Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Akmenės r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB “ (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. buvo kaltinama tuo, kad 2016-03-17, apie 9.00 val., I. G. būnant UAB “ (duomenys neskelbtini) kurioje ji dirbo, buitinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) Šiauliai, tarp jos ir kaltinamosios kilo konfliktas, kurio metu I. D. iškeikė keiksmais ir necenzūriniais žodžiai I. G. bei pylė iš puodelio karšta kava į veidą nukentėjusiajai. Šie kaltinamosios veiksmai nukentėjusiajai sukėlė didelį fizinį skausmą, neigiamą stresą ir išgąstį.

Kaltinamoji I. D. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji meluoja. I. G. dirbo kitame ceche ir jau ten nesutarė su kolektyvu. Darbdavys nenorėjo jos atleisti, todėl pasiūlė dirbti jų ceche. Kai ji atėjo, visiems trukdė dirbti. Kaltinamoji jai kažkuo neįtiko, dėl ko, nežino. Tik atėjusi pas juos dirbti, ji savo drabužius visada sumesdavo ant suoliuko. Kai išėjo į atostogas, kaltinamoji jos drabužius gražiai sulankstė ir sudėjo į jos spintelę. Ji grįžusi iš atostogų vėl viską išdrabstė ant suoliuko. Negana to, jos „kvepiančios“ kojinės kaltinamajai buvo padėtos palei nosį, kur kaltinamoji turi valgyti. Tas kojines nukentėjusioji taip specialiai dėjo apie pusantro mėnesio. Incidento dieną, 9.00 val., ėjo pusryčiauti. Nukentėjusiosios kojinės vėl buvo padėtos šalia kaltinamosios. Ji nukentėjusiosios gražiai paprašė nusinešti savo kojines ir pasidėti į vietą. Nukentėjusioji jos negirdėjo arba apsimetė, kad negirdi. Kaltinamoji paėmė tas kojines, nunešė ir padėjo ant kito suoliuko. Nukentėjusioji pradėjo kaltinamąją plūsti įvairiausiais žodžiais, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio ir bandė pusryčiauti. Iš termoso pylėsi arbatą į puodelį. Termoso viršus buvo paspaustas. Kadangi nukentėjusioji toliau kaltinamąją vadino visokiais žodžiais, jai trūko kantrybė ir ji truputį pataškė. Nukentėjusiajai kliuvo keli lašai. Šalia sėdinčiai E. kliuvo daugiau. Kliuvo ne kavos, o arbatos, nes kaltinamoji kavos negeria. Arbata buvo ne karšta, o šilta, nes ji rytais paruošia vaikui ir sau arbatą, kurią pravėsina, kad darbe galėtų iš karto gerti, nes negeria karštos arbatos. Po to nukentėjusioji ją vadino visokiais žodžiais. Kadangi išgirdo šauksmus, atėjo meistrės vyras, dirbantis operatoriumi. Jis bandė jas sutaikyti. Nukentėjusioji nenorėjo taikytis ir plūdosi toliau. Ji išėjo kaltinamajai grasindama - “aš su tavimi susidorosiu“. Po to ji nuėjo į administraciją, ant kaltinamosios parašė pareiškimą. Parėjusi visiems gyrėsi, kad ji susidoros su kaltinamąja. Įvykio metu patalpoje buvo ji, E., N. ir nukentėjusioji. Arbata buvo termose. Termoso viršus buvo paspaustas. Pylė ne iš puodelio, o iš termoso. Ne tai, kad pylė, bet „pakrapijo“. Kliuvo keli lašai. Nukentėjusioji nuo jos sėdėjo per porą metrų. Už kaltinamosios sėdėjo E.. Skystis kliuvo į abi puses. Taip padarė, nes jai trūko kantrybė, nesusivaldė. Ryte arbatą ruošia sau ir vaikui, todėl ji yra nekaršta. Arbatą į termosą pila pravėsusią, nes nei ji, nei vaikas negeria karštos. Po to aptaškymo, nukentėjusioji nuėjo administraciją ir parėjusi visiems gyrėsi, kad ji parašė pareiškimą, kad ja susidoros, paduos į teismą. Kaltinamoji pradėjo bijoti dėl savo vaiko saugumo, nes ji gali ne tik jai, bet ir vaikui ką nors padaryti. Kolektyvas tik pasijuokė iš tos situacijos ir viskas. Baigiantis pietums, apie pusę dvylikos, atėjo gamybos direktorius ir meistrė. Bandė jas sutaikyti. Ji prie gamybos direktoriaus pradėjo plūsti kaltinamąją, savo poziciją aiškino šaukdama. Gamybos direktoriui tai nepatiko. Kaltinamoji jos atsiprašė, norėjo taikytis. Ji nenorėjo taikytis. Po to nukentėjusioji parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Arbata jai kliuvo ant „maikės“, keli lašai. Ant veido ir ant galvos nebuvo. Kaltinamoji nematė, kad tas skysčių pataikymas jai būtų sukėlęs kokį nors skausmą. Iš karto po incidento nukentėjusioji ją plūdo įvairiausiais žodžiais, keiksmažodžiais. Jokių veiksmų ji nesiėmė. Incidentas vyko apie 5-6 minutes, nes 9.00 val. yra 10 minučių pertrauka. Kai tik ji atėjo, viskas ir prasidėjo. Tai paprasčiausias konfliktas, nesutarimas, nes nukentėjusioji yra konfliktiškas žmogus. Jai su niekuo nepavyko bendrauti. Reikėjo arba jai, arba nukentėjusiajai nusileisti ir paprasčiausiai susitaikyti. Gailisi, kad pasikarščiavo, nereikėjo taip daryti. Taikytis su nukentėjusiąja gali, bet pinigų nemokės, nes nesupranta, už ką mokėti. Ji, neturėdama darbo, nori iš kaltinamosios pasipelnyti. Viena augina vaiką, yra išsituokusi. Ankščiau nukentėjusiajai siūlė sumokėti iki 200 eurų, kad nereikėtų žmonių tampyti po teismus. Nukentėjusioji nesutiko. Yra abiejų kaltė, kad svetimi žmonės vaikšto po teismus. Ji kaltinamąją provokavo ir erzino, o jai trūko kantrybė. Kai trūko kantrybė, apipylė su šilta arbata. Termosas buvo paspaustas. Ji sėdėjo už kelių metrų. Kai paėmė termosą ir šliūkštelėjo, ant nukentėjusiosios užkrito keli lašai. Termosas yra 0,5 litro talpos. Pylė iš termoso, nes į puoduką dar nebuvo spėjusi įsipilti. Puodelis stovėjo tuščias. Pataškė kelis lašus šiltos arbatos. Atsisako atlyginti neturtinę žalą. Nunešė nukentėjusiosios kojines ir padėjo į galą, tuomet nukentėjusioji įsižeidė.

