Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui S. P., atsakovės atstovams Jurgai Baršauskienei, Eglei Ežerskytei, Povilui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „INTERGAS“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl 2011-11-29 nutarimo Nr. O3-392 „Dėl UAB „INTERGAS“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „INTERGAS“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-11-29 nutarimą Nr. O3-392, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 1000 Lt piniginė bauda.

Skunde paaiškina, kad mano, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija, atsakovė) neįvertino pažeidimo pobūdžio, jo pavojingumo, to, kad dėl pažeidimo neatsirado jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja vykdo veiklą pagal Komisijos 2002-11-21 nutarimu Nr. 106 išduotą skirstymo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija atliko pareiškėjos veiklos tikslinį patikrinimą ir 2011-10-18 patikrinimo akte Nr. D-2 nustatė, kad 2010-09-10 rašte Nr. S-150/10 teikdama duomenis Komisijai daliai ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas pareiškėja apskaičiavo taikydama nusidėvėjimo normatyvus, kurie neatitiko Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2008-08-08 nutarimu Nr. 03-106 (toliau – Transportavimo metodika) reikalavimų, dėl to koreguojant skirstymo kainos viršutinę ribą 2011 metams, nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas skirstymo veikloje sudarė 6 tūkstančius litų. Komisija 2011-11-14 reguliuojamos veiklos pažeidimo protokole Nr. K1-19 konstatavo, kad nurodyta veika atitinka reguliuojamos veiklos pažeidimo, numatyto Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, požymius. Nustatytas 6 tūkstančių litų skirtumas tarp pareiškėjos apskaičiuotų ir Komisijos pagal Transportavimo metodiką apskaičiuotų ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sudaro tik 0,57 procentus nuo bendros 1050 tūkst. litų nusidėvėjimo sąnaudų sumos, o nuo bendros bazinių duomenų viršutinių kainų ribų apskaičiavimui sumos (11697,2 tūkst. litų numatytos visos metinių pajamų sumos) šis skirtumas sudaro nykstamai mažą 0,51 procento dydžio dalį. Akivaizdu, kad dėl Komisijos nustatyto formalaus pažeidimo neatsirado pasekmių, kurios bent kiek įtakotų viršutinių kainų ribų nustatymą. Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies normos yra dispozityvios, nustato Komisijos teisę, o ne pareigą skirti piniginę baudą. Formalus pažeidimo konstatavimas nesudaro pagrindo pradėti piniginės baudos skyrimo procedūrą, todėl piniginės sankcijos taikymo pagrįstumas turėtų būti vertinamas ir nustatomas Komisijos kiekvienu konkrečiu atveju. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu ir aiškina, kad Komisija turėjo vadovautis proporcingumo principu. Komisija nevertino pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos administracinio tikslingumo. Mano, kad atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, į tai, kad pareiškėja, teikdama duomenis gamtinių dujų skirstymo kainų koregavimui 2012 metams, tiksliai vadovavosi Transportavimo metodika, taikyta sankcija yra visiškai nepagrįsta tikslingumo požiūriu.

