvada Nr. 11-3634(09), eksperto V. Matusevič teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, 2009-12-14 14.10-14.50 val. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais (t. 1, b.l. 17-32 ).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su gynėjo argumentu, kad nukentėjusiųjų jų transporto priemonių sustabdymas dalinai kelkraštyje, dalinai – važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo priverstinis, nes, kaip parodė nukentėjusysis V. F., jam su tempimo lynu savo automobiliu patempus D. T. automobilį apie 3 - 4 metrus, D. T. automobilis užsivedė, t.y. jau buvo valdomas, taigi, nukentėjusieji turėjo galimybę saugiai pastatyti savo automobilius ne iš dalies važiuojamojoje kelio dalyje, bet kelkraštyje.

Specialisto išvadoje Nr. 11-3634(09) yra nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose eismo įvykio fotografijose matyti, kad eismo įvykio vietoje kelyje, bent jau dešinėje pusėje, žiūrint link Trakų, yra kelkraštis, kurio siauresnė dalis yra asfaltuota, o platesnė – neasfaltuota (t. 1, b.l. 91); pažymėta, kad nei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, nei autoavarijos vietos plane kelkraščiai nepažymėti, jų plotis nenurodytas (tai patvirtinama ir bylos medžiaga - t. 1, b.l. 17-32). Analogiškus paaiškinimus davė ekspertas ir teisiamajame posėdyje. Kad įvykio vietoje kelkraštis yra, patvirtino teisiamajame posėdyje ir nukentėjusysis V. F.

Specialisto išvados Nr. 11-3634(09) 3-me punkte nurodyta, kad D. T., pastatydamas savo vairuojamą automobilį Nissan Patrol kuo dešiniau kelkraštyje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu DAF FT 95 XF 430. Išvados 6-me punkte nurodyta, kad D. T. ir V. F., sustodami ne pilnai įvažiuodami į kelio dešinį kelkraštį, o dalinai kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį kelio važiuojamąja dalimi prie jų artėjusio automobilio DAF FT 95 XF 430 vairuotojui R. W., kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusieji D. T. ir V. F. sustodami su savo automobiliais ir stovėdami dalinai kelio dešiniame kelkraštyje, o dalinai kelio važiuojamojoje dalyje pažeidė įvykio metu galiojusių KET 146 punkto reikalavimus, kuris numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje.

Tačiau teismas konstatuoja, jog byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad, nors nukentėjusiųjų D. T. ir V. F. aukščiau nurodyti veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau būtent kaltinamojo R. W. veiksmai - saugiai neapvažiavo dalinai dešiniame kelkraštyje, dalinai kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusių automobilių Nissan Patrol ir Audi 100, dėl ko su jais susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis eismo įvykio išvakarėse, t.y. 2009-12-13, išgėrė 3 - 4 butelius po 0,5 l talpos alaus, kurį baigė gerti apie 23.00 - 24.00 val., ir vairuodamas 2009-12-14, tai yra įvykio dieną, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, kitaip nebūtų vairavęs.

Kaip jau aukščiau yra išdėstyta, 2009-12-16 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6607/09(01) yra nurodyta, kad R. W. kraujyje, paimtame 2009-12-14, 15.25 val., rasta 1,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b.l. 171). Iš to darytina išvada, kad išvažiuodamas 2009-12-14, kaip nurodė pats kaltinamasis, apie 5 val. ryto į reisą jis buvo kur kas daugiau apsvaigęs nuo alkoholio, o tai reiškia, kad ir alkoholio buvo išgėręs kur kas daugiau, nei jis nurodė, bei tikėtina, kad vartojo alkoholį ilgesnį laiko tarpą, nei nurodė, jeigu jau po eismo įvykio 15.25 val., t.y. praėjus daugiau kaip dešimčiai valandų po to, kai R. W. išvyko į reisą, paėmus kaltinamojo kraują jame buvo rasta 1,02 ‰ (promilės) etilo alkoholio, todėl teismas kaltinamojo parodymus apie jo apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybes, t.y. išgerto alkoholio kiekį, jo vartojimo laiką, vertina kritiškai ir juos atmeta.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 str., yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.).

