Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam B. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L. gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-03-13 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

2) 2013-05-03 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2014-10-10 Kėdainių r, apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2015-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatyta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2014-10-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, taikytas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, ne vėliau kaip per 4 mėnesius išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose ir organizacijose;

5) 2016 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant 2015-04-08 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. L. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, psichinę prievartą, bei atimdamas B. F. laisvę, savo naudai vertė nukentėjusįjį B. F. perduoti turtą, o būtent: jis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, psichinę prievartą, bei atimdamas B. F. laisvę, savo naudai vertė nukentėjusįjį B. F. perduoti turtą, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2015 metų spalio mėnesio pradžios iki 2016-05-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai iš tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio telefono numerio, bei iš mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas nukentėjusiajam B. F. ne mažiau kaip dvidešimt keturis SMS pranešimus, tiksliau tyrimo metu kiekis nenustatytas, skambindamas ne mažiau kaip 12 kartų, ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą - sumušti, bei panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas nukentėjusiajam neišeiti iš namų, nes bus pagautas, vertė B. F. perduoti turtą, kiekvieną mėnesį po 100 eurų;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2016-05-07 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) namo, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - sumušti, vertė nukentėjusįjį B. F. perduoti turtą, reikalavo perduoti 500 eurų, o nukentėjusiajam pinigų neperdavus, tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambino telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ir po kelių minučių atvažiavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam automobiliui, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – žadėdamas užmušti, jei nukentėjęs nevykdys reikalavimo ir bandys pabėgti, per prievartą įsodino nukentėjusįjį B. F. į automobilį, kuriame sėdėjo du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, taip atimdamas nukentėjusiajam laisvę, ir toliau grasindamas panaudoti fizinį smurtą - išvežti į mišką ir sumušti, bei panaudodamas psichologinį spaudimą, kadangi automobilyje buvę dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudarė situaciją, kuri nukentėjusiajam B. F. buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, ir prieš nukentėjusiojo valią vežiodamas (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis, vertė nukentėjusįjį savo vardu iš greitųjų kreditų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paimti 2000 eurų paskolą, o šiam 20 val. 34 min. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungus prie savo paskyros UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninio profilio internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir paskolos negavus, tyčia trenkė alkūne į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, reikalaudamas nesislapstyti ir vykdyti jo reikalavimus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d.

Kaltinamasis L. L. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad 2015 m. spalio mėnesį jam paskambino jo draugė V., kuri pasakė, kad ją apvogė B. F.. Jis pasikvietė B. į namus ir liepė jam atiduoti skolą. B. F. jam padavė skolą, apie 50-60 eurų. B. jam buvo minėjęs, kad kažkokie asmenys jį puola, todėl jis pasisiūlė jį apginti. Už paslaugą, jis paprašė jam kas mėnesį mokėti po 100 eurų. Jam minėjo, kad jeigu B. jam nemokės, bus skriaudžiamas kitų asmenų. Su B. F. bendravo telefonu, rašė jam SMS žinutes. Su B. F. buvo susitikęs prie ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ prekybos centro. Su juo kalbėjosi, klausė kur pinigai. Jis atsakė, kad pinigų neturi, todėl jis B. liepė paimti paskolą. Kiek prašė paimti paskolos, jis nepamena. B. jam pasakė, kad jau yra paėmęs paskolą ir jam daugiau neduos. Tada jis paskambino pažįstamui ir paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavus jo draugui, jie įlipo į automobilį ir nuvažiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. B. F. į automobilį įlipo pats ir sutiko paimti paskolą jei duos, tačiau paskolos nedavė. Vėliau jį paleido. B. F. per prievartą į automobilį nesodino. Pamena, kad būnant automobilyje jis iš nervų B. F. sudavė į krūtinę, grasino, kad jei neatneš pinigų, tai bus sumuštas. Reikalauti pinigų neturėjo teisėto pagrindo. Jam asmeniškai B. F. nebuvo skolingas. Jis buvo skolingas jo draugams.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, kurios teismui nekelia jokių abejonių, prokurorui ir gynėjams sutinkant, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.1d.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjęs B. F. parodė, kad jis tikrai niekam nebuvo ir nėra skolingas, o jei jam prireikia pinigų, tai juos pasiskolina iš greitųjų paskolų įmonių. 2015 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje-spalio mėnesio pradžioje L. L. paprašė jo paimti paskolą iš greitųjų kreditų bendrovės savo vardu ir jam paskolinti pinigų. Jis sutiko ir paėmė iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 200 eurų. Paskolą paėmė savo valia, norėjo L. L. padėti, nes jis gražiai paprašė ir jis nutarė padėti pažįstamam žmogui. Jis tikėjosi, kad L. L. grąžins jam pinigus 150 eurų, kuriuos jam paskolino, tačiau pinigų negrąžino, bet jam dėl to jokių pretenzijų neturi. Jokio spaudimo nei moralinio, nei kitokio panaudota nebuvo. Šią paskolą paėmė būdamas L. L. namuose, (duomenys neskelbtini).