Paaiškina dėl faktinių aplinkybių. Komisijos pirmininko 2011-07-21 įsakymu Nr. O1-50 „Dėl UAB „Intergas“ tikslinio patikrinimo“ sudaryta Tikrinimo komisija laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-09-30 atliko UAB „Intergas“ planinį tikslinį patikrinimą. Atlikusi patikrinimą ir vadovaudamasi Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2010-12-17 nutarimu Nr. O3-327, Tikrinimo komisija surašė 2011-10-18 patikrinimo aktą Nr. D-2. Komisija 2011-10-26 posėdyje priėmė nutarimą Nr. O3-324 „Dėl UAB „Intergas“ tikslinio patikrinimo“, kuriuo pritarė Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms. Tikrinimo komisija, atlikdama patikrinimą ir išnagrinėjusi pareiškėjos 2011-09-12 rašte Nr. S-125/11 pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėja 2010-09-10 rašte Nr. S-150/10 teikdama Komisijai duomenis viršutinių kainų ribų skaičiavimo tikslais nusidėvėjimo sąnaudas didžiajai daliai ilgalaikio turto apskaičiavo taikydama nusidėvėjimo normatyvus, kurie neatitiko Transportavimo metodikos 53.5 punkto ir 4 priedo reikalavimų. Dėl minėtų priežasčių, koreguojant skirstymo kainos viršutinę ribą 2011 metams, nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas skirstymo veikloje sudarė 6 tūkst. Lt. Pareiškėjai 2011-11-14 buvo surašytas reguliuojamos veiklos pažeidimo protokolas Nr. K1-19, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjos padaryta veika atitinka reguliuojamos veiklos pažeidimo, numatyto tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, požymius, t. y. už teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais. Pareiškėja 2011-11-14 rašte Nr. S-165/11 pateikė paaiškinimus dėl reguliuojamos veiklos pažeidimo protokolo surašymo ir informavo, kad savo 2011-09-12 rašte Nr. S-125/11 nurodė tik naudojamų nusidėvėjimui apskaičiuoti įvestam iki 2008-01-01 ilgalaikiam turtui buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimo normų neatitikimą Transportavimo metodikai. Pareiškėjos nuomone, patikrinimo akte yra nepagrįstai padaryta išvada dėl pareiškėjos ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų taikymo, nes vertinamas yra ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų taikymas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pareiškėja taip pat mano, jog skirstomųjų dujotiekių nusidėvėjimo normų taikymas dujotiekio įvadams yra neteisingas, nes pagrindines dujotiekio įvado sudedamąsias dalis sudaro apskaitos priemonės, kurių nusidėvėjimas yra žymiai trumpesnis nei dujotiekio vamzdynų. Komisijos 2011-11-29 posėdyje pareiškėja papildomų pastabų dėl pažeidimo esmės neteikė, prašė Komisijos svarstant piniginės baudos skyrimo klausimą atsižvelgti į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pažeidimo sukeltas pasekmes. Įvertinusi teisės aktų nustatytus reikalavimus skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimui teikiamai informacijai ir tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad pareiškėja, pažeisdama teisės aktų nuostatas, teikė Komisijai neteisingą informaciją, kuri buvo naudojama koreguojant skirstymo kainos viršutinę ribą, ir priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo buvo nutarta pareiškėjai skirti 1 tūkst. Lt piniginę baudą.

Paaiškina dėl Energetikos įstatymo interpretavimo. Pareiškėjos teigimu, Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios baudų skyrimo pagrindus, yra dispozityvios, t. y. numato Komisijos teisę, o ne pareigą skirti piniginę baudą, todėl formalus pažeidimo konstatavimas nesudaro pagrindo pradėti piniginės baudos skyrimo procedūrą, taip pat dėl Komisijos nustatyto formalaus pažeidimo neatsirado pasekmės, kurios bent kiek lemtų viršutinių kainų ribų nustatymą. Komisijos nuomone, tokie pareiškėjos teiginiai yra paremti subjektyviomis prielaidomis, grindžiami abstrakčiais samprotavimais, klaidinančiais teismą, nes pareiškėjos siūlomas minėtų procedūrinių teisės aktų aiškinimo modelis aiškiai susiaurina Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies taikymą. Visų pirma, pažeidimo padarymo metu galiojusios Energetikos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Komisija skiria pinigines baudas energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos įmonių veikla yra valstybės griežtai reguliuojama, Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra numatytos poveikio priemonės. Minėta nuostata nėra dispozityvi, tačiau imperatyviai nustato Komisijos pareigą skirti baudą, esant nurodytiems pagrindams. Tai reiškia, kad piniginės baudos Komisijos yra skiriamos visais atvejais, nustačius šias pažeidimų rūšis: pažeidimus, susijusius su informacijos apie veiklą pateikimu, susijusius su licencijuojamos veiklos sąlygų ir įpareigojimų vykdymu ir susijusius su veiklos saugumu ir patikimu bei pakartotinu veiklos sąlygų pažeidimu. Antra, Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstyti piniginių baudų skyrimo pagrindai yra išdėstyti formaliai, t. y. siekiant konstatuoti, kad yra pagrindas skirti 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą piniginę baudą, pakanka nustatyti, kad energetikos įmonė valstybės įstaigai pateikė neteisingą (teisės aktų reikalavimų neatitinkančią) informaciją, todėl formalaus pažeidimo konstatavimas sudaro pagrindą pradėti piniginės baudos skyrimo procedūrą. Pareiškėja nurodo, kad dėl Komisijos nustatyto pažeidimo neatsirado pasekmių, galėjusių nulemti viršutinių kainų ribų nustatymą. Įstatymų leidėjas Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numato formalią, o ne materialią energetikos įmonės padarytos veikos sudėtį. Tai reiškia, kad padarytos veikos pasekmės neįeina į veikos sudėtį ir yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, todėl nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutarimą pareiškėjos padarytos veikos pasekmių aplinkybė buvo pagrįstai nevertinta. Trečia, Tikrinimo komisija patikrinimo akte nustatė, kad pareiškėja skirstymo kainos viršutinių ribų skaičiavimui 2011 metams turtui, įsigytam iki 2009 m., pateikė nusidėvėjimo sąnaudas, apskaičiuotas nesilaikant Transportavimo metodikos 53.5 punkto reikalavimų. Tikrinimo komisija apskaičiavo, kad pareiškėja, taikydama ilgalaikiam turtui kitokius nei Transportavimo metodikos 4 priede nustatytus nusidėvėjimo normatyvus, nurodė 6 tūkst. Lt didesnes skirstymo veiklos turto nusidėvėjimo sąnaudas. Pareiškėja neginčija ir nekvestionuoja patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, todėl pripažįsta, kad pareiškėjos padaryti veiksmai atitinka Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą piniginės baudos skyrimo pagrindą. Dėl to, pareiškėjos teiginiai, kad Komisijos nutarimu nepagrįstai skirta piniginė bauda, prieštarauja tarpusavyje.

