Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ atstovui, advokatui Vaidui Jurčikoniui,

nedalyvaujant atsakovui R. K.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ ieškinį atsakovui R. K. dėl sutartinių prievolių nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė patyrė žalą dėl to, kad atsakovas ieškovei priklausančia transporto priemone gabeno 2 nelegalius emigrantus. Ieškovė sumokėjo abi baudas bei atsakovui buvo išaiškinta, kad jeigu jis išeis iš darbo turės atlyginti visą žalą. Jeigu nelegalų gabenimo rekomendacijose nurodyta taip, tai darbdavys negali darbuotojui žodžiu liepti elgtis kitaip. Iš dokumentų matosi, kad iš jo nebuvo išskaičiuojama po 100 svarų. Nelegalų patekimo į jo vairuojamą mašiną – atsakovas neneigė. Jis prisipažino ir pats 2016 m. lapkritį su ieškove pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo. Tokia sutartis buvo naudinga atsakovui. Viena iš sutarties sąlygų buvo, kad jeigu atsakovas įmonėje dirbs iki 2021 m., tai ieškovė neieškos iš atsakovo visos sumos, o jeigu išeis – turės atlyginti visą žalą – 2214,40 Eur. Iš atsakovo nebuvo nieko išieškota, kadangi atsakovui dirbant įmonėje, iš jo buvo išieškoma pagal 8 vykdomuosius raštus bei dar buvo išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Atsakovas R. K. teigia, kad atlygino žalą, tačiau šio savo teiginio niekuo nepagrindžia.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė R. Šeperienė nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu, jo nepripažįsta. Darbdavys privertė jį pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo. Iš darbo užmokesčio pažymos negalima nustatyti ar buvo išskaičiuota po 100 Eur. Dar nesant ieškinio atsakovas kreipėsi į ją, advokatę ir sakė, kad jis nemokės baudos ir geriau išeis iš darbo. Išeinant iš darbo jam išmokėjo 165 Eur. Atsakovas pastebėjo, kad jam neprimokama ir nepervedama per banką maždaug po 100 Eur per mėn. Kai nebuvo pervedama po 100 Eur, jis niekur nesikreipė, todėl, kad buvo sudaryta žalos atlyginimo sutartis. Kai jis išmokėjo 800 svarų, tada iš jo pareikalavo toliau mokėti po 120 Eur. Jis pradėjo mokėti nuo 2017 m. sausio mėn. pradėjo mokėti ir išmokėjo per 800 Eur. Darbdavio dalis nebuvo išieškota ir jis išėjo iš darbo. K. sumokėjo tik savo dalį - 800 svarų.

Kalbant apie transporto priemonės saugumą – atsakovas kiek sugebėjo, tiek užtikrino transporto priemonės saugumą. Atsakovo atstovė negalėjo atsakyti, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad nelegalai nepatektų į mašiną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad bylos šalys