Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedantis iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkės ir pranešėjos), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.D. (A.D.) skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktoriui Rimvydui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įpareigojimo priimti sprendimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinei procedūrai ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatymo tvarkos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, negalėdama pati išnagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti jam antrinė teisinę pagalbą, pagrįstai jį persiuntė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nes pagal Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarką, patvirtintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos, kai kyla interesų konfliktas dėl asmens prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl tarnybos apskundimo, toks prašymas perduodamas kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priklausomai nuo prašančio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Kadangi A.D. gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, jo prašymas perduotas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant užtikrinti objektyvų, nešališką ir pagrįstą sprendimo priėmimą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas pagrįstai nusišalino pats ir pagrįstai nušalino kitus tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus nuo dalyvavimo šioje administracinėje procedūroje dėl interesų konflikto. Priešingu atveju tarnyba pati nagrinėtų savo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tai sukeltų tarnybos interesų konfliktą, dėl ko nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas prašymo nagrinėjimas priimant teisingą sprendimą.

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A.D. 2008-06-30 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu Nr. ATP-782 suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-5448-740/2008, pagal ieškovės valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieškinį atsakovui A.D. dėl skolos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo, t.y. paruošti pareiškimą dėl 2008-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, atstovauti byloje apmokėti bylinėjimosi išlaidas iki pilno bylos išnagrinėjimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-01 įsakymu Nr. V-89 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ 1 ir 2 punktu buvo nušalinti visi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojai ir specialistai, nepriskiriami valstybės tarnautojų kategorijai, nuo sprendimo rengimo pagal pareiškėjo A.D. 2008-06-30 prašymą Nr. ATP-782, kuriuo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui A.D. dėl skolos priteisimo, taip pat įsakymą pasirašęs Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius nusišalino pats nuo sprendimo priėmimo pagal šį pareiškėjo prašymą. Įsakymo 3 punktu įsakyta perduoti nagrinėti pareiškėjo A.D. 2008-06-30 prašymą Nr. ATP-782 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei apie nusišalinimą ir prašymo perdavimą informuoti A.D. ( b.l. 17, 28 ).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2, 5 punktu.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 3, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 5 dalyje – kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Teismas konstatuoja, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojai, spręsdami antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo klausimą, turėtų įvertinti bylos, kurioje kvestionuojami jų veiksmai, pagrįstumą, perspektyvumą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), todėl akivaizdu, kad nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas prašymo nagrinėjimas dėl kilusio interesų konflikto, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas pagrįstai nusišalino pats ir pagrįstai nušalino kitus tarnybos tarnautojus ir specialistus nuo dalyvavimo sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo A.D. dėl interesų konflikto. Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-05 įsakymu Nr. 1R-105, 7 punktas apibrėžia tarnybos veiklos sritis, tarp jų, organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (7.1 punktas); priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (7.3 punktas), priimti sprendimus dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato parinkimo ir pakeitimo (7.5 punktas), konkurso būdu atrinkti antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir sudaryti su jais sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (7.7 punktas). Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas, spręsdamas A.D. prašymą, esant pagrindams suteikti antrinę teisinę pagalbą, turėtų skirti advokatą, sudariusį

sutartį su šia tarnyba, antrinės teisinės pagalbos teikimui byloje, kurioje Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip ieškovas, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl skolos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A.D., kaip atsakovo, priteisimo. Tokiu būdu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnautojams, kurie nagrinėtų A.D. prašymą, taip pat advokatui, paskirtam teikti antrinę teisinę, kiltų interesų konfliktas, todėl pareiškėjo argumentai, kad šioje situacijoje interesų konflikto nėra, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, skundžiamą įsakymą teisėtai ir pagrįstai priėmė tarnybos direktorius.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi būti priimtas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o nesant galimybės – ne vėliau kaip per tris dienas nuo dokumentų gavimo. Nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjo prašymą gavo 2008-06-30, nusišalinimo klausimą, priimdama įsakymą, išsprendė 2008-07-01. Pranešimas dėl dokumentų persiuntimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir pranešimo apie nusišalinimą A.D. pasirašytinai įteiktas pasirašytinai 2008-07-02 (b.l. 17-20; 28-29). A.D. prašymas išnagrinėtas per įstatymo nustatytą terminą ir šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkos, patvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos 2006-03-29 protokolu Nr. 2, 5 punkte nustatyta, kad kilus interesų konfliktui dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių tarnybai. Teismas sutinka, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-02-23 įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatų 4 punktas), tačiau pažymi, kad nustačius, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalino pagrįstai, sprendimas perduoti prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, vadovaujantis rekomendacinėmis minėtos tvarkos nuostatomis, laikytinas pagrįstu ir teisėtu ( b.l. 26-27 ).

Įvertinus bylos aplinkybes, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-01 įsakymas Nr. V-89 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.