Paaiškina dėl sankcijos pagrįstumo tikslingumo požiūriu. Pareiškėjos teigimu, skirdama piniginę baudą Komisija neatsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, nevertino taikytos administracinės sankcijos tikslingumo, nes nustatytas pažeidimas yra nepavojingas, nesukėlė pavojingų pasekmių, o pareiškėja tiksliai vadovavosi Transportavimo metodika, todėl taikyta sankcija yra nepagrįsta tikslingumo požiūriu. Komisija, būdama viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įstatymo viršenybės principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymi, kad įgyvendinant teisės principus, būtina laikytis visų viešosios teisės principų, t. y. ieškoti tokio sprendimo, kuriame būtų maksimaliai atsižvelgta į visų principų reikalavimus. Tokia situacija vadinama teisės principų pusiausvyra, todėl nė vieno principo įgyvendinimas negali būti pagrįstas kito teisės principo paneigimu. Nagrinėjamu atveju būtinas sisteminis įstatymo viršenybės ir proporcingumo principų taikymas. Pabrėžia, kad Transportavimo metodikos 53.5 punkte yra nustatyta aiški, neturinti išlygų, vienodai visiems ūkio subjektams gamtinių dujų sektoriuje taikoma ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų taikymo tvarka. Minėta nuostata nenumato kitokių nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo principų, leidžiančių nukrypti nuo nustatytos nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, minėtų teisės akto nuostatų nevykdymas ir informacijos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų teikimas Komisijai, Komisijos yra vertinamas kaip reguliuojamos veiklos pažeidimas. Jau minėta, kad Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad Komisija skiria pinigines baudas energetikos įmonėms už pažeidimus, susijusius su informacijos apie veiklą pateikimu. Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindas skirti piniginę baudą yra apibrėžtas formaliai, t. y. energetikos įmonės veiksmai yra pripažįstami pavojingais tik dėl tos aplinkybės, kad valstybės institucijai buvo pateikta neteisinga informacija, nustatyta teisės aktais. Taigi vien tokių faktinių aplinkybių konstatavimas yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą piniginę baudą. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir išsamiai išdėstytos patikrinimo akte, todėl Komisija, laikydamasi įstatymo viršenybės principo privalėjo pareiškėjai skirti Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sankciją, kuri yra adekvati padarytam pažeidimui. Pagal Energetikos įstatymą, energetikos įmonėms už veikas, numatytas 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais. Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos skiriama sankcija gali būti diferencijuojama, įvertinus pažeidimo pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, energetikos įmonės atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Komisija, taikydama sankciją, turi diskrecijos teisę skirti adekvatų piniginės baudos dydį. Priešingai nei teigia pareiškėja, Komisijos diskrecijos teisė nepasireiškia, sprendžiant, ar apskirtai tam tikram subjektui skirtina piniginė bauda, nes tai yra Komisijos pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog „ABTĮ 23 straipsnis, reglamentuojantis skundo teismui turinį, įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Todėl pirmiausia pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti ginčijamo administracinio akto teisėtumą“. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisija neatsižvelgė į padaryto pažeidimo nepavojingumą bei pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad Komisija, diferencijuodama skirtinos piniginės baudos dydį, nutarimo 2.15 punkte konstatavo ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pareiškėja, 2011-09-12 rašte Nr. S-125/11 teikdama išsamią informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybės, taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą ir sukeltas pasekmes – dėl pareiškėjos pateiktos neteisingos informacijos, koreguojant skirstymo kainos viršutinę ribą 2011 metams, nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas skirstymo veikloje sudarė 6 tūkst. Lt. Būtent dėl jau minėtų nustatytų lengvinančių aplinkybių ir kitų aplinkybių atsirado pagrindas mažinti baudos dydį iki Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto minimumo. Pareiškėjai skirta piniginė bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, taip pat diferencijuojant jos dydį buvo atsižvelgta į visas turinčias tam įtakos aplinkybes, todėl pareiškėjai skirta piniginė bauda visiškai atitinka Energetikos įstatymo 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir atitinka veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos skyrimo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Ginčo dalykas yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011-11-29 nutarimo Nr. O3-392 „Dėl UAB „Intergas“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ dalies dėl ekonominės sankcijos – piniginės baudos – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos skunde nėra nurodoma jokių motyvų, argumentų, aplinkybių dėl pažeidimo sudėties nebuvimo. Pareiškėjos atstovas ir teisme neteikė tokių motyvų, argumentų, nenurodė aplinkybių, kuriomis grįstų pažeidimo nepadarymo faktą. Priešingai, pareiškėjos atstovas teisme pažymėjo, kad iki ginčijamo nutarimo priėmimo UAB „Intergas“ ištaisė Komisijos nustatytą pažeidimą – neteisingą informacijos, kuri naudojama kainų viršutinių ribų apskaičiavimui, teikimą Komisijai ir 2012 metams pateikė teisingą gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimą, t. y. tokį, kokio Komisija reikalavo pagal Transportavimo metodikos priede nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo dujų įmonių neperkainuoto ilgalaikio turto vertės, apskaičiuotos prieš tuos metus, kuriems yra koreguojama viršutinė kainos riba (2012 metams pagal 2011 m. buvusią turto vertę, o 2010 metams – pagal 2009 m. vertę). Todėl teismas daro išvadą, kad dėl pažeidimo sudėties ginčo nėra. Priešingu atveju būtų pažeista atsakovo teisė teikti savo argumentus ir prieštaravimus ginčo klausimu. Iš esmės ginčas yra tik dėl to, ar Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo metu) 27 straipsnyje numatyta tik Komisijos teisė taikyti sankciją, ar pareiga. Teismas plačiau pasisakys apskritai apie piniginės baudos skyrimo procedūros pareiškėjai teisėtumą.