Pagal BK 16 str. 2 d., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Pagal BK 16 str. 3 d., nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis R. W. suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, t.y. šiurkščiai pažeidžiant kelių transporto eismo saugumo taisykles, – gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Kaltinamasis R. W., eismo įvykio dieną turėdamas 24 metų vairavimo stažą, 13 metų vairuotojo darbo stažą, ne pirmus metus, kaip jis pats nurodė, dirbęs krovininių automobilių vairuotoju, suvokdamas, kad dėl alkoholio vartojimo susilpnėja dėmesys ir orientacija, kaip buvo ir šiuo atveju (kaip parodė teisme kaltinamasis, jis kuriuo tai momentu „užsisvajojo“, nukreipė dėmesį nuo kelio ir pamatė dalinai ant kelio stovintį žuvusiojo automobilį – džipą – iki jo likus 6-7 m, todėl laiku nesureagavęs nespėjo jo aplenkti) ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, vairuodamas sunkiasvorį krovininį automobilį su puspriekabe, turėjo būti ypatingai drausmingas ir atidus, bet jis elgėsi visiškai priešingai ir rizikingai: tinkamai nepailsėjęs po reiso, kas yra privalu ypač tolimųjų reisų vairuotojams, eismo įvykio išvakarėse iki vėlyvo laiko vartojęs alkoholį anksti ryte vėl išvyko į reisą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėdamas tinkamai ir atidžiai stebėti kelių eismo ir aplinkos, visiškai negalvodamas apie tai, kokį pavojų jis kelia kitiems kelių eismo dalyviams, dėl ko ir įvyko šis eismo įvykis, nors vairuodamas transporto priemonę tiesiame kelio ruože, esant pakankamai geroms oro sąlygoms, geram matomumui kaltinamasis turėjo visas galimybes išvengti susidūrimo su nukentėjusiųjų automobiliais, nors ir pastatytais pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes byloje nustatyta, kad jokių objektyvių kliūčių kaltinamajam laiku pastebėti ir saugiai apvažiuoti kliūtį, t.y. dalinai kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusius nukentėjusiųjų automobilius, nebuvo. Dėl išdėstyto kaltinamojo veiksmai vertinami kaip nusikalstamas pasitikėjimas, kuris ir nulėmė šio eismo įvykio kilimą bei jo sunkias pasekmes – vienas žmogus žuvo, o kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. W., vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus bei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: R. W. 2009 m. gruodžio 14 d., apie 13.55 val. kelio Vilnius – Prienai - Marijampolė 24 km 630 m., vairuodamas automobilį DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas neblaivumas (girtumas) - 1,02 promilės), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-17 nutarimo Nr. 768 redakcija, įsigaliojusi 2008-09-01) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, tuo pažeisdamas KET 133 punkto, įpareigojančio vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, reikalavimus, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir kliūties neapvažiavęs, tuo pažeisdamas KET 134 punkto, nustatančio, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimus, susidūrė su dalinai kelkraštyje ir kelio važiuojamojoje dalyje stovinčiu automobiliu „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei partrenkė prie automobilio stovėjusį jo vairuotoją D. T., po to kliudė dalinai kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi 100“, valst. (duomenys neskelbtini), ir partrenkė šio automobilio vairuotoją V. F. Dėl šių veiksmų įvykusio eismo įvykio metu D. T. nuo patirto kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje ir kairėje kulkšnyje; odos nubrozdinimais veide, visuose liemens paviršiuose, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis viršugalvyje, veide, krūtinėje, kairėje kirkšninėje srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje kulkšnyje; odos ir minkštųjų audinių trūkimais dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje; daugybiniais skeveldriniais visos kaukolės ir apatinio žandikaulio lūžiais su kietojo dangalo plyšimais ir galvos smegenų evakuacija; kairio žastikaulio lūžiu, dešinio dilbio kaulų lūžiais; stuburo ir nugaros smegenų visišku nutraukimu krūtininėje-juosmeninėje srityje; daugybiniais dubens žiedo lūžiais; dešinio šeivikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, dvigubais visų (išskyrus VI, X-tą - trigubi) dešiniųjų ir dvigubais visų kairiųjų šonkaulių lūžiais su daugybiniais krūtinplėvės pažeidimais; stuburo krūtininės dalies VII-X-ų slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio raktikaulio lūžiu; kairio raktikaulio, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio pilnais išnirimais; pilvinės aortos nuplyšimu, širdiplėvės plyšimu; daugybiniais plaučių plyšimais; kepenų sutraiškymu; dešinio inksto sutraiškymu vartų srityje; kairio inksto plyšimu, žuvo įvykio vietoje; V. F. buvo padarytas nubrozdinimas dešinio kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio bei vidinio menisko plyšimais, šlaunikaulio vidinio kumpio pakenkimu, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio vidinių struktūrų trauminio pakenkimo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo R. W. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas nepripažįsta kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, nors kaltinamasis ir pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors ikiteisminio tyrimo metu tai neigė, bei nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo gailėjimąsi negalima laikyti nuoširdžiu: akivaizdu, kad kaltinamasis gailisi tik dėl jam atsiradusių jo nusikalstamos veikos neigiamų pasekmių, nes per daugiau nei dvejų metų, praėjusių po eismo įvykio, laiko tarpą kaltinamasis nerado, o tiksliau – neieškojo, galimybės atsiprašyti žuvusiojo artimųjų bei likusio gyvo nukentėjusiojo, atsiprašė jų tik teisme, neatlygino nė menkiausios žalos dalies nukentėjusiesiems, pasitenkino tuo, kad teisme paaiškino, jog jis neturi lėšų žalos atlyginimui.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. W. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, turi šeimą, kurioje auga vienas nepilnametis vaikas – sūnus, gimęs 2000 m., kiti du kaltinamojo vaikai, gimę 1988 m. ir 1993 m., jau yra pilnamečiai, nors ir gyvena, kaip nurodė kaltinamasis, kaltinamojo šeimoje; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nedirba, pažymėtina, kad, nors kaltinamasis teisme nurodė, kad visus vaikus išlaiko jis ir jo žmona, tačiau pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad visa jo šeima gyvena iš jo žmonos 1380 zlotų, atskaičius mokesčius, gaunamo darbo užmokesčio bei jo uošvės pensijos; atsižvelgiama ir į tai, kad per daugiau nei dvejus metus kaltinamasis neatlygino nė kiek žalos nukentėjusiesiems, jų atsiprašė tik teisiamajame posėdyje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo: R. W. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,02 promilės), vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe apsvaigęs nuo alkoholio buvo neatidus, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir kliūties neapvažiavęs susidūrė su dalinai kelkraštyje ir kelio važiuojamojoje dalyje stovinčiu automobiliu „Nissan Patrol“ bei partrenkė prie automobilio stovėjusį jo vairuotoją D. T., po to kliudė dalinai kelkraštyje stovėjusį automobilį „Audi 100“ ir partrenkė šio automobilio vairuotoją V. F., dėl ko vienas žmogus žuvo, o kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; nors R. W. teisme parodė, kad jis po eismo įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiojo V. F., klausė, kaip jis jaučiasi, ar jam nereikia pagalbos, tačiau nukentėjusysis paneigė šiuos kaltinamojo parodymus, o netikėti nukentėjusiajam teismas neturi pagrindo; pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo R. W. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, skiriama minimali BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta, bet reali laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 50 str., BVK 90 str., skiriama atlikti atviroje kolonijoje.