2015 metų spalio mėnesio pradžioje, tiksliai negali pasakyti datos, nes neatsimena, apie 17 val. ėjo vienas prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) ir susitiko L. L., kuris buvo su dviem jam nepažįstamais vaikinais. Priėjęs prie L. L. jis paklausė kada šis atiduos 150 eurų skolą, kuriuos buvo paskolinęs. L. L. jam pasakė, kad jis pamirštų tuos pinigus, nes jis jų neatiduos, o jis turės jam dar duoti pinigų paėmęs paskolas, jei nori sveikas ir gyvas vaikščioti. Tuo metu jo draugai stovėjo šalia ir viską girdėjo, bet nieko nesakė. Jis tuo metu L. L. pasakymų nesureikšmino, nekreipė dėmesio, jo nebijojo ir visai neišsigando, bet suprato, kad skolos L. L. negrąžins. Nuo susitikimo praėjus gal dviems dienoms, tiksliai laiko nepamena, 2015 metų spalio mėnesio pradžioje, jis į savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę iš mobilaus telefono numerio, kuriame daug ketvertų ir trejetų, bet jo nurodyti negali, nes neatsimena, o savo telefoną pametė, pasižiūrėti negali. Žinutė buvo tokia: “sveikas, čia L., reikia susitikti ir pasikalbėti“ Jis į žinutę nieko neatrašė, tačiau išsigando ir pajuto nerimą tik tą pačią dieną gavęs iš L. L. SMS žinutę, kurioje jis rašė, kad jis privalės mokėti pinigus po kiekvienos algos po 100 eurų, t. y. po atlyginimo duoti jam 60 eurų, o po avanso 40 eurų. Grasinimų nebuvo toje žinutėje, bet iš jos tiesiog jautė grasinimą, be to, buvo girdėjęs kalbant, neatsimena kas ir kada kalbėjo, kad L. L. bendrauja su nusikaltėliais, todėl išsigando, pagalvojo, kad L. L. jį sumuš. Bijojo L. L., baimė pasireiškė tuo, kad jam stipriau plakė širdis, apėmė nerimas, nežinojo ką daryti. Pavojus atrodė tikrai realus. Į gautą SMS žinutę parašė L. L., kodėl turėtų mokėti pinigus, jei nėra skolingas. L. L. atrašė, kad „mokėsi, jei nori saugiai vaikščioti“. Po šios žinutės jis bijojo gatvėje susitikti L. L., galvojo, kad sutikus jį gali sumušti. Kadangi negalėjo laisvai vaikščioti kur nori, prastai jautėsi morališkai, buvo neramu einant gatve. Mano, kad L. L. iš to pačio numerio jam parašė per kelias dienas apie 20-30 SMS žinučių, kuriose jam buvo grasinama susitikus sumušti, sudaužyti jei nebus sumokėti pinigai. Tiksliai žinučių teksto neatsimena, nes viskas įvyko seniai, o telefoną pametė. Nežinodamas ką daryti, nusprendė parašyti L. L. SMS žinutę ir pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie policijos komisariato. Po šios žinutės L. L. neatrašė bei nustojo reikalauti pinigų. Bet vistiek jis jautė diskomfortą, bijojo laisvai vaikščioti miesto gatvėmis, nes bijojo susitikti L. L.. 2016 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, gavo iš L. L. SMS žinutę kurioje klausė kada bus sumokėti pinigai ir pan. Tada iš to paties numerio jam buvo skambinta 11-12 kartų, bet jis nekėlė telefono ragelio. Po kurio laiko draugai T. G. ir A. B. papasakojo, kad jiems skambino L. L. ir klausinėjo kur jis - B. F. būna, ką veikia, kada eina į darbą. Sužinojęs, kad L. L. bando jį surasti per draugus dar labiau išsigando, stengėsi nesutikti L. L.. Visą laiką bijojo, jam smarkiai plakė širdis, išmušdavo tarpais šaltas prakaitas, negalėjo miegoti, ilgą laiką kankino nerimas. Nors labai bijojo, tačiau į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad L. L. nurims ir paliks jį ramybėje. 