Ginčijamas yra Komisijos 2011-11-29 nutarimas Nr. O3-392 (b. l. 3-6), kuriuo UAB „Intergas“ skirta piniginė bauda – 1000 Lt.

Nutarimo įžanginėje dalyje yra nurodytas šio nutarimo priėmimo teisinis pagrindas. Nurodyta, kad Komisija remiasi Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 19 punktu, 20 straipsnio 9 dalies 6 punktu, Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-05 nutarimu Nr. 1304, 45 punktu (kuris jau negaliojo 2011-11-29), Komisijos 2008-08-29 nutarimu Nr. O3-107 patvirtintos naujos Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos (ankstesnė redakcija, patvirtinta 2008-08-08 nutarimu Nr. O3-106, nutarimas dar pakeistas 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157, 2011-07-29 nutarimu Nr. O3-228, toliau – Transportavimo metodika) 53.5 punktu ir Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2009-09-18 nutarimu Nr. O3-132 (toliau – Taisyklės), nuostatomis.

Ginčo teisinius santykius (procedūras) dar reguliuoja Komisijos 2010-12-17 nutarimu Nr. O3-327 patvirtintas Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 49-52, 53-56 punktuose reglamentuojamos pažeidimų svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūros. Šis aprašas nurodytas ginčo nutarimo 2.1. punkte, kaip atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 4 skirsnio reikalavimus, kaip leidžiantis atlikti tikslinį patikrinimą, kurio rezultatams buvo pritarta Komisijos 2011-10-26 nutarimu Nr. O3-324. Tai reiškia, kad Apraše nustatytomis procedūromis Komisija privalėjo vadovautis visa apimtimi.

Pagal Apraše nustatytas taisykles surašius patikrinimo aktą, šis kartu su tikrinamo subjekto vadovo pastabomis teikiamas svarstyti artimiausiame Komisijos posėdyje, Komisija dėl patikrinimo akto gali priimti tokius sprendimus: pritarti aktui ir įpareigoti ūkio subjektą iki nustatyto termino pašalinti Tikrinimo komisijos nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, ir gali perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms, Komisija gali nepritarti patikrinimo aktui ir įpareigoti jį patikslinti (49, 50 punktai). Toks sprendimas įforminamas nutarimu. Aprašo X skyriuje „Pažeidimų pašalinimo kontrolė“ nustatyta, kad priėmus Aprašo 50.1.1. punkte nurodytą sprendimą (įpareigoti ūkio subjekto vadovą iki nustatyto termino pašalinti pažeidimus), vykdoma pažeidimų pašalinimo kontrolė, ūkio subjektui pažeidimų nepašalinus, inicijuojama procedūra dėl piniginės baudos ūkio subjektui skyrimo pagal Energetikos įstatymo 27 straipsnį ir Taisykles.

Taigi galiojančiame teises akte yra nustatytos sąlygos, kai piniginės baudos skyrimo procedūra pradedama tik licencijos turėtojui suteikus galimybę pašalinti pažeidimus. Tačiau viena iš sąlygų yra tai, kad Komisija svarsto patikrinimo aktą posėdyje ir priima nutarimą pritarti patikrinimo aktui ir įpareigoti ūkio subjektą pašalinti pažeidimus. Pritarus patikrinimo aktui pagal Aprašo nuostatas yra tik dvi galimybės: įpareigoti ūkio subjektą iki nustatyto termino pašalinti pažeidimus arba perduoti patikrinimo medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, jeigu veikloje yra nusikalstamos veikos požymių. Jokios trečios galimybės, pritarus patikrinimo aktui, Aprašas nenumato. Yra tik galimybė nepritarti patikrinimo aktui ir įpareigoti jį patikslinti.

Šio ginčo atveju Apraše nurodytas nutarimas pritarti 2011-10-18 patikrinimo aktui buvo priimtas 2011-10-26 nutarimu Nr. O3-324 (b. l. 64) ir jame nėra Aprašo 50.1.1. punkte nurodyto sprendimo – pritarti patikrinimo aktui ir įpareigoti ūkio subjekto vadovą iki nustatyto termino pašalinti Tikrinimo komisijos nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, taip pat nėra sprendimo perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tačiau yra sprendimas pritarti patikrinimo aktui ir vadovaujantis Energetikos įstatymo 27 straipsniu iš karto pradėti piniginės baudos už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą skyrimo procedūrą.

Ginčo nutarimo priėmimo metu galiojusio Energetikos įstatymo 27 straipsnyje nebuvo su procedūromis susijusių nuostatų, kuriose būtų nustatyta, kad pirmiausiai licencijuojama veikla užsiimantiems subjektams suteikiama galimybė pašalinti pažeidimus, o tik po to skiriama bauda.

Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą Komisija skiria pinigines baudas, t. y. už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės licencijuojamą veiklą nepaskelbimą, už teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais.

Šioje normoje buvo reguliuojami ir procedūriniai klausimai: „7. Piniginės baudos skyrimo klausimas svarstomas Komisijos posėdyje, dalyvaujant energetikos įmonės, kuri įtariama padariusi pažeidimą ir kuriai gali būti taikoma piniginė bauda, vadovui ir (ar) jo įgaliotiems atstovams, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Nesant minėtų asmenų, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jiems laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jų negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą. 8. Komisijos nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Esant tęstiniam pažeidimui, piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, piniginės baudos negali būti skiriamos. 9. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena piniginė bauda. Baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta piniginė bauda, vykdymo. 10. Komisijos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir terminais. Komisijos nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskundžiamas teismui. Komisijos nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, jei per tą laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. 11. Nesumokėta piniginė bauda išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 12. Skundą dėl Komisijos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda energetikos įmonei, kuri pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą“.

Taigi nurodytos įstatymo nuostatos reiškia, kad skiriant pinginę baudą yra svarbu nustatyti pažeidimo pobūdį (ar jis vienkartis ar tęstinis), pažeidimo padarymo datą, svarbu nurodyti, kada pažeidimas buvo nustatytas, nes įstatyme imperatyviai nustatyti ir piniginės baudos skyrimo terminai.

Taip pat Energetikos įstatymo 27 straipsnyje plačiau reglamentuojamas piniginės baudos skyrimas, t. y. jos dydžio parinkimas, atsižvelgimas į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tuo tarpu nuo 2012-01-01 galioja Energetikos įstatymo 36 straipsnis, kuriame jau įtvirtinta nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą, kurie per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamos veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, į ginčo nutarime nurodytus teisės aktus, teismas vertina, ar pagal Gamtinių dujų ir Energetikos įstatymus priimtuose Vyriausybės nutarimuose nebuvo nuostatų, kurios įpareigotų Komisiją pirmiausiai įpareigoti ūkio subjektą per protingą terminą pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos pažeidimus, o tik po to skirti piniginę baudą.