Taip pat kaltinamajam, vadovaujantis BK 67 str., taikytinas BK 68 str., uždraudžiant R. W. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą uždraudimo terminą, atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei jos sukeltas sunkias pasekmes.

Kaltinamajam R. W. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis, kuris yra Lenkijos Republikos pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus (t. 2, b.l. 96-98, 128-129), nurodęs, kad jis tam neturi lėšų; jis taip pat neatvyko ir į pirmąjį teisiamąjį posėdį, atsiuntęs teismui raštu analogiško turinio pareiškimą (t. 2, b.l. 181-182), išreikšdamas pageidavimą duoti paaiškinimus raštu arba būti apklaustas teisinės pagalbos pagrindu Kvidzyno rajono teisme. Iš to darytina išvada, kad, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę ir nepaskyrus kardomosios priemonės iki įsiteisės nuosprendis, būtų apsunkintas nuosprendžio įvykdymas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo.

Pagal BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. T. ir V. T., teisiamajame posėdyje patikslinę ir 149,99 Lt sumažinę savo reikalavimus, pareikštus 2011-01-04 civiliniame ieškinyje (t. 1, b.l. 99-102), prašė priteisti jiems lygiomis dalimis solidariai iš civilinių atsakovų Draudimo kompanijos PZU SA, A. M. ir R. W. 12850 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žala atlyginti ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 9850,01 Lt už paminklo žuvusiam jų sūnui D. T. pastatymą bei 3000 Lt laidotuvių išlaidų, kurias sudarė gedulingi pietūs, duobkasių atlygis, auka kunigui, drabužiai (kostiumas, marškiniai, apatiniai rūbai, kaklaraištis, batai), transporto išlaidos, vainikai, gėlės. Nurodė, kad 3000 Lt išlaidas laidotuvėms pagrindžiančių dokumentų neturi. Taip pat nurodė, kad gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, bet šia suma ieškinio nemažina. Be to, nurodė, kad gavo iš draudimo bendrovės 1206 Lt draudimo išmoką, bet ir šia suma ieškinio nemažina, bei patikslino, kad laidojimo išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė draudimo bendrovei PZU Lietuva, kuri atlygino ne visas išlaidas, nepateikdama jokio paaiškinimo.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. T. ir V. T. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu žuvusio sūnaus D. T. patyrė itin didelę sunkius dvasinius išgyvenimus sukėlusią neturtinę žalą. Nurodė, kad sūnaus, kuris gyveno kartu su jais, netektis jiems yra ypač sunki emocinė trauma, kurią jiems teko patirti. Po sūnaus mirties prarado dvasinę ramybę, sutriko jų sveikata, ieškovė buvo paguldyta į ligoninę. Nurodė, kad juos su sūnumi siejo itin glaudūs emociniai ryšiai. Visos pastangos sūnaus auklėjimui ir gyvenimo sąlygų sudarymui buvo skirtos tam, kad esant sunkiam momentui jie turėtų,į ką atsiremti, kad būtų kam juos paguosti ir gal būt materialiai paremti. Sūnus jiems buvo labai paslaugus, rūpestingas ir geras, todėl jo netektis jiems buvo ypatingas smūgis, jie prarado gyvenimo džiaugsmą. Nurodė, kad netekus sūnaus, sumažės jų galimybės bendrauti su anūke K. T., 8 m. amžiaus, kuri gyvena atskirai su savo mama, su kuria jų sūnus santuoką buvo nutraukęs, tačiau palaikė ryšį su vaiku. Nurodė, kad dėl šio eismo įvykio jie patyrė nepatogumus, nes teko lankytis policijoje. Pažymėjo, kad ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo lėmė tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio nedėjo jokių pastangų tam, kad susitikti ir pabendrauti su jais, nukentėjusiaisiais, kad atlyginti kiek tai žalos, nesiūlė savo pagalbos, iki pat teismo jų neatsiprašė.

Civilinio atsakovo A. M. atstovas adv. Andžejus Seliava su civilinių ieškovų T. T. ir V. T. patikslintais reikalavimais sutiko iš dalies. Prašė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti toje dalyje, kiek tai yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad draudimo bendrovei buvo pateiktas šių civilinių ieškovų prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo ir jis buvo tenkintas, bet ieškovai vėl siekia prisiteisti jiems jau atlygintą žalą. Taip pat nurodė, kad nukentėjusieji T. T. ir V. T. jų patirtą neturtinę žalą įrodinėja tik paaiškinimais, bei nepateikia jokių papildomų dokumentų, įrodančių jų dvasinius išgyvenimus. Prašė ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti vadovaujantis LAT praktika, nes ieškovų T. T. ir V. T. pareikštas reikalavimas dėl 500 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelis. Taip pat prašė atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį. Taip pat nurodė, kad žuvusysis D. T., sustodamas važiuojamojo kelio dalyje ir nepasitraukdamas visiškai į kelkraštį, pažeidė Kelių eismo taisykles, kas turėtų būti kvalifikuojama kaip didelis neatsargumas, todėl priteistinos žalos suma turėtų būti mažinama. Pažymėjo, kad žalos ir nuostolių atlyginimas šioje byloje yra užtikrintas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Lenkijoje įvykio metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio 2003-05-22 įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro (toliau tekste – Įstatymas) 36 str. 1 d., žalos padarymo atveju vienam įvykiui išmokėtina bendra draudimo suma yra 5 000 000 eurų, neišskiriant iš šios sumos turtinės ir neturtinės žalos. Draudikas yra Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė, o pagal CK 1.37 str. 6 d. draudiko sutartims turi būti taikoma draudiko teisė, šiuo atveju - Lenkijos Respublikos teisė. Nurodė, kad pagal Įstatymo 36 str. 2 d., už žalą, padaryta valstybėse, apie kurias kalbama 25 str., t.y. Euro šalyse, draudimo bendrovė atsako iki garantinės sumos, nurodytos šios valstybės įstatyme, dydžio, tačiau ne mažesnės, nei suma, nurodyta pirmoje dalyje, t.y. iki 5 000 000 eurų. Atstovo nuomone, tiek turtinė, tiek neturtinė žala turėtų būti priteista iš civilinio atsakovo - draudimo bendrovės PZU SA.

Civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovė D. B. su civilinių ieškovų T. T. ir V. T. patikslintais reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2009-12-14 eismo įvykio metu transporto priemonės DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta Lenkijos PZU SA draudimo kompanijoje, todėl atitinkamai šita draudimo kompanija atsako draudimo sutarties ribose dėl žalos atlyginimo. Patikslino, kad, pagal eismo įvykio metu galiojusio Įstatymo redakciją, draudimo išmoka vienam įvykiui buvo žalos asmeniui atveju 1 500 000 eurų, o žalos turtui atveju - 300 000 eurų. Pažymėjo, kad draudimo kompanija PZU Lietuva yra Lenkijos draudimo kompanijos PZU SA atstovė Lietuvoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 3 d., atstovas įpareigotas nustatydamas ir apskaičiuodamas žalos dydį vadovautis Lietuvoje galiojusiais teisės aktais, todėl jais ir vadovavosi, atlygindamas žalą. Nurodė, kad neturtinė žala T. T. ir V. T. atlyginta nebuvo, nes pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pernelyg dideli, prašė juos tenkinti vadovaujantis LAT praktika. Prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis D. T. pažeidė kelių eismo taisykles, sudarė kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje, todėl jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip jo didelis neatsargumas, ir tai sudaro galimybę žalos mažinimui. Nurodė, kad vadovaujantis LAT praktika, atstovės nuomone, žuvusiojo abiems tėvams galėtų būti priteista 15000 – 20000 Lt. Nurodė, kad draudimo bendrovė neturtinės žalos neatlygino dar ir todėl, kad negavo tokio prašymo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo atstovė nurodė, kad, draudiko nuomone, pagrįsta laidojimo išlaidų suma yra 3453,46 Lt. Nesutinka su reikalavimu dėl 1000 Lt priteisimo už gedulingus pietus praėjus 30 dienų po laidojimo pagal pateiktą 2010-01-16 kvitą, nes šios išlaido nėra būtinos, o LAT 1997 m. apžvalgoje yra nurodęs, kad gyvybės atėmimo atveju yra atlyginamos tik būtinos laidojimo išlaidos. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.291 str. 2 d., iš pagrįstų laidojimo išlaidų sumos buvo išskaičiuota savivaldybės mokama 1040 Lt laidojimo pašalpa, nes ši išmoka yra įskaičiuojama į atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo išmokos išmokėjimo metu buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir nebuvo iš policijos pateiktų duomenų, kad už eismo įvykį 100 proc. yra atsakingas kaltinamasis, 4453,46 Lt suma buvo sumažinta 50 proc., o būtent, iš 4453,46 Lt atėmus 1000 Lt už gedulingus pietūs praėjus 30 dienų po laidojimo pagal pateiktą 2010-01-16 kvitą ir 1040 išmokėtą pašalpą, nukentėjusiesiems T. T. ir V. T. buvo išmokėta 50 proc. gautos 2413,46 Lt sumos, t.y. 1206,73 Lt. Atstovės nuomone, likusi 1206,73 Lt suma neturėtų būti priteista, kadangi nustatytas paties žuvusiojo didelis neatsargumas, tai yra mišri kaltė. Nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 19 str. 6 d. įpareigoja draudikus mokėti tik įrodymais pagrįstas draudimo išmokas, todėl reikalavimas apmokėti 3000 Lt už įrodymais nepagrįstas išlaidas, kurios nėra niekaip apskaičiuotos, neturėtų būti tenkinamas. Pripažino, kad 9850,01 Lt išlaidos paminklo pastatymui yra būtinos, bet prašė, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šią sumą sumažinti 50 proc. ir priteisti nukentėjusiesiems už paminklą ne daugiau kaip 4925,01 Lt. Pažymėjo, kad, kadangi kaltinamasis buvo neblaivus, draudimo kompanija PZU SA turės atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iš jos priteisto žalos atlyginimo į kaltininką.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. palaikė savo 2010-06-09 civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 138-139, 142-149), kuriuo prašė priteisti jam iš asakovų R. W., „Transport Ciezarowy“, Polska PZU SA ir UAB DK PZU Lietuva 1268,93 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000,00 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Teisiamajame posėdyje V. F. patikslino, kad prašo visą žalą priteisti iš civilinio atsakovo PZU SA. Nurodė, kad jis buvo sužalotas 2009-12-14 eismo įvykio metu, jam buvo nustatytas dešiniojo kelio sąnario priekinio raiščio plyšimas, medialinio menisko radialinis plyšimas, šlaunikaulio medialinio krumplio chondromaliacija, kaulų sumušimas, t.y. dėl kaltinamojo kaltės jam, pagal specialisto išvadą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų jis buvo gydomas Varėnos ligoninės traumatologiniame skyriuje, Trakų ligoninėje. Nurodė, kad už gydymą, vaistus ir kurą nuvykti į gydymo įstaigas jis jau yra išleidęs 1268,93 Lt, ką patvirtina jo pateiktos kvitų, čekių, sąskaitų-faktūrų kopijos. Teisiamajame posėdyje V. F. papildomai nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo reabilitacijoje Trakų medicininės reabilitacijos centre, bet dokumentų, patvirtinančių, kad jis gydėsi šiame centre gydytojų siuntimu, pateikti negali. Nurodė, kad jam iki šiol skauda dešinės kojos kelią, jis iki šiol gydosi, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi, daugiau jokių įrodymų neturi, viską, ką turėjo, pateikė. Nurodė, kad po sužalojimo jį kankina nemiga, sutriko dėmesys, tapo neramus. Nurodė, kad neįgalumo neturi. Parodė, kad iki šio įvykio jis buvo sveikas, dabar negali dirbti sunkaus fizinio darbo, iki sužalojimų dirbo su autokrautuvu (duomenys neskelbtini), o po sužalojimo į šį darbą jis negrįžo, nes dėl patirtų sužalojimų negali visą dieną vairuoti. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini) budinčiuoju mechaniku, šis darbas yra fiziškai lengvesnis, jo darbo užmokestis yra 1200 Lt „į rankas“, daugiau jokių pajamų neturi, santaupų, nekilnojamojo turto taip pat neturi, turi automobilį Audi 100, savo šeimos neturi, gyvena su tėvu jo name, tėvas gauna apie 800 Lt pensiją, ūkio jie neturi.