Nukentėjusioji I. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 17 d., jai nuėjus į buitines patalpas, kaltinamoji tuoj pat prisikabino prie jos rūbų, liepė pasiimti savo smirdančias kojines. Jos sėdėjo toliau. Nukentėjusioji pasakė, kad nepasiims, todėl kaltinamoji jos kojines nutėškė nuo suoliuko. Po kiek laiko, jai užkandžiaujant, pajuto karštą skystį sau ant veido. Kaltinamoji plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Atėjo darbuotojas A. ir liepė jai nusiraminti. Ji jo neklausė ir toliau plūdo visokiausiais žodžiais. Po to incidento nukentėjusioji jai nepasakė nei vieno žodžio. Nuėjo pas sekretores ir parašė paaiškinimą, kad bendradarbė pylė jai į veidą skystį, kad numetė jos rūbus. Apie 13.00 val. meistrai tarp jų darė susitaikymą. Jie norėjo, kad jos susitaikytų. Kadangi spintelė būdavo nešvariose buitinėse patalpose, ten savo rūbų nedėdavo. Kai persirengdavo, viską pasidėdavo ant suoliuko. Po to įvykio per kaltinamąją išėjo iš darbo. To darbo ieškojo pusantrų metų ir per kaltinamąją dabar neturi darbo. Turi laikiną darbą. Įvykis buvo kovo 17 d., 9.00 val., buitinėse patalpose. Jos ten visą laiką pietauja prie vieno stalo. Jos buvo trise. Įvykio metu jos buvo keturios. Jos buvo prie savo stalo ir ji prie savo stalo. Ten buvo N., E. ir I.. Į tas patalpas gali ateiti tik įmonės darbuotojai, pašaliniai ten neįleidžiami. Ją apipylė karšta kava. Pylė į veidą, į akis. Buvo užpiltas rudas skystis. Po to ji persirengė rūbus ir išmetė į šiukšliadėžę. Nematė to veiksmo. Į jas nežiūrėjo, nes tuo metu užkandžiavo. Jai kliuvo į veidą, į akis. Pylė iš pilno puodelio. Po to truputį gydėsi ambulatoriškai. Reiškia 1000 civilinį ieškinį. Ant veido buvo paraudimai, labai skaudėjo akis, skaudėjo obuolius. Policijos nekvietė dėl to, kad jai dar nėra buvę tokio atvejo. Vėliau nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Gydėsi namuose ambulatoriškai. Pas gydytoją nesikreipė. Dėjo kompresus ir lašino lašiukus. Iš darbo išėjo 18 dieną. Darbdavys nereikalavo išdirbti numatytas dienas. Darbdavys tik darė susitaikymą. Kadangi ji atsisakė susitaikyti, dėl to išėjo iš darbovietės. Po to kaltinamoji labai pakylėtai jautėsi, kai šitaip pasielgė. Į policiją kreipėsi gal balandžio 5 d., tikslios datos nepamena. Ankščiau į policiją nesikreipė, nes norėjo pasižiūrėti, ar gaus nemokamą advokatą. Po to apipylimo juto veido ir akių perštėjimą. Vartojo vaistus, kompresus ir lašino lašus į akis. Patyrė didelį pažeminimą. Iš darbo išėjo dėl kaltinamosios elgesio. Buvo nepatogumų dėl kolektyvo. Palaiko 1000 eurų ieškinį. Laiko, kad tai proporcinga suma jai padarytai neturtinei žalai.

