Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2002 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 227¹ str. 2 d.; 273 str. 3 d.; 16 str. 2 d., 131 str. 2 d.; 104 str.; 271 str. 2 d.; 105 str. 2,7,12,13 p. p.; 131 str. 2 d. ir nuteistas subendrinta galutine bausme laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. G. , S. N. ir V. Č. .

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, epizode dėl G. G. turto prievartavimo V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 273 str. 3 d., ir epizode dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę R. B. V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 16 str. 2 d., 131 str. 2 d., panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis:

epizode dėl G. G. turto prievartavimo V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. pagal BK 273 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme;

epizode dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę R. B. V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. pagal BK 16 str. 2d., 131 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu epizoduose dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo ir dalyvavimo jo veikloje, dėl tyčinio R. K. nužudymo bei jo turto pagrobimo, dėl tyčinio V. Č. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir dalyje dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas :

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis dėl V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje tyčia nužudant A. V. , prievartaujant G. G. turtą ir pasikėsinant neteisėtai atimti laisvę R. B. ; nustatyta, kad šie nuteistieji nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo iki 2000 m, balandžio 9 d.;

epizode dėl R. K. turto pagrobimo pašalintas V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. veikas kvalifikuojantis požymis – pakartotinumas;

vadovaujantis BK 42 str. l d., R. B. paskirtos bausmės pagal BK 227¹ str. 2 d., 105 str. 2, 7, 12, 13 p. p., 104 str., 131 str. 2 d., 271 str. 2 d., 206 str. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą.

Nuosprendis pakeistas ir dėl kitų epizodų, kuriuose buvo nuteisti V. G. , V. Č. bei S. N. .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeisti:

Panaikinta nuosprendžių dalis, kuria V. G. , S. N. , R. B. ir V. Č. nuteisti pagal 1961 m. BK 206 str. ir ši bylos dalis nutraukta;

N. R. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 227¹ str. 2 d. į 2000 m. BK 249 str. 2 d. ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. į 2000 m. BK 178 str. l d. už R. K. turto vagystę paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, už E. G. turto vagystę – laisvės atėmimas dvejiems metams, už V. C. turto vagystę – laisvės atėmimas vieneriems metams, už R. P. turto vagystę – laisvės atėmimas vieneriems metams; iš 1961 m. BK 131 str. 2 d. į 2000 m. BK 146 str. l d. ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, iš 1961 m. BK 105 str. 12, 13 p. p. (E. G. nužudymas) į 2000 m. BK 129 str. l d. ir paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų; iš 1961 m. BK 105 str. 2, 7, 12 p. p. (R. P. , V. C. nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti J. V. ) į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 5, 11 p. p. ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 str., šias bausmes ir bausmę, Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtą pagal 1961 m. BK 104 str., subendrino apėmimo būdu ir subendrintą bausmę R. B. paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