Civilinio atsakovo A. M. atstovas adv. Andžejus Seliava su civilinio ieškovo V. F. reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad turėtų būti priteisiamas tik pagrįstos žalos dydis, t.y. pagrįstos patirtos išlaidos, todėl V. F. ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo nepripažįsta visiškai. Nurodė, jog nėra įrodyta, kad V. F. buvo siunčiamas į reabilitaciją, kad jam buvo išrašomi vaistai. Nurodė, kad dėl neturtinės 30 000 Lt dydžio žalos atlyginimo taip pat nėra jokių įrodymų, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas yra baigtas, nėra įrodymų, kad V. F. dar ir dabar gydosi ir jaučia negalavimus. Prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis V. F. taip pat buvo neatsargus, nes paliko savo transporto priemonę dalinai dešiniame kelkraštyje ir dalinai važiuojamojoje kelio dalyje, nepasirūpino, kad transporto priemonės būtų patrauktos, nors tokia galimybė buvo, nes abiejų automobilių varikliai buvo užvesti ir tai galima buvo padaryti. Nurodė, kad neturtinė žala tiek, kiek teismas nuspręs, turėtų būti priteista iš PZU SA.

Civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovė D. B. su civilinio ieškovo V. F. reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 6 d. numato, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato draudikas vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. Nurodė, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir specialisto išvada dėl nukentėjusiajam V. F. padarytos žalos daro išvadą, kad dalis V. F. išlaidų buvo būtinos ir reikalingos, t.y. išlaidos, patirtos iki 2010 m. kovo mėnesio, ir tai sudaro 553,19 Lt, t.y. draudimo kompanija neginčija, kad V. F. gydėsi 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais; išlaidos, patirtos 2010 m. kovo - balandžio mėnesiais, nėra patvirtintos jokiais medicininiais dokumentais, todėl negalima jų susieti su šio eismo įvykio pasekmėmis. Prašo V. F. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo mažinti. Nurodė, kad prašoma priteisti 30000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui yra ypač didelė ir neadekvati patirtiems išgyvenimais. Civilinio atsakovo atstovės nuomone, reikalaujant tokios sumos yra nukrypstama nuo LAT praktikos, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju yra priteisiamas nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, todėl jos nuomone, neturtinė žala, priteistina V. F., turėtų būti 3000 Lt. Nurodė, kad palaiko savo išsakytus argumentus dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir prašo mažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Kaltinamasis R. W. 2009-12-14 sukėlė eismo įvykį, vairuodamas jo darbdaviui A. M. priklausančią transporto priemonę DAF FT 95 XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA 1 500 000 eurų žalos asmeniui suma ir 300 000 eurų žalos turtui suma vienam įvykiui, nepriklausomai nuo sužeistųjų skaičiaus, kas patvirtinama A. M. teismui pateiktu draudimo liudijimu serija AGN Nr. 3510639 bei jo kopija-vertimu; draudimas galiojo nuo 2009-09-25 iki 2010-09-24 (t. 2, b.l. 186-187).

Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį, draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 37 straipsnis taip pat nustato, jog prievolės, kylančios iš sandorių, yra vykdomos pagal Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, įstatymus, jeigu prievolinio santykio dalyviai nepasirinks kitos teisės.

Taigi, tiek pagal draudimo liudijimą Nr. 3510639, tiek pagal 2003 m. gegužės 22 d. įstatymo dėl privalomojo draudimo, Draudimo garantinio iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro (2007-05-24 įstatymo redakcija, galiojusi 2009-12-14 eismo įvykio metu) 36 str. 1 d. 1 p., vadovaujantis šio Įstatymo 5 str. 1 p., kuris sieja nustatytų draudimo išmokų dydį ne su eismo įvykio data, o su draudimo sutarties sudarymo data, „a“ papunkčiu, didžiausia garantinė suma asmens sužalojimo atveju sudaro 1 500 000 eurų vienam įvykiui, neatsižvelgiant į žalą patyrusių asmenų skaičių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai neviršija šios sumos, todėl žala priteistina tik iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje draudikas Lenkijos Respublikos draudimo kompanija PZU SA turi pareigą atlyginti civiliniams ieškovams dėl 2009-12-14 eismo įvykio, kurio metu žuvo D. T. bei buvo nesunkiai sutrikdyta V. F. sveikata, atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, neviršijančią garantinės sumos, nurodytos šios valstybės įstatymais, dydžio, tačiau ne mažesnę, nei suma, nurodyta Įstatymo 36 str. 1 d., t.y. iki 1 500 000 eurų (Įstatymo 36 str. 2 d.).