Liudytoja E. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 17 d. įvykio metu buvo piltas ne karštas vanduo, o „drungna“ arbata. Ne tik kojinės, bet ir „padukai“ iš batų būdavo padėta šalia jų, kai jos valgydavo. Pasakydavo, kad nukentėjusioji juos patrauktų, bet ji nesutikdavo. Vieną dieną kaltinamoji neapsikentusi gražiai paprašė patraukti, bet nukentėjusioji nesutiko. Tuomet kaltinamoji patraukė kojines ir grįžo į savo vietą. I. kažką pasakė, Indrė jai nieko nesakė. Vėl kažką pasakė, tuomet žmogui trūko kantrybė. Paėmė atidarytą-paspaustą termosą ir aptaškė. Kiek kliuvo Ingridai nematė, bet kliuvo ir jai, ir ant lubų. Liudytojai kliuvo ant drabužių ir ant peties. Ta arbata buvo atšalusi. Liudytoja sėdėjo šalia I., iš kairės. I. G. sėdėjo prie lango iš šono, 2-3 metrų atstumu. Visos sėdėjo už vieno stalo. Kai aptaškė iš termoso, tas judesys buvo panašus kaip kunigėlio. Nematė, ar kliuvo I. G.. Nematė, kad ji būtų buvusi šlapia. Nematė, kad I. G. veidas ar plaukai būtų buvę šlapi. Skystis, kuris jai kliuvo, buvo net ne šiltas, o „drungnas“. Po to aptaškymo I. kažkur išbėgo. 9.00 val. joms buvo pertrauka. Pertraukos būna kas dvi valandos. Tą dieną pradėjo dirbti 6.45 val. Prieš šį incidentą I. dirbo kitame ceche, kitame korpuse ir ten nesutardavo su kitais žmonėmis. Dėl tos priežasties ją perkėlė pas juos. Ji konfliktuojanti asmenybė. Iki to konflikto Ingrida pas juos dirbo mėnesį, ar pusantro. Jos ir I. santykiai yra draugiški, jos bendradarbės. Jos termosas buvo sidabrinės spalvos. Norint pripildyti termosą, reikia visiškai atsukti dangtelį. Norint prisipilti iš termoso, reikia paspausti mygtuką. Kai I. „krapino“ iš termoso, mygtukas buvo paspaustas. I. atsisėdusi iš karto atsidarė termosą ir prisipylė puodelį arbatos. Liudytojai atrodo, kad I. spėjo prisipilti puodelį arbatos. Norint prisipilti pagrindinė funkcija yra tik mygtuko paspaudimas. Dangtelį reikia atsukti tik norint pripildyti termosą. Paspaudus termoso mygtuką yra labai menka galimybė staigiai išpilti skystį iš termoso. Kai buvo pilamas vanduo, liudytoja sėdėjo šalia I., iš kairės. N. sėdėjo stalo gale, liudytojai iš kairės, liudytoja sėdėjo viduryje, tarp jų. Stalas yra didelis, skirtas kokiems 15 žmonių. I. sėdėjo tarp liudytojos ir I.. Pildama ji užsimojo, todėl pirma skystis kliuvo liudytojai ir luboms. Kai I. pylė skystį, jos rankos judesys buvo "puslankiu". Ji pylė ne nuo savęs. Judesys buvo iš viršaus.

Liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su I. D. yra bendradarbės, santykiai geri. Kovo 17 d., 9.00 val., per pertrauką valgė prie stalo. I. sėdėjo stalo gale. Ji buvo padėjusi prie Indrės savo drabužius: kelnes, megztinį, kojines ir iš batų išimtus skrytuliukus, skirtus prakaitui sutraukti. I. paprašė I. patraukti kojines, nes kojinės smirdi, ji negali valgyti. I. neklausė. Indrė gražiai paėmė tas kojines, nunešė prie palangės ir padėjo. Tuomet I. pradėjo visokiais žodžiais keikti I.. Tuo tarpu I. valgė, šalia turėjo termosą. Liudytoja tuo tarpu buvo nuleidusi galvą. Kai pakėlė akis pamatė, kad truputį kliuvo luboms ir E.. Truputį kliuvo ir I. iš to termoso. Tuo viskas ir užsibaigė. Prie stalo sėdėjo I., jai iš kairės E., E.iš kairės, stalo gale, sėdėjo liudytoja. I. sėdėjo pačiame gale, kaltinamajai iš dešinės. Tarp kaltinamosios ir I.s dar būtų tilpę du ar trys žmonės. To veiksmo kai I. pylė, nematė, nes buvo nuleidusi galvą, valgė. Tik pamatė, kai I. atsistojo, kažkas sušuko, kad laistosi iš termoso. Matė ant lubų kelis lašus. Nei viena iš jų nebuvo šlapios. Iš termoso tegalėjo iškristi keli lašai. Matė, kad skysčio kliuvo E. ir ant lubų. Ar kliuvo I., negali pasakyti, nes ant veido nematė jokių lašų. I. nuo jos sėdėjo tolokai. Ji buvo pačiame gale. Stalas yra 2 m. 50 cm ilgio. Iš termoso pylė arbatą, nes Indrė kavos negeria. Ji ir liudytoją yra arbata pavaišinusi. I. vaišino ją šilta arbata iš termoso. Ji yra sakiusi, kad kai ryte ruošia arbatą, ji palaiko ją, kad pravėstų. Termosas buvo metalinis, gal 0,5 litro talpos. Termosui reikėdavo paspausti dangtelį, kad bėgtų skystis. Iki to veiksmo tarp jų buvo pokalbis dėl drabužių. Taip buvo ne pirmą sykį. Būdavo sakoma I. nedėti ten savo drabužių, nes kojinės smirdi. Bet ji neklausydavo. Kai tą rytą I. nunešė ir padėjo ant kito suolo I. kojines, ta visokiais žodžiais iškeikė I.. Kaltinamajai trūko kantrybė ir ji „pakrapijo“ iš tos arbatos. Dėl tokių niekų dabar gaišina teismą. Kai I. G. dirbo kitame ceche, ji taip pat konfliktavo su bendradarbėmis, todėl ją perkėlė į jų cechą. Iki to konflikto ji pas juos pradirbo gal mėnesį, gal pusantro mėnesio. I. G. yra labai konfliktiškas žmogus. Ji prie daug ko kabinėjasi, kol išprovokuoja. Po to aptaškymo Ingrida išlėkė į ofisą pas valdžią. Vėliau atėjo vadovas G., norėjo sutaikyti, bet I. neleido nei žodžio pasakyti. Nežino, kuo viskas baigėsi, ko gero jai buvo pasakyta, kad ją atleidžia iš darbo, nes niekas su ja negali dirbti. Tuo viskas ir pasibaigė. I. atidirbo tą dieną, išėjo namo. Kitą dieną ji į darbą nebeatėjo. Tą dieną I. D. po to konflikto elgėsi ramiai. Ji toliau dirbo savo darbą. Nematė, kad I. būtų buvusi aptaškyta. Nesimatė nei ant rūbų, nei ant veido. Kiek ten tos arbatos galėjo būti, Indrė nei 20 gramų neiššvaistė. Po to konflikto I. G. keikdamasi išlėkė į koridorių. Ji sakė, kad Indrei atkeršys už tas kojines. Prieš tą konfliktą I. valgė, o Indrė pasakė „Ingrida, būk gera, pasiimk savo kojines“. I. jai kažką atsakė. Indrė atsistojo, paėmė tas kojines, nunešė ir padėjo ant kito suolo. Be žodžių atsisėdo valgyti. Kai tik ji padėjo klojines, I. pradėjo ją keikti visokiais žodžiais. Tuomet ir įvyko tas apsilaistymas, „apsikrapymas“. Po to Ingrida išlėkė į lauką, joms pasibaigė 10 min. pertrauka ir jos nuėjo prie savo darbų. Nežino, kiek skysčio buvo termose. I. buvo įsipylusi arbatos į puodelį. .I laistė ne iš puodelio, o iš termoso. Jai dar ir per pietus užteko ten buvusios arbatos. Nežino, ant ko I. pylė tą arbatą. Pataikė ant lubų ir ant E.. Matė, kad I. buvo atsistojusi ir rankoje laikė termosą.