Ginčo nutarime Komisija nurodo, kad vadovaujasi Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-05 nutarimu Nr. 1304, 45 punktu. Tačiau šios taisyklės negalioja nuo 2011-11-05, jos yra panaikintos 2011-10-27 Vyriausybės nutarimo Nr. 1246 (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1246) 3 punktu. Panaikintų taisyklių 45 punktas nustatė tik tai, kad licencijų turėtojai privalo vykdyti šiose taisyklėse nustatytas pareigas ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės nutarimas Nr. 1246 priimtas vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2011-08-01), nustatančia, kad licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gamtinių dujų įstatymo 5 straipsnis taip pat nustato, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gamtinių dujų sektoriuje tvirtina gamtinių dujų įmonių veiklos licencijavimo taisykles. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos kompetencijos klausimus nustato Gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 6, 7, 8, 19, 20 straipsniai. Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 9 dalies 6 punkte asmenims, vykdantiems licencijuojamą veiklą, nustatyta pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų, licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų (t. y. toks pats reikalavimas kaip ir panaikintame Vyriausybės nutarime Nr. 1304). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina Komisijos teisę skirti pinigines baudas ir pagal Energetikos įstatymo reikalavimus.

Vyriausybės nutarimu Nr. 1246 patvirtintų taisyklių 7.5. punkte nustatyta Komisijos pareiga prižiūrėti, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju atlikdama patikrinimą, priimdama sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo, dėl piniginės baudos skyrimo, Komisija rėmėsi teisės aktų normomis, būtent suteikiančiomis Komisijai teisę kontroliuoti licencijuojamą veiklą. Tuo tarpu Vyriausybės nutarimu Nr. 1246 patvirtintų taisyklių 49 punkte nustatyta Komisijos teisė už licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus licencijų turėtojams teisės aktų nustatyta tvarka skirti pinigines baudas, įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą, sustabdyti arba panaikinti licencijos galiojimą. Tvarka, kaip pradedamos ir vykdomos 49 punkte nustatytos procedūros, nustatyta Vyriausybės nutarimu Nr. 1246 patvirtintų taisyklių 50 punkte, kuriame nurodyta, kad Komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų laikymosi pažeidimą arba gavusi iš valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijų informaciją apie tokius pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą, nurodo laiką, per kurį licencijos turėtojas turi pašalinti nustatytus pažeidimus. Taigi, ginčo nutarimo priėmimo metu galiojęs Vyriausybės nutarimas, kuris priimtas įgyvendinant Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, nustatė Komisijos pareigą prieš skiriant piniginę baudą įspėti licencijos turėtoją, įpareigoti licencijos turėtoją per nurodytą laiką pašalinti nustatytą pažeidimą. Tai numatė ir nutarimo priėmimo metu panaikintu Vyriausybės nutarimu Nr. 1304 patvirtintų taisyklių nuostatos (112 ir 113 p.), kurios galiojo Komisijos vykdomų piniginės baudos skyrimo procedūrų metu.

Atsakovė neįvykdė nei Vyriausybės nutarimu Nr. 1246 patvirtintų taisyklių 50 punkto reikalavimo, nei pačios Komisijos patvirtinto Aprašo nuostatų, nes nenurodė pareiškėjai, per kiek laiko būtina pašalinti pažeidimą (tokie įrodymai Komisijos nėra pateikti teismui). Byloje yra tik pareiškėjos 2011-09-12 raštas Nr. S-125/11 (b. l. 65), kuris vertintinas kaip paaiškinimų pateikimas. Antra vertus, šiuo raštu pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir vis dėlto prašė leisti ir toliau taikyti įmonės naudojamus IMT nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus. Komisija šį raštą vertino kaip pažeidimo pripažinimą ir padėjimą išaiškinti pažeidimą, atsižvelgė į šį raštą skirdama baudą. Taip pat Komisija neteikė įrodymų (pareiškėja taip pat), apie kuriuos pareiškėjos atstovas informavo teismą, o būtent, kad teikiant Komisijai informaciją būtiną 2012 m. kainų viršutinės ribos koregavimui, informacija buvo pateikta taip, kaip reikalavo Komisija. Komisijos atstovai šių teiginių neneigė.

Taigi teismas nustatė, kad nors Komisijos 2011-11-29 nutarime remiamasi panaikintu 2007-12-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 1304 patvirtintomis taisyklėmis, tačiau ir šių taisyklių 112 ir 113 punktuose numatyta Komisijos pareiga per 5 darbo dienas įspėti įmonę apie nustatytą pažeidimą ir (ar) nurodyti laiką, per kurį įmonė turi pašalinti nustatytus pažeidimus.

Ginčo nutarime nurodyta, kad 2011-07-25 – 09-30 Komisijos pirmininko 2011-07-21 įsakymo Nr. O1-50 „Dėl UAB „Intergas“ tikslinio patikrinimo“ sudaryta Tikrinimo komisija atliko pareiškėjos tikslinį patikrinimą. Komisija 2011-10-26 nutarimu Nr. O3-324 pritarė 2011-10-18 UAB „Intergas“ tikslinio patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms. Nutarime nurodoma, kad UAB „Intergas“ viršutinių kainų ribų skaičiavimo tikslais teikdama 2010-09-10 raštu Nr. S-150/10 duomenis Komisijai nusidėvėjimo sąnaudas didžiajai daliai ilgalaikio turto apskaičiavo taikydama nusidėvėjimo normatyvus, kurie neatitiko Transportavimo metodikos 53.5 punkto ir 4 priedo reikalavimų. Dėl to koreguojant skirstymo kainos viršutinę ribą 2011 metams nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas skirstymo veikloje sudarė 6 tūkst. litų. Nutarime pažymėta, kad pareiškėjai 2011-11-14 buvo surašytas reguliuojamos veiklos pažeidimo protokolas Nr. K1-19, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja padarė pažeidimą, kuris atitinka Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus požymius (už teisės aktais nustatytos informacijos valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, atitinkamoms asociacijoms nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą energetikos įmonei gali būti skiriama piniginė bauda nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais).

Taigi toje dalyje, kurioje aprašomi procedūriniai sprendimai, patikrinimo eigoje priimti dokumentai, nėra nurodyta, kad Komisija būtų raštu įpareigojusi pareiškėją per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą ir dėl to įspėjusi raštu per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos, nėra konstatuojama pažeidimo nustatymo diena.

Nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad Komisija, įgyvendindama Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje ir Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnyje nustatytą kompetenciją bei įgaliojimus, atlieka licencijuojamos veiklos patikrinimus (taigi tokiems patikrinimams turi būti taikomos Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1246, ar iki jų priėmimo galiojusios taisyklės, priklausomai, kuri diena laikytina pažeidimo nustatymo diena). Komisija vadovaujasi ir Viešojo administravimo įstatymo IV skirsnio nuostatomis bei 2010-12-17 nutarimu Nr. O3-327 patvirtintu Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašu, kuris nustatė, kad pirmiausiai siūloma pašalinti pažeidimą. Minėta, kad Komisijos 2011-11-29 nutarime remiamasi 2007-12-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 1304 patvirtintomis taisyklėmis, tačiau ir šių taisyklių 112 ir 113 punktuose nustatyta Komisijos pareiga per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos įspėti įmonę apie nustatytą pažeidimą ir (ar) nurodyti laiką, per kurį įmonė turi pašalinti nustatytus pažeidimus.

Komisija, spręsdama dėl baudos dydžio, nurodo, kad vadovaujasi Komisijos patvirtintomis Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklėmis. Komisija paaiškina, kad, vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisyklių 45 punktu (nutarimo priėmimo metu negaliojo), licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Baudos dydis Komisijos nutarime yra pakankamai motyvuotas, tačiau dėl teismo nustatytų šio ginčo aplinkybių tai neturi reikšmės, nes skirdama piniginę baudą Komisija nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Dėl pažeidimo esmės nutarime paaiškinama, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo normos yra suderintos ir nustatytos Transportavimo metodikos 4 priede ir yra taikomos gamtinių dujų įmonių perdavimo ir skirstymo veiklose naudojamiems ekonomiškai pagrįstiems ilgalaikio turto atitinkamiems vienetams. Transportavimo metodikos 53.5 punkte įtvirtinta konkreti nuostata, pagal kurią gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos pagal Transportavimo metodikos priede nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo dujų įmonių neperkainuoto ilgalaikio turto vertės, apskaičiuotos prieš tuos metus, kuriems yra koreguojama viršutinė kainų riba. Nurodoma, kad UAB „Intergas“ teikė Komisijai reikiamą informaciją, tačiau koreguojant 2011 m. skirstymo kainos viršutinę ribą į skaičiavimus buvo įtrauktas UAB „Intergas“ 2010-09-10 rašte Nr. S-150/10 nurodytos prognozuojamos 2010 m. nusidėvėjimo sąnaudos, kurios neatitiko Transportavimo metodikos 53.5 punkto ir 4 priedo reikalavimų. Todėl dujotiekiams ir dujotiekių įvadams, įsigytiems iki 2008 m., taikyti trumpesni nusidėvėjimo normatyvai.