Pagal BPK 113 str., civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas; kaip nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

BPK 115 str. numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. T. ir V. T. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis šias civilinių ieškovų T. T. ir V. T. išlaidas: 9850,01 Lt išlaidų eismo įvykio metu žuvusio sūnaus D. T. paminklo pastatymui bei 3453,46 Lt pastarojo laidojimo išlaidų, kurios yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Žybartuva“ 2011-05-27 PVM saskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu serija BLB Nr. 1938352 (t. 2, b.l. 190-191) bei civilinio atsakovo Lenkijos draudimo kompanijos PZU SA atstovo UAB DK PZU Lietuva atstovės teisiamojo posėdžio metu pateiktais rašytiniais įrodymais – 2009-12-16 kasos pajamų orderio Nr. 138 kopija 250 Lt sumai už šarvojimo salę, 2009-12-16 kasos pajamų orderio kvito Nr. 114 kopija 2000 Lt sumai už gedulingus pietus, 2009-12-16 kasos čekio kopija 27,46 Lt sumai už maisto produktus, 2009-12-15 saskaitos faktūros bei čekių kopijomis 1176 Lt sumai už karstą, batus, žvakes ir kt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 26 punktą, atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, o Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę 1997 m. apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paprastai teismas visada atlygina visas turėtas laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas, kurias patvirtina atitinkami dokumentai; visos kitos išlaidos (vainikai, gėlės, išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams) neturėtų būti atlyginamos (1996 m. Teismų praktika Nr. 5-6, psl. 181).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad civilinis atsakovas draudimo kompanija PZU SA pagrįstai atsisakė atlyginti civilinių ieškovų T. T. ir V. T. 1000 Lt išladas pagal jų pateiktą 2010-01-16 kasos pajamų orderį Nr. 3 už gedulingus pietus praėjus 30 dienų po sūnaus D. T. laidojimo, nes šios išlaidos nelaikytinos būtinomis išlaidomis.

Civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovė teisiamajame posėdyje nurodė, kad išmokėjo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams T. T. ir V. T. 1206,73 Lt laidojimo išlaidų atlyginimui pagal pateiktus aukščiau išvardintus dokumentus, ką pripažino ir patys civiliniai ieškovai T. T. ir V. T. bei tai patvirtina civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovės teismui teisiamajame posėdyje pateikti 2010-05-20 mokėjimo nurodymo Nr. 12436 kopija, PZU Lietuva 2010-05-13 raštas Nr. 04-13U-66210 T. T. bei jo priedas, kuriuose yra nurodyta, kad apskaičiuotos laidojimo išlaidos sudaro 2413,46 Lt, kurių atlyginama 50 proc. – 1206,73 Lt, likusi draudimo išmokos dalis bus sumokėta gavus galutinį policijos komisariato sprendimą; taip pat nurodyta, kad išskaičiuojama 1040 Lt savivaldybės pašalpa. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. T. ir V. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad savivaldybės mokamą 1040 Lt laidojimo pašalpą gavo. CK 6.291 str. 2 d. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl teismas konstatuoja, kad civilinis atsakovas pagrįstai atėmė civiliniams ieškovams T. T. ir V. T. išmokėtos laidojimo pašalpos 1040 Lt sumą iš išmokėtinos draudimo išmokos. Taip pat teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. T. ir V. T. reikalavimas dėl 3000 Lt priteisimo sūnaus laidojimo išlaidoms padengti, kurias sudarė gedulingi pietūs, duobkasių atlygis, auka kunigui, drabužiai (kostiumas, marškiniai, apatiniai rūbai, kaklaraištis, batai), transporto išlaidos, vainikai, gėlės, kurių pagrindimui civiliniai ieškovai jokių papildomų įrodymų nepateikė, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas, juo labiau, kad, kai nustatyta bylos teisminio nagrinėjimo metu, dalį šių išlaidų civiliniams ieškovams jau atlygino draudimo bendrovė, o nepagrįstai praturtėti draudžia įstatymas (CK 6.242 str.).