Nukentėjusiosios skunde nurodyta, jog ji pusryčiaudama pajuto, kad jai ant veido buvo užpilta karšto skysčio, kuriuo buvo galima net akis sužaloti. Matė, kad jai į veidą skystį išliejo kaltinamoji. Jautėsi labai pažeminta. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Nuplikyta ir paraudusi veido oda sukėlė nemažus asmeninius nepatogumus (1 b. l.).

2016-04-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2016-03-17, apie 9.00 val., konflikto metu kaltinamoji pylė karšta kava nukentėjusiajai į veidą. Nukentėjusioji po įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, nes jokių sužalojimų nepatyrė. Į policiją kreipėsi 2016-04-05 (3, 4-5 b. l.).

Nukentėjusioji į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2016-03-24 (7-8 b. l.).

I. D. nėra teista (22 b. l.).

Policijos pateiktoje medžiagoje 0116000176566, 2016-04-05 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-03-17, apie 9.00 val., tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios kilo žodinis konfliktas dėl ne vietoje padėtų rūbų. Kaltinamoji plūdosi necenzūriniais žodžiais ir karšta kava pylė į veidą nukentėjusiajai. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes jokio sužalojimo nepatyrė. Po konflikto iš darbovietės išėjo savo noru (25 b. l., vokas su medžiaga).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

I. D. privačios kaltintojos I. G. 2016-04-21 skundu kaltinama tuo, kad 2016-03-17, apie 9.00 val., ji apipylė karšta kava I. G. ir tokiu būdu sukėlė jai didelį fizinį skausmą.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam, nežymus sveikatos sutrikdymas arba susargdinimas trumpam. Esant padariniams, turi būti atlikti juos sukeliantys neteisėti veiksmai (pvz., smūgiai) ir tie veiksmai turi būti įrodyti. Taip pat turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Asmens kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, turi būti pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad aptaškė nukentėjusiąją iš termoso. Nukentėjusiajai kliuvo keli lašai. Kliuvo ne kavos, o arbatos, nes kaltinamoji kavos negeria. Arbata buvo ne karšta, o šilta, nes ji rytais paruošia vaikui ir sau arbatą, kurią pravėsina, kad darbe galėtų iš karto gerti, nes negeria karštos arbatos. Taigi, kaltinamosios teigimu arbata nebuvo karšta ir nukentėjusiajai jos beveik nekliuvo. Liudytoja E. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kovo 17 d. įvykio metu buvo piltas ne karštas vanduo, o „drungna“ arbata. Liudytojos ir kaltinamoji parodė, kad arbatos daugiau kliuvo būtent E. J., o ne nukentėjusiajai, todėl E. J. galėjo įvertinti arbatos karštumą. Liudytoja nematė, ar kliuvo I. G.. Nematė, kad ji būtų buvusi šlapia. Nematė, kad I. G. veidas ar plaukai būtų buvę šlapi. Norint pilti iš termoso pagrindinė funkcija yra mygtuko paspaudimas. Paspaudus termoso mygtuką yra labai menka galimybė staigiai išpilti skystį iš termoso. Liudytoja N. V. parodė, jog įvykio metu kažkas sušuko, kad laistosi iš termoso. Matė ant lubų kelis lašus. Nei viena iš jų nebuvo šlapios. Iš termoso tegalėjo iškristi keli lašai. Matė, kad skysčio kliuvo E. ir ant lubų. Truputį kliuvo ir I. G., bet ant jos veido nematė jokių lašų. Kaltinamoji iš termoso pylė arbatą, nes kavos negeria. Ji ir liudytoją yra pavaišinusi arbata. Kaltinamoji vaišino ją iš termoso šilta arbata. Ji yra sakiusi, kad kai ryte ruošia arbatą, ji palaiko ją, kad pravėstų. Taigi, kaltinamosios ir liudytojų parodymais nukentėjusiajai arbatos kliuvo nedaug ir arbata nebuvo karšta, liudytojų parodymais arbatos nukentėjusiajai ant veido nekliuvo. Nukentėjusioji ir pati parodė, kad po apipylimo persirengė rūbus ir išmetė į šiukšliadėžę. Iš to galima daryti išvadą, kad skystis nukentėjusiajai kliuvo ant rūbų, o ne į veidą. Tokiu atveju darytina išvada, kad arbatai kliuvus ne ant veido, o ant rūbų, fizinis skausmas negalėjo būti sukeltas, net ir tuo atveju jei arbata būtų buvusi karštesnė.

Siekiant nustatyti, ar kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą veiką, reikalinga nustatyti, ar ant nukentėjusiosios užpiltas skystis buvo karštas ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Objektyviai nustatyti, ar ant nukentėjusiosios užpiltas skystis buvo karštas ir sukėlė jai fizinį skausmą, byloje nėra galimybės. Tačiau byloje surinkti įrodymai ir nustatytos kitos aplinkybės verčia šiais nukentėjusiosios teiginiais abejoti.