Komisijos 2008-08-29 nutarimu Nr. O3-107 buvo patvirtinta nauja Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (ankstesnė redakcija patvirtinta 2008-08-08 nutarimu Nr. O3-106, nutarimas dar pakeistas 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157, 2011-07-29 nutarimu Nr. O3-228).

Minėta, kad dėl pažeidimo sudėties ginčo nėra, tačiau teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog nutarime dar paminėtas ir pareiškėjos 2011-09-12 raštas Nr. S-125/11, kuriuo buvo teikiama išsami informacija dėl 2010 m. pateiktos informacijos, nutarime nėra aiškiai apibrėžta pažeidimo padarymo data, nenurodyta, ar pažeidimas yra vienkartis, ar tęstinis. Nors akivaizdu, kad dar negalėjo būti pasibaigęs piniginės baudos skyrimo terminas pagal Energetikos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, tačiau iš nutarimo nėra aišku, ir kuri data laikytina pažeidimo nustatymo data. Šiuo konkrečiu atveju tai nėra reikšminga, nes yra pagrindas manyti, kad nuo pažeidimo nustatymo dar nepraėjo 6 mėnesiai, tačiau iš dalies nutarime nėra išspręsti klausimai, kurių imperatyviai reikalavo tuo metu galiojusios Energetikos įstatymo 27 straipsnio nuostatos, ir tai leidžia daryti išvadą, kad nutarime nėra tinkamai atskleista Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo esmė.

Dėl to, ar Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos yra dispozityvios, ar ne, daroma išvada, kad iš esmės tai neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui, nes bet kuriuo atveju Komisija turi teisę skirti piniginę baudą. Tačiau atsižvelgdamas į Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies formuluotę teismas daro išvadą, kad nustačiusi pažeidimo faktą Komisija negali rinktis, ar skirti piniginę baudą. 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą Komisija skiria pinigines baudas. Taigi, nustačius pažeidimą, bauda skiriama ir kito varianto įstatyme nėra, tik Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklės numato galimybę leisti pašalinti pažeidimą ir, tik jo nepašalinus, skirti baudą. Toliau 27 straipsnyje išvardinama, už kokius pažeidimus, kokios baudos skiriamos. Taigi 27 straipsnio 1 dalyje nėra nuostatos „gali skirti“, o parašyta vienareikšmiškai „skiria“. Tik 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra pasakymas „gali skirti“, bet aiškinant kalbiniu metodu, tai reiškia, kad gali pasirinkti baudos dydį šiame punkte nurodytose ribose. Dėl to atmetami pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad Komisija neprivalėjo pareiškėjai skirti piniginės baudos, nes to imperatyviai nenustato Energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad priimant skundžiamą Komisijos 2011-11-29 nutarimą Nr. O3-392 buvo pažeistos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklių 49 ir 50 punktų nuostatos, nustatančios, kad Komisija, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų laikymosi pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą ir nurodo laiką, per kurį licencijos turėtojas turi pašalinti nustatytus pažeidimus, iki šio Vyriausybės nutarimo galiojusiu Vyriausybės 2007-12-05 nutarimu Nr. 1304 patvirtintų taisyklių 112 ir 113 punktų analogiškos nuostatos, taip pat Komisijos 2010-12-17 nutarimu Nr. O3-327 patvirtinto Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo 50, 53-55 punktų nuostatos, taip pat nustatančios Komisijos pareigą raštu nurodyti licencijos turėtojui per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą. Skundžiamas nutarimas yra panaikinamas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nurodyti procedūros pažeidimai pripažintini turėjusiais esminę įtaką pripažįstant nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu todėl, kad pareiškėjai Vyriausybės nutarimuose nustatyta tvarka, Komisijos patvirtinto teisės akto nustatyta tvarka nebuvo sudaryta galimybė per nustatytą terminą pašalinti padarytą pažeidimą, kas atleistų pareiškėją nuo piniginės baudos skyrimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu tokie reikalavimai yra įtvirtinti įstatymu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „INTERGAS“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. O3-392 „Dėl UAB „Intergas“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.