Kaip yra nurodyta aukščiau, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, specialisto išvadą Nr. 11-3634(09), kurios 3-me punkte nurodyta, kad D. T., pastatydamas savo vairuojamą automobilį Nissan Patrol kuo dešiniau kelkraštyje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu DAF FT 95 XF 430, o išvados 6-me punkte nurodyta, kad D. T. ir V. F., sustodami ne pilnai įvažiuodami į kelio dešinį kelkraštį, o dalinai kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį kelio važiuojamąja dalimi prie jų artėjusio automobilio DAF FT 95 XF 430 vairuotojui R. W., kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, konstatavo, kad nukentėjusieji D. T. ir V. F. sustodami su savo automobiliais ir stovėdami dalinai kelio dešiniame kelkraštyje, o dalinai kelio važiuojamojoje dalyje pažeidė įvykio metu galiojusių KET 146 punkto reikalavimus, kuris numato, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. Tokie nukentėjusiųjų veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, kadangi būdami kelių transporto priemonių vairuotojais, privalėdami žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir neabejotinai juos žinodami, privalėjo ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Įvertinęs kaltinamojo R. W. ir nukentėjusiųjų D. T. bei V. F. veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti laipsnį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiesiems tenka 20% kaltės dėl žalos, atsiradusios dėl šio eismo įvykio, todėl nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydis mažintinas 20% (CK 6.282 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams T. T. ir V. T. priteistina 7880,01 Lt paminklo pastatymo išlaidų bei 724,04 Lt kitų aukščiau paminėtų laidojimo išlaidų, kurių dalį (1206,73 Lt) jiems jau išmokėjo draudimo bendrovė, iš viso T. T. ir V. T. iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA lygiomis dalimis priteistina 8604,05 Lt, t.y. kiekvienam po 4302,03 Lt turtinės žalos atlyginimui; kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. F. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis V. F. išlaidas vaistams, kurui bei už MRT tyrimo vaizdų įrašymą ir surinkimą bendrai 847,13 Lt sumai, kurios yra pagrįstos ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 142-144, 146-147). Teismas nesutinka su civilinio atsakovo A. M. atstovo argumentais, kad visos V. F. prašomos priteisti išlaidos gydymui yra nepagrįstos, neįrodytos, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas; taip pat teismas nesutinka ir su civilinio atsakovo draudimo kompanijos PZU SA atstovės argumentais, kad, jos nuomone, yra pagrįstos V. F. išlaidos vaistams ir kurui tik 553,19 Lt sumai, patirtos iki 2010 m. kovo mėnesio, o išlaidos, patirtos 2010 m. kovo - balandžio mėnesiais, nėra patvirtintos jokiais medicininiais dokumentais, todėl negalima jų susieti su šio eismo įvykio pasekmėmis. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam V. F. 2009-12-14 eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas pasireiškė tuo, kad jam buvo padarytas nubrozdinimas dešinio kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio bei vidinio menisko plyšimais, šlaunikaulio vidinio krumplio pakenkimu (t. 1, b.l. 136-137). Kad V. F. buvo gydomas ne tik iškarto po eismo įvykio ir iki 2010 m. kovo mėnesio, bet ir vėliau, patvirtinama ne tik nukentėjusiojo paaiškinimais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 157-158) bei nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu pateiktais įrodymais – VĮ Varėnos ligoninės 2010-03-26 išrašo iš V. F. medicininių dokumentų kopija, VšĮ Trakų ligoninės 2010-06-02 išrašo iš V. F. medicininių dokumentų kopija, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-06-04 išrašo iš V. F. medicininių dokumentų kopija, iš kurių matyti, kad jis buvo konsultuojamas ir gydomas būtent dėl dešinės kojos sužalojimo, patirto 2009-12-14 eismo įvykio metu, gydymo. Tačiau teismas sutinka su civilinių atsakovų atstovų argumentais, jog ieškovas V. F. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis gydėsi Trakų medicininės reabilitacijos centre gydytojų nukreipimu būtent dėl 2009-12-14 eismo įvykio metu jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl darytina išvada, kad V. F. ieškinys dalyje dėl 421,80 Lt priteisimo už gydymą Trakų medicininės reabilitacijos centre (t. 1, b.l. 148-149) yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas. Kaip nurodyta aukščiau, teismui nustačius, kad nukentėjusiesiems tenka 20% kaltės dėl žalos, atsiradusios dėl šio eismo įvykio, civiliniam ieškovui V. F. priteistinos turtinės žalos dydis taip pat mažintinas 20% (CK 6.282 str. 1 d.) ir jam iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA priteistina 677,71 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. T. ir V. T. taip pat pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti kiekvienam po 250 000 Lt iš civilinių atsakovų Draudimo kompanijos PZU SA, A. M. ir R. W. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu žuvusio sūnaus D. T. patyrė itin didelę sunkius dvasinius išgyvenimus sukėlusią neturtinę žalą. Nurodė, kad sūnaus, kuris gyveno kartu su jais, netektis jiems yra ypač sunki emocinė trauma, kurią jiems teko patirti. Po sūnaus mirties prarado dvasinę ramybę, sutriko jų sveikata, ieškovė buvo paguldyta į ligoninę. Nurodė, kad juos su sūnumi siejo itin glaudūs emociniai ryšiai. Visos pastangos sūnaus auklėjimui ir gyvenimo sąlygų sudarymui buvo skirtos tam, kad esant sunkiam momentui jie turėtų,į ką atsiremti, kad būtų kam juos paguosti ir gal būt materialiai paremti. Sūnus jiems buvo labai paslaugus, rūpestingas ir geras, todėl jo netektis jiems buvo ypatingas smūgis, jie prarado gyvenimo džiaugsmą. Nurodė, kad netekus sūnaus, sumažės jų galimybės bendrauti su anūke K. T., 8 m. amžiaus, kuri gyvena atskirai su savo mama, su kuria jų sūnus santuoką buvo nutraukęs, tačiau palaikė ryšį su vaiku. Nurodė, kad dėl šio eismo įvykio jie patyrė nepatogumus, nes teko lankytis policijoje. Pažymėjo, kad ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo lėmė tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio nedėjo jokių pastangų tam, kad susitikti ir pabendrauti su jais, nukentėjusiaisiais, kad atlyginti kiek tai žalos, nesiūlė savo pagalbos, iki pat teismo jų neatsiprašė.

Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo konkrečiu atveju neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas –pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą; tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. prieš Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-604/2005).

Teismas, nustatydamas T. T. ir V. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai sutinka su nukentėjusiųjų T. T. ir V. T. nurodytais motyvais. Dėl šio eismo įvykio prarado T. T. ir V. T. pakankamai jauno amžiaus sūnų, kuris gyveno su jais kartu; kaip nurodė ieškovai, jiems buvo paslaugus, rūpestingas ir geras, juos su sūnumi siejo itin glaudūs emociniai ryšiai, todėl jo netektis jiems buvo ypatingas smūgis, po sūnaus mirties prarado dvasinę ramybę, sutriko jų sveikata. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji T. T. ir V. T. dėl sūnaus tragiškos žūties patyrė emocinį šoką, sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, patyrė nepatogumus, nes teko lankytis policijoje dėl šio įvykio, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiesiems T. T. ir V. T. UAB DK PZU Lietuva jau atlygino 1206,73 Lt turtinės žalos. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusieji nurodė, kad o sūnaus mirties sutriko jų sveikata, ieškovė buvo paguldyta į ligoninę, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nukentėjusieji teismui nepateikė.