2016-05-07 apie 20 val. kai jis - B. F. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo L. L., kuris buvo su mergina, bei liepė nebėgti, nes bus blogiau. Jis stovėjo vietoje, nes bijojo L. L., kad jį sumuš. Iš baimės negalėjo pajudėti, širdis daužėsi krūtinėje. Tada L. L. jį pasivedė prie kitos namo laiptinės ir liepė sumokėti už visus mėnesius, t. y. 5 mėnesius po 100 eurų, t. y. 500 eurų, o jei nesutiks grasino sumušti. Kadangi jis labai bijojo, todėl nieko nesakė. Kojos tarsi sustabarėjo iš baimės, negalėjo žodžio ištarti, nes labai bijojo. Tuo metu L. L. savo mobilaus ryšio telefonu kažkam paskambino ir netrukus atvažiavo tamsiai žalios spalvos, markės neįsidėmėjo, lengvasis automobilis. L. L. atidarė automobilio galines dureles ir tuo metu laikydamas jį už rankovės traukė link automobilio, tiesiog traukė už rūbo ties petimi ir pasakė „sėsk“, grasindamas kad nebandytų pabėgti, nes bus blogai. Jis suprasdamas, kad jį gali sumušti, įlipo į automobilį, atsisėdo ant galinės sėdynės, o L. L. šalia jo. Jis - B. F. tikrai nebūtų lipęs į automobilį, tačiau L. L. jį psichologiškai taip išgąsdino, kad bijojo nelipti. Tuo metu jis buvo labai išsigandęs, iš baimės daužėsi širdis. Įlipęs į automobilį pamatė, kad priekyje sėdi du vaikinai, tačiau juos matė tik iš nugaros, veidų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Važiuojant L. L. jam pagrasino, kad nuveš į mišką ir sumuš, jei nepaims paskolos. L. L. pasakė, kad jis - B. F. nesumokėjo penkis mėnesius nuo spalio mėnesio po 100 eurų kiekvieną mėnesį nuo algos, todėl skolingas 500 eurų, todėl turi paimti paskolą 2000 eurų iš greitųjų kreditų bendrovės ,, (duomenys neskelbtini), jei nenori, kad jį sumuštų. Vairuotojas ir šalia jo sėdėjęs vaikinas nieko nesakė, bet jie girdėjo ką kalba L. L., nes tuo metu nesikalbėjo. Vaikinai nesikišo, nieko nesakė, bet su L. L. sudarė bendrą grėsmės atmosferą, kadangi jie buvo trise. Jis žinojo, kad ,, (duomenys neskelbtini) jam paskolos neduos, nes buvo anksčiau pasiėmęs paskolą ir dar buvo likę sumokėti dvi įmokas, taip ir pasakė L. L., Tačiau L. vis tiek liepė prisijungti ir pabandyti gauti paskolą. Priekyje keleivio vietoje sėdinčiam vaikinui padavus planšetę, jis prisiungė prie ,, (duomenys neskelbtini) svetainės, tačiau jam atrašė, kad paskolos suteikti negali. L. L. pamatęs kad paskolos jis - B. F. negaus, tada jį nuvežė prie PC "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, bei liepė išlipti ir niekur nedingti. Be to, jam išlipant L. L. iš alkūnės trenkė į veidą. Mano, kad suduodamas smūgį L. L. norėjo parodyti, kad jei jo nebus klausoma, jį sumuš, suprato, kad toliau turės mokėti pinigus. L. L. grasinimais psichologiškai jį paveikė labai smarkiai, kad jis įlipo į jo nurodytą automobilį, nors nenorėjo lipti, taip pat vėliau bijojo net pagalvoti, kad galėtų pabėgti iš automobilio, nes jam buvo grasinama sumušti jį, taip jam buvo apribota laisvė įsodinant į automobilį ir vežiojant po (duomenys neskelbtini) miestą apie15-20 minučių. L. L. sudavus alkūne į veidą, į skruostą, kelias dienas toje vietoje buvo mėlynės, bet į medikus dėl sužalojimų nesikreipė (t. 1., b.l. 38-45, 55-57, 59-62, 73).

