Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, nevedusio, nedirbančio, teisto 5 kartus, paskutinį kartą-2009-06-12 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. l d., 178 str. 2 d., 187 str. l d., 63 str. 4 d.-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už 200 Lt, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2010-10-15 laikotarpyje nuo 22 val. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su V. V. (kuris už šią nusikalstamą veiką nuteistas 2015-01-26 Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu), kartu būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pagrobė svetimą-nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtą-mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 72,40 eurų (250 Lt) vertės bei nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą-nešiojamąjį kompiuterį HP „Pavilion dv6525EN“ 694,79 eurų (2399 Lt) vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d..

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-10-15 jam paskambino pažįstamas D. J. ir pakvietė į svečias. Kai jis nuėjo, pas D. J. bute buvo dar vienas pastarojo draugas V. V., kurio M. S. prieš tai nepažinojo. Visi pabuvo ten gal 2 valandas. Kai D. J. užmigo, jis su V. V. išėjo. Išeinant jis paėmė nuo stalo telefoną „Nokia“. Pamatė, kad V. V. nešėsi kompiuterį. Kai jis paklausė, kieno tas kompiuteris, V. V. atsakė, kad D.. Po to V. V. tą kompiuterį bei telefoną, kurį jam padavė M. S., pardavė taksi automobilio vairuotojui.

Jis D. J. atlygino 150 Lt žalą už telefoną, t.y. nupirko kitą telefoną ir dar davė pinigų.

Kadangi kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas 2013-02-04 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta, jo niekada nėra matęs.

2010-10-15 gyveno V. Krėvės prospekte esančiame nuomojamame bute. Tą dieną buvo išvykęs pas panelę į Vilnių. Jam parašė SMS žinutę kito kambario gyventojas ir pranešė, kad D. J. atsivedė draugų, jie visi gėrė ir po to pavogė A. M. kompiuterį. Po kiek laiko jis susisiekė su D.. J., šis paaiškino, kad pažįsta tuos žmones, patikino, kad viskas bus gerai. Spalio 16 d. A. M. grįžo namo. Kambaryje buvo D. J.. Jis miegojo. Kitame kambaryje gyvenęs S. pranešė, kad pavogtas kompiuteris. D. J. papasakojo, kad jie gėrė alkoholį, po to jis „nusmigo“, o atsibudęs pasigedo kompiuterio. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti.

Nukentėjusysis D. J., apklaustas 2013-02-04 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2010-10-15 jis susiskambino su pažįstamu V. V. ir pasikvietė jį į svečius. Susitiko prie parduotuvės ir abu nuėjo į D. J. butą., kur vartojo alkoholį. Po kiek laiko pasikvietė dar vieną pažįstamą-M. S.. Visi bute vartojo alkoholį. Po kiek laiko D. J. nuėjo į tualetą. Grįžęs pasigedo savo telefono. Paklausė M. S., kur telefonas. Šis atsakė nieko nežinantis. Telefonas buvo prie kompiuterio. Kompiuteris tada dar buvo. Po to M. S. nuėjo į tualetą. Kai grįžo, vėl visi gėrė toliau.n Po to D. J. užmigo. Kai ryte pabudo, bute jau buvo A. M., kuris klausė, kur kompiuteris. D. J. nuėjo pas V. V. į namus. Šis buvo namuose, bet nedarė durų. Tuomet D. J. apie įvykį pranešė policijai. Dėl telefono pretenzijų nereiškia. Už jį mokėjo 250 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia. Patikslina, kad M. S. jam kito telefono nenupirko, jis tik ikiteisminio tyrimo metu taip parašė.

Pagarsinus nukentėjusiojo D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad buvo susitikęs su M. S., tačiau pinigų ir kito telefono jis nedavė, tik atsiprašė.

Nuteistasis V. V., apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-15 jam paskambino pažįstamas D. J., kurį pažįsta nuo mažens ir pasiūlė išgerti alaus.. susitikę išgėrė. Po to D. J. paskambino savo pažįstamam M. S., su kuriuo jis atlikinėjo bausmę. V. V. prieš tai M. S. nepažinojo. Visi gėrė pas D. J. namuose. Kadangi V. V. turėjo pinigų, nuėjo į „Rimi“ parduotuvę ir nupirko degtinės. Po kiek laiko D. J. „ nusmigo“, t.y. girtas užmigo. Tuomet M. S. pasiūlė paimti kito nuomininko kompiuterį. V. V. atsisakė. M. S. paėmė kompiuterį ir telefoną ir jie abu išėjo. Susistabdžius taksi Kovo 11- osios gatvėje, paimtus iš D. J. kompiuterį ir telefoną M. S. pardavė taksistui. Po to abu atėjo pas V. V., kur gėrė alkoholinius gėrimus, pirktus už parduotus daiktus.

Iš D. J. 2010-10-16 protokolo-pareiškimo matyti, kad D. J. kreipėsi į Dainavos policijos komisariatą, informuodamas, kad 2010-10-16 apie 9 val. jis namuose (duomenys neskelbtini) pasigedo MRT „Nokia“ su Tele2 SIM „Pildyk“ kortele, taip pat nurodo, kad pavogtas jo kambaryje, ant stalo buvęs jo draugo A. M. nešiojamas kompiuteris (1 t., b.l. 1).

BK 178 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2014). Vagystės atveju turto paėmimas - tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t. y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimas - tai neteisėtas paimto daikto užvaldymas, turint tikslą valdyti tą daiktą kaip nuosavą. Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje. Naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė - tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad asmeniui bus padaryta žala, ir to nori.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d..

Kaltinamojo M. S. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis pavogė tik telefoną, o kad V. V. vagia kompiuterį, jis nežinojo, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir kaltinamasis M. S., ir nuteistasis V. V. buvo nukentėjusiojo D. J. bute, visi girtavo. Kai D. J. užmigo, M. S. pasiėmė nuo stalo D. J. mobilaus ryšio telefoną ir išėjo. Išeidamas matė, kad V. V. išsineša kompiuterį. Ir telefoną, ir kompiuterį vėliau abu pardavė, o už gautus pinigus toliau girtavo, t.y. už pavogtus daiktus, juos pardavę, gavę pinigus, jis kartu su V. V. naudojosi gauta nauda.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamasis M. S. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis M. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 50)., anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nors nesusituokęs, tačiau gyvena šeimoje, augina mažametę dukrą.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (48 str., 55 str.).

Kadangi kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas nuo 2016-02-04 iki 2016-03-01.

Kardomoji priemonė M. S.-suėmimas panaikintina, nedelsiant jį paleidžiant iš teismo salės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

Kardomąją priemonę M. S.-suėmimą panaikinti, nedelsiant paleidžiant iš teismo salės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.