Tačiau teismas, nustatydamas T. T. ir V. T. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. W. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nors jo kaltės forma įvertinta kaip nusikalstamas pasitikėjimas, jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje yra nustatyta, jog žuvusiojo D. T. ir nukentėjusiojo V. F. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, dėl ko jų veiksmai teismo įvertinti kaip didelis neatsargumas, nustatant, kad jiems tenka 20% kaltės dėl žalos, atsiradusios dėl šio eismo įvykio.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis nedirba, yra vedęs, turi tris vaikus, kas patvirtinama kaltinamojo teisiamajame posėdyje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių vienas yra nepilnametis, gimęs 2000 m., kitos dvi dukros jau yra pilnametės, mokosi, gyvena kartu su kaltinamuoju ir jo žmona; kaip nurodė kaltinamasis, šeima gyvena iš jo žmonos, kuri dirba mokykloje virėja, darbo užmokesčio, kuris sudaro 1380 zlotų „į rankas“, jų šeima gyvena jo (kaltinamojo) uošvės, kuri yra neįgali, bute, ji prisideda savo pensija prie jų šeimos pajamų, per mėnesį jų šeimos pajamos yra apie 2000 zlotų (1670 Lt), savo nekilnojamojo turto, automobilių, santaupų jų šeima neturi.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybė ir sveikata – svarbą ir vadovaudamasis CK 1.5 str. 3 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustato, kad nukentėjusiesiems T. T. ir V. T. kiekvienam padaryta 50000,00 Lt neturtinė žala, kurios dydis atsižvelgiant į žuvusiojo ir nukentėjusiojo V. F. didelį neatsargumą mažintinas 20% (CK 6.282 str. 1 d.), priteisiant T. T. ir V. T. kiekvienam po 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Lenkijos kompanijos PZU SA (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.254 str., 6.263 str. 1, 2 d. d.); kitoje dalyje T. T. ir V. T. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. taip pat pareiškė reikalavimą, prašydamas priteisti jam iš asakovų R. W., „Transport Ciezarowy“, Polska PZU SA ir UAB DK PZU Lietuva 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; teisiamajame posėdyje V. F. patikslino, kad prašo visą žalą priteisti iš civilinio atsakovo PZU SA. Nurodė, kad jis buvo sužalotas 2009-12-14 eismo įvykio metu, jam buvo nustatytas dešiniojo kelio sąnario priekinio raiščio plyšimas, medialinio menisko radialinis plyšimas, šlaunikaulio medialinio krumplio chondromaliacija, kaulų sumušimas, t.y. jam, pagal specialisto išvadą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų jis ilgai gydėsi. Nurodė, kad jam iki šiol skauda dešinės kojos kelią, jis iki šiol gydosi, neįgalumo neturi. Parodė, kad iki šio įvykio jis buvo sveikas, dabar negali dirbti sunkaus fizinio darbo, iki sužalojimų dirbo su autokrautuvu (duomenys neskelbtini), o po sužalojimo į šį darbą jis negrįžo, nes dėl patirtų sužalojimų negali visą dieną vairuoti. Dabar jis dirba (duomenys neskelbtini) budinčiuoju mechaniku, šis darbas yra fiziškai lengvesnis. Nurodė, kad po sužalojimo jį kankina nemiga, sutriko dėmesys, tapo neramus.

Teismas, nustatydamas V. F. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiojo V. F. nurodytais motyvais motyvais ir daro išvadą, kad jis dėl eismo įvykio metu patirto dvasinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų dėl tokių sunkių pasekmių – jai matant žuvo jo sūnėnas D. T., taip pat dėl jam, V. F., padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jam teko pakankamai ilgai gydytis ir kurio padarinius jaučia iki šiol, dėl patirto fizinio skausmo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, išdėstytas motyvuojant T. T. ir V. T. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam V. F. dar nėra atlyginta nė kiek nei turtinės, nei neturtinės žalos, bei įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objektų – žmogaus gyvybė, sveikata – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustato, kad nukentėjusiajam V. F. padaryta 10000,00 Lt neturtinė žala, kurios dydis atsižvelgiant į žuvusiojo ir nukentėjusiojo V. F. didelį neatsargumą mažintinas 20% (CK 6.282 str. 1 d.), priteisiant V. F. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Lenkijos kompanijos PZU SA (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.254 str., 6.263 str. 1, 2 d. d.); kitoje dalyje V. F. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. F. prašė priteisti jam 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui nustačius, kad nukentėjusiesiems tenka 20% kaltės dėl žalos, atsiradusios dėl šio eismo įvykio, civiliniam ieškovui V. F. priteistinų išlaidų byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti dydis taip pat mažintinas 20% ir jam iš kaltinamojo priteistina 1600,00 Lt išlaidų byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti (t. l, b.l. 140-141) (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

R. W. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68 str. str., uždrausti R. W. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

R. W. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą – ir suimti jį teismo salėje tuojau pat po nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią R. W. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013 m. kovo 15 d.

Priteisti iš Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA T. T. ir V. T. kiekvienam po 4302 Lt 03 ct turtinei žalai ir po 40000 Lt 00 ct neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje T. T. ir V. T. ieškinį Lenkijos Respublikos draudimo kompanijai PZU SA atmesti.

T. T. ir V. T. ieškinį R. W. ir A. M. atmesti.

Priteisti iš Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos PZU SA 677 Lt 71 ct turtinei žalai ir 8000 Lt 00 ct neturtinei žalai atlyginti V. F.

Kitoje dalyje V. F. ieškinį Lenkijos Respublikos draudimo kompanijai PZU SA atmesti.

V. F. ieškinį R. W., A. M. įmonei „Transport Ciezarowy“ ir UAB DK PZU Lietuva atmesti.

Priteisti iš R. W. 1600 Lt 00 ct (vieną tūkstantį šešis šimtus litų 00 ct) išlaidų dalyvavusio byloje advokato paslaugoms apmokėti V. F.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič