Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintajai G. K., nukentėjusios atstovei advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. D. M. apeliacinį skundą dėl 2008-01-04 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinta, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privataus kaltinimo tvarka iškeltoje byloje G. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2005-04-04, būdama neblaivi išgriovė nukentėjusiajai Monikai D. M., jos vyro pastatytą tvorą, išraudama vienuolika metalinių stulpelių ir juos pasisavino, tuo padarydama nukentėjusiajai 878,06 Lt. turtinę ir 50 Lt. neturtinę žalą, bei išrovė nukentėjusiosios česnakus ir išmėtė po daržą.

Apylinkės teismas G. K. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisino, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p). Nuosprendyje nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos patvirtina fotonuotraukos, nustatyta, kad sklypus (duomenys neskelbtini), skiria metalinis sietas, kuris prilaikomas atskirais metaliniais stulpeliais ir toks įrenginys nelaikomas tvora, kadangi metaliniai stulpeliai nėra stacionarūs. M. D. M. neįrodė, kad G. K. sugadino jos tvorą ir išrovė 11 metalinių stulpelių, laikančių tvorą. Byloje nustatyta, kad G. K. su sūnumi įkalė 6 metalinius stulpelius vielos tinklui palaikyti savo sklypo pusėje, o 2005 metų pavasarį tuos pačius 6 stulpelius išsiėmė, nes jie buvo reikalingi vištidei statyti.

Nukentėjusioji M. D. M. apeliaciniu skundu prašo 2008-01-04 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui tik kitos sudėties.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė LR BPK 245 str. reikalavimus, nes 2007-12-19 teisiamajame posėdyje buvo paskelbta, kad teismas vyks į jos sodybą, apžiūrėti ginčo objekto, tačiau teismas įvykio vietą apžiūrėjo jai nedalyvaujant, kadangi ji nespėjo parvažiuoti iš Prienų į Išlaužą. Be to, teismas apžiūrėjo tik dalį, kurią nurodė kaltinamojo tvoros, todėl buvo pažeistos jos teisės, numatytos LR BPK 28 str. 2 d. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi G. K. parodymais, nes jis yra G. K. sūnus ir jo parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. K. ir M. L. parodymus, kad stulpeliai buvo įkalti prieš 30 metų. Apeliantės nuomone, teismas neapklausė visų jos nurodytų liudytojų ir tokiu būdu neišsiaiškino visų bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusios M. D. M. atstovė advokatė A. Ručienė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė, išteisintoji G. K. ir jos gynėja A. Fominienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios Monikos D. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas išteisintosios G. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas pažeidė LR BPK 245 str. reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-11-14 teisiamojo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis: 2007-12-17 surengti išvažiuojamąjį posėdį, apžiūrėti sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), skiriančią tvorą (b. l. 19). Šiame teismo posėdyje dalyvavo tiek pati nuketėjusioji M. D. M., tiek jos atstovas advokatas A. Besusparis, jiems apie 2007-12-17 posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma, todėl apžiūra atlikta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Be to, apžiūros metu dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas A. Besusparis, todėl nukentėjusiosios interesai buvo apginti.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo G. K. parodymais ir atmetė liudytojų V. K. bei M. L. parodymus. Liudytojai V. K. ir M. L. nepatvirtino nuketėjusiosios versijos, kad G. K. ištraukė nuketėjusiajai priklausančius metalinius stulpelius. Jie nurodė, kad nematė ir nežino kas ištraukė stulpelius kurie laikė metalinį sietą, tik nukentėjusioji sakė, kad tai padarė G. K..

Be to, nepagrįstai nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė visų jos nurodytų liudytojų, kurie buvo atvykę į teismą, nes posėdis buvo atidėtas dėl G. K. neatvykimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuketėjusioji savo skunde teismo prašė iškviesti liudytojus A. B., M. L., V. K., V. V., K. D.. Šie liudytojai teismo šaukimais buvo kviečiami atvykti į 2007-07-26 teisiamąjį posėdį. Nors K. D., V. V., A. B. teismo šaukimai buvo įteiti, tačiau jie į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, todėl jie nebuvo apklausti ne todėl, kad posėdis buvo atidėtas dėl G. K. neatvykimo, bet todėl, kad jie patys neatvyko. Iš 2007-07-26 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tą dieną vyko posėdis ir buvo apklausti atvykę liudytojai R. A. bei G. K.. Pagal įstatymą, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą ( LR BPK 408 str. ). O tai reiškia, kad nukentėjusysis turėtų užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje.

Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 79-1-00326-05, kuri prijungta prie nagrinėjamos bylos, matyti, kad 2005-07-29 liudytoju buvo apklaustas A. B., kuris nurodė, kad jis nematė kaip G. K. ištraukė iš žemės M. D. M. priklausančius metalinius tvoros stulpelius (b. l. 42-43).

Byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kad G. K. sugadino svetimą turtą - tvorą, esančią tarp sklypų (duomenys neskelbtini). Nei vienas liudytojas apklaustas teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad matė kaip G. K. ištraukė iš žemės M. D. M. priklausančius metalinius tvoros stulpelius. Jokių kitų neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių G. K. kaltę, byloje nenustatyta. Apylinkės teismas, tikrindamas nukentėjusiosios skunde nurodytas aplinkybes, buvo nuvykęs į įvykio vietą ir nustatė, kad stulpeliai ištraukti iš G. K. pusės, tvoros sietą laiko įvairūs daiktai. D. M. žemės sklype tvoros vietoje nėra betonavimo žymių, metaliniai stulpeliai yra primityviai įkalti į žemę. Likę metaliniai stulpeliai nulaužti. Liudytojų V. K. ir M. L. parodymais nustatyta, kad D. M. vyras metalinius stulpelius statė prieš 30 metų. Apžiūros protokolu nustatyta, kad tie stulpeliai tuščiaviduriai, pažeisti korozijos, dalis stulpelių nulūžę, dalis nebelaiko vielos tinklo, kitą dalį vielos tinklo laiko medžiai. Inventorinėje byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad tvora neinventorizuota ir tokio kiemo įrenginio kaip tvora nėra. Esant tokiom aplinkybėm, teismas padarė teisingą išvadą, kad sklypus Žvejų g. Nr. 17 ir Žvejų g. Nr.19 skyrė metalinis sietas, kuris buvo prilaikomas atskirais metaliniais stulpeliais, kurie nėra stacionarūs, todėl toks įrenginys nelaikytinas tvora. D. M. M. neįrodė, kad G. K. sugadino tvorą, todėl apylinkės teismas pagrįstai G. K. išteisino.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 3.1.8. punktą ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes.

Esant tokiom aplinkybėm apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kadangi nukentėjusios M. D. M. skundas atmetamas, paliekamas galioti G. K. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl iš G. K. negali būti priteistos proceso išlaidos. Įstatymas numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas ( LR BPK 105 str. 6d.). Vadinasi, G. K. neprivalo apmokėti proceso išlaidų, kurias turėjo nukentėjusioji M. D. M..

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Nukentėjusiosios M. D. M. apeliacinį skundą atmesti.