Nukentėjusioji parodė, kad jai kliuvo į veidą, į akis. Ant veido buvo paraudimai, labai skaudėjo akis, skaudėjo obuolius. Gydėsi namuose ambulatoriškai. Pas gydytoją nesikreipė. Dėjo kompresus ir lašino lašiukus. Po to apipylimo juto veido ir akių perštėjimą. Vartojo vaistus, kompresus ir lašino lašus į akis. Vertinant šiuos parodymus darytina išvada, kad esant tokiems pojūčiams keletą dienų po įvykio, iš karto po įvykio šie pojūčiai būtų buvę dar stipresni. Tačiau nustatyta, kad po įvykio greitoji pagalba į įvykio vietą kviesta nebuvo. Nukentėjusioji dėl apipylimo jokių neatidėliotinų veiksmų iš karto nesiėmė, darbovietėje atidirbo visą dieną. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė. Teigia, kad gydėsi ambulatoriškai, tačiau gydantis tokiu būdu prieš tai paprastai vis tiek kreipiamasi į profesionalų mediką su tikslu pasitikrinti, ar nėra sužalojimų, gauti receptus ar rekomendacijas dėl vartotinų vaistinių preparatų ar gydymosi metodų. Tokių veiksmų nukentėjusioji neatliko. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad vartojo vaistus, kompresus ir lašino lašus į akis, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad kažkokius vaistus, lašus būtų įsigijusi vaistinėje. Nukentėjusioji taip pat nesikreipė ir į teismo medicinos specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Nukentėjusioji į policiją dėl jos atžvilgiu padarytos veikos kreipėsi tik 2016-04-05, t. y. praėjus beveik trims savaitėms po įvykio. Paprastai asmuo, iš tikrųjų patyręs smurtinę nusikalstamą veiką savo atžvilgiu, į policiją kreipiasi nedelsiant, netgi įvykio vietoje. Nukentėjusioji tokį pavėluotą kreipimąsi motyvuoja tuo, kad nežinojo, ar gaus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tačiau tam, kad kreiptis į policiją, tokia pagalba nebūtina. Asmeniui užtenka policijos įstaigoje nurodyti savo atžvilgiu patirtus neteisėtus veiksmus, o tyrimą atlieka ir veiką įvertina policijos įstaiga. Be to, pastebėtina, kad ir į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nukentėjusioji kreipėsi tik 2016-03-24, t. y. praėjus savaitei po įvykio. Visos šios aplinkybės verčia smarkiai abejoti tuo, kad nukentėjusioji iš tikrųjų patyrė fizinį skausmą dėl aptaškymo arbata. Liudytojos taip pat nematė, kad po aptaškymo nukentėjusiajai būtų kilęs fizinis skausmas. Kaip minėta, nukentėjusioji nesikreipė į medikus, į teismo medicinos specialistą, nėra nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas, todėl nėra pagrindo teigti ir tai, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota ar trumpam susargdinta. Iš to, kas nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat taikinamojo posėdžio metu, peršasi išvada, kad pagrindinis nukentėjusiosios tikslas byloje yra bylos pagalba prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamosios, tokiu būdu savotiškai atsilyginant už konflikto metu patirtą įžeidimą, kadangi nukentėjusioji ne kartą akcentavo, kad kaltinamoji jai turi sumokėti.

Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvykęs konfliktas būtent ir galėtų būti įvardintas kaip nukentėjusiosios įžeidimas, pažeminimas tam tikru veiksmu, bet ne fizinio skausmo sukėlimas. Tačiau tokie veiksmai nėra baudžiamosios teisės objektas, o neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja civilinė teisė. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, pvz. kūno neliečiamybę, garbę, orumą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.114 str. 1 d.). Fizinis asmuo neliečiamas (CK 2.25 str. 1 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Taigi, nukentėjusioji turi teisę ir galimybes savo pažeistas teises ginti ir įrodinėti jai padarytą žalą civilinio proceso reglamentuojama tvarka ir priemonėmis.

Dėl nukentėjusiosios advokato pastabų apie tai, kad liudytojos apklausiamos vartojo panašius žodžius kaltinamosios veiksmui apibūdinti pastebėtina, jog natūralu, kad kartu dirbančios bendradarbės, gavusios šaukimus į teismą, galėjo pasikalbėti apie buvusį įvykį ir bendrai jį įvertinti. Dėl to daryti išvadą, kad liudytojos iškraipo tiesą byloje ir nesivadovauti jų parodymais nėra pagrindo, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir išvardintus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra. Nukentėjusioji savo liudytojų apskritai nenurodė, galbūt todėl, kad niekas nebūtų patvirtinęs jos teiginių apie tariamai patirtą dėl aptaškymo fizinį skausmą. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaltinamoji ją apipylė iš puodelio, tačiau pati nurodė, kad nematė to veiksmo, į bendradarbes nežiūrėjo, nes tuo metu užkandžiavo. Taigi, tam tikrų smulkių neatitikimų yra ir nukentėjusiosios parodymuose.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltinamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, įrodinėjama tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau jokie kiti byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad negauta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad I. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo nežymiai sužalota ar trumpam susargdinta. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad I. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl yra išteisintina.

Civilinis nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. G. ieškinys 1000 Eur sumai paliktinas nenagrinėtas Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D. privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius jos veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. G. civilinį ieškinį 1000 Eur sumai palikti nenagrinėtą Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.