2011 m. sausio 13 d. pareiškimu nuteistasis R. B. kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydamas atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo pareiškime nuteistasis nurodė, kad teisėjas V. V. , užduodamas menamus kausimus nukentėjusiajam J. V. , galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kas, nuteistojo manymu, sąlygojo nepagrįsto jo atžvilgiu nuosprendžio priėmimą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. vasario 14 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių R. B. byloje, nurodydamas, kad BPK nesuteikia prokurorui teisės iš naujo nagrinėti ir vertinti tų aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ar nutartimis. R. B. 2011 m. sausio 13 d. pareiškime nenurodė nei vienos iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, R. B. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. vasario 14 d. nutarimą ir įpareigoti Generalinį prokurorą atlikti nešališką jo (nuteistojo R. B. ) pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 14 d. nutarimo ir konstatavo, kad skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis R. B. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pasak R. B. , Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį priėmęs teisėjas V. V. , nagrinėdamas R. P. nužudymo epizodą, liudytojui J. V. uždavė atsakymą menantį klausimą, o jo atsakymą nurodė įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, teisėjas V. V. nusikalstamai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir tai lėmė neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Šios klaidos negalėjo ištaisyti ir bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, kadangi jam su bylos medžiaga nebuvo persiųstos nuteistojo R. B. pareikštos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo, su kuriomis teisėjas V. V. sutiko ir pridėjo prie bylos. Be to, nuteistojo teigimu, byloje valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai A. Meška ir G. B. netinkamai atliko savo pareigas (nenurodė bylą nagrinėjusiems Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam teismui pirmiau paminėtų teisėjo V. V. BPK pažeidimų), kas taip pat turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų procesinių dokumentų priėmimui baudžiamojoje byloje. Nuteistojo R. B. skunde teigiama, kad pareiškime Generaliniam prokurui nurodė, jog baudžiamąją bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai neteisingai nustatė nukentėjusiojo E. G. pagrobimo motyvą – E. G. pagrobimą užsakė R. K. ir A. P. . Ši aplinkybė, nuteistojo teigimu, bylą išnagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma, todėl, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra pagrindas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Nuteistojo R. B. skundas netenkintinas.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos teismams ir išsamiai ištirtos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas R. B. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis R. B. skundo reikalavimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme, teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas V. V. nukentėjusiajam J. V. uždavė atsakymą menantį klausimą, o nukentėtėjusiojo atsakymas į šį klausimą buvo įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Nuteistojo tvirtinimu, ši aplinkybė, nulėmusi neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismams nebuvo žinoma, todėl yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nuteistojo R. B. skundo argumentai nepagrįsti.

Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo R. B. 2002 m. liepos 4 d. pareikštos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo Kauno apygardos teisme buvo gautos 2002 m. liepos 5 d. ir pridėtos prie bylos medžiagos (t. 18 b.l. 79). Visa bylos medžiaga, taip pat ir R. B. pareikštos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo, 2002 m. liepos 8 d. buvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą (t.18 b.l. 115). Vadinasi, bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma apie nuteistojo R. B. pareikštas pastabas teisiamojo posėdžio protokolui. Tuo tarpu skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas, įžanginės teismo posėdžio dalies metu pranešdamas apie bylą, nepagarsino R. B. pareikštų pastabų teisiamojo posėdžio protokolui, neduoda pagrindo išvadai, kad teisėjų kolegijai apie tokias pastabas nebuvo žinoma. Pagal BPK 324 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos motyvus. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad teismo pranešime būtų pagarsinti visi bylos medžiagoje esantys dokumentai. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo R. B. dėmesį į tai, kad jo kasaciniame skunde (t. 20 b.l. 24-34, 35-37) buvo nurodyti iš esmės analogiški motyvai dėl tariamų teisėjo V. V. padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apklausiant liudytoją J. V. , į kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 3 d. nutartyje išsamiai atsakė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad R. B. skunde minimos aplinkybės apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo žinomas.

Nepagrįstai nuteistasis savo skunde teigia, kad pareiškime Generaliniam prokurui nurodytos aplinkybės, jog baudžiamąją bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai neteisingai nustatė nukentėjusiojo E. G. pagrobimo motyvą, nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams. Kaip matyti iš nuteistojo R. B. byloje paduotų apeliacinio ir kasacinio skundų turinio, viso bylos teisminio nagrinėjimo metu jis neigė savo kaltę dėl neteisėto E. G. laisvės atėmimo ir jo tyčinio nužudymo, keldamas įvairias versijas, tarp jų ir tai, kad su E. G. neteisėtu laisvės atėmimu ir tyčiniu nužudymu yra susijęs skunde minimas R. K. (kasacinio skundo argumentai, t. 20 b.l. 24-34). Tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad R. B. dėl neteisėto E. G. laisvės atėmimo ir tyčinio nužudymo nuteistas pagrįstai. Nuteistasis R. B. savo pareiškime Generaliniam prokurorui nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su nusikaltimais, padarytais E. G. atžvilgiu, leidžiančių pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais pripažįsta ir R. B. skundo argumentus, susijusius su prokurorų A. Meškos ir G. B. neva netinkamai aliktomis tarnybinėmis pareigomis palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistojo skunde minimi prokurorai, palaikydama valsybinį kaltinimą byloje, kurioje buvo nuteistas R. B. , netinkamai atliko savo tarnybines pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.