Liudytojas T. G. parodė, kad su B. F. yra draugai, apie viską pasikalba, kadangi abu dirba, susitinka savaitgaliais. L. L. pažįsta iš matymo, žino kur jis gyvena, bet su juo nebendrauja, tik pasisveikina, kadangi (duomenys neskelbtini) kalba, kad jis bendrauja su nusikaltimus darančiais asmenimis, parūko „žolę“. 2015 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, tiksliai datos nepamena, jam B. F. papasakojo, kad jis paėmė paskolą, dalį pinigų paskolino L. L., o po kiek laiko L. L. pradėjo reikalauti mokėti jam pinigus, tačiau sumos, kiek reikalauja pinigų ir kokiu būdu, smulkiau nepasakojo. B. F. atrodė prislėgtas, susinervinęs, neramus, matėsi, kad renkasi kelią kur eiti, aiškino, kad bijo vaikščioti, nes bijo susitikti L. L., nes pastarasis jį žadėjo sumušti, jei nemokės pinigų. Iš to T. G. suprato, kad jis bijo L. L.. B. F. sakė, kad jis niekam neskolingas, jam L. L. skolingas paskolintus pinigus ir neatiduoda, o reikalauja dar mokėti pinigų. 2016 metų kovo mėnesį, bet tiksliai datos negali pasakyti kada, jam kelis kartus skambino L. L. ir klausė kur gali rasti B. F.. Po to, jis T. G. parašė 5 žinutes, kuriose rašė, kad perduotų B. F., kad šis paskambintų L. L., grasino, kad jei nepaskambins, B. F. pagaus ir užmuš. L. L. skambino ir rašė žinutes 3 dienų laikotarpyje, po to dingo. Telefono numerio iš kurio skambino ir rašė žinutes, negali pasakyti, nes pametė savo kortelę. Jam B. F. papasakojo apie tai, kad L. L. jam skambino ir rašė SMS. Galimai 2016-05-07 apie 20 valandą su B. F. esant prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės, prie jų priėjo L. L. su mergina ir L. L. pasakė B. F., kad šis nebandytų bėgti, nes pagaus, užmuš ir liepė eiti su juo prie kitos laiptinės. B. F. pakluso ir nuėjo kartu su L. L.. Matė, kad L. L. kažką sakė B. F., bet negirdėjo ką. Po kurio laiko L. L. kažkam paskambino ir po kelių minučių prie jų privažiavo, automobilis Audi A4 tamsiai žalios spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Automobilis sustojo priekiu į T. G., todėl matė, kad priekyje sėdėjo du nepažįstami vyrai. Matė, kad L. L. paėmęs už kaklo B. F., tiesiog įstūmė jį į automobilio galą, atidaręs galines dureles. Ar laikė už rankovės, kito rūbo ar kūno dalies, nematė. L. L. taip pat įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kitą dieną B. F. papasakojo, kad L. L. reikalavo pinigų, reikalavo paimti paskolą, bet paimti paskolą nepavyko, tada nuvežė prie PC "(duomenys neskelbtini)", kur sudavė smūgį ir paleido. Jis matė, kad pas B. F. po akimi yra mėlynė (t. 1., b.l. 77, 78, 80, 81, 83, 84).

Liudytojas A. B. parodė, kad B. F. pažįsta gerai, jis yra kiemo draugas. L. L. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja. 2016 metų kovo mėnesį, apie Velykas susitikus kieme B. F., šis papasakojo, kad bijo vaikščioti gatve vienas, bijo išeiti į kiemą, kadangi yra persekiojamas L. L.. B. F. jam pasakojo, kad L. L. reikalauja iš jo pinigų, grasina sumušti, jei nesumokės. Sakė, kad L. L. jo ieško skambindamas telefonu jam ir jo draugams. B. F. nesakė kokios sumos iš jo reikalauja. 2016-05-10 jis susitiko B. F. kieme, B. F. pasakojo, kad L. L. pagavo jį kieme, kažkur nuvežė ir sumušė. Jis suprato, kad B. F. sumušė L. L. siekdamas jį priversti mokėti pinigus. B. F. sakė, kad bijo L. L., bijo išeiti į kiemą, nenori mokėti pinigų. B. F. jam sakė, kad L. L. iš jo reikalauja pinigų ne dėl skolos, o siekdamas jį reketuoti ( t. 1., b.l. 86, 87).

Liudytojas V. F. parodė, kad jis yra B. F. tėvas. Sūnus gyvena su juo, žmona ir vyresniu broliu. Jis dirba, rimtas vaikinas. Kadangi sūnus suaugęs, matosi tik vakarais, kiekvienas turi savo reikalus. Sūnui anksčiau yra sakęs, kad jei kada bus problemų, sakytų ir bus sprendžiama. Manė, kad viskas yra gerai, nes sūnus nieko nesakė. 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje pamatė, kad sūnus labai neramus, kažkas jam darosi, labai sudirgęs. Tiksliai dienos nepamena kada, bet mano, kad 2016-05-14, nes kreipėsi į policiją gegužės 15 dieną, o tai vyko išvakarėse, vakare, kadangi sūnus buvo labai susinervinęs, neramus. V. F. tiesiog jo primygtinai klausinėjo kas jam yra, tada sūnus jam papasakojo, kad L. L., romų tautybės vaikinas iš jo reikalauja pinigų, reikalauja imti paskolas, mokėti dalį savo atlyginimo. B. pasakė, kad labai bijo L. L., nes L. L. jį buvo įsisodinęs į automobilį, sumušė. B. yra uždaro būdo, jis savyje viską laiko, kadangi daug nebendravo, todėl anksčiau V. F. nesužinojo, kad ilgą laiką vyko reketavimas (t. 1., b.l. 89, 90).

Kaip matyti iš 2016-05-17 liudytojo B. F. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nukentėjęs B. F. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad šioje vietoje L. L. reikalavo pinigų, įsisodino į automobilį. Po to jis parodė vietą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur jį išleido iš automobilio (t. 1., b.l. 46-50).

Kaip matyti iš 2016-06-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, jame užfiksuota vieta prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kurioje B. F. buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas prie PC "(duomenys neskelbtini)", bei suduota alkūne B. F. į veidą, reikalaujant pinigų ir grasinant (t. 1., b.l. 144-149).

Kaip matyti iš 2016-05-15 apžiūros protokolo, buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo (t. 1., b.l. 25-31).

2016-09-20 savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš B. F. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (t. 1., b.l. 63-65), kuris apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės bylai. Apžiūros metu nustatyta, kad rašytos SMS žinutės iš mobilaus ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2016-08-03 iki 2016-08-04 (t. 1., b.l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo paslauga, naudotojas nežinomas (t. 1., b.l. 130).

Kaip matyti iš 2016-12-28 tarnybinio pranešimo, tyrimo metu nepavyko nustatyti dviejų asmenų, buvusių automobilyje (t. 1., b.l.106).

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) apskrities AVPK KP NNTV 2-ojo sk. vyr. tyrėjo A. G. tarnybinio pranešimo, kad išanalizavus L. L. telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas nuo 2016-05-30 iki 2016-06-05 telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-25 iki 216-05-29 telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Patikrinus informaciją apie SIM korteles naudotas su IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2016-05-08 iki 2016-05-10 nustatyta, kad IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudotas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudotas telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikrinus šiuos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo B. F. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje, nustatyta, kad 2016-05-13 12:36 val. (duomenys neskelbtini) rašė SMS žinutę į B. F. telefoną (t. 1., b.l. 128).

Iš 2016-10-07 UAB "(duomenys neskelbtini) " pranešimo matyti, kad 2016-05-07 buvo jungtasi prie B. F. asmeninio profilio internetinėje svetainėje (t. 1., b.l. 97).

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Pagal teismų praktiką BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu ar panaudojant fizinį smurtą.

Inkriminuojant bendrininkavimo požymį, turi būti nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Objektyvieji požymiai turi atskleisti, kad visi bendrininkai veikė drauge, bendrai realizavo nusikalstamos veikos objektyviąją pusę.

Nagrinėjant bylą teismas turi nustatyti kiekvieno iš bendrininkų veiksmus ir jų veiksmų seką, pagrįsti išvadą, kad nuteistieji suprato, jog veikia bendrai, susitarę ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad turi būti nustatyti ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. (2005 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2005).

Bendrininkavimui būtini du objektyvūs požymiai: kelių asmenų dalyvavimas ir jų veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčios kaltės forma (kiekvienas bendrininkas suvokia, kad dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme). Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, pasekmė.

Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu ar nenustatytais asmenimis. Kadangi šio asmens ar šių asmenų pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Šioje baudžiamojoje byloje apie bendrininkus nieko nežinoma ir nėra galimybių nustatyti jų indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo.

Taigi, šiuo atveju iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis L. L. nusikalstamą veiką padarė iš anksto susitaręs bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, kadangi bylos proceso metu nebuvo galimybių įsitikinti, jog bendrininkai yra pakaltinami ir kad jų tyčia apėmė visą kaltinamojo ir bendrininkų padarytą nusikalstamą veiką, t.y. byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, būtinos visiems bendrininkavimo požymiams konstatuoti. Atžymėtina ir tai, jog bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu sudaro prielaidas nepagrįstai pasunkinti kaltinamojo teisinę padėtį, nes konstatavus, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės, tai gali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1d.1p).

Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis L. L. veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. savo neteisėtais veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo prievartavo turtą panaudodamas prieš nukentėjusįjį B. F. fizinį smurtą ir grasinimus, suprato, savo neteisėtus veiksmus ir norėjo taip veikti.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą numatytą LR BK 181 str. 2d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. L. teismas atsižvelgia į tai, jog jis nors yra jauno amžiaus, tačiau eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, smurtinis, sunkus, baigtas, savanaudiškas. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, veika buvo daroma ilgą laiką. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisinių pagrindų ir sąlygų /LR BK 54 str. 3 d., 62str. /taikyti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą /LR BK 75 str./ byloje nėra.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, teismas taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 4 ( ketveriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dvejus) metus 8 ( aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 3d., 9d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2016-11-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 3 ( trejų) metų ir 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-11-03 nuosprendį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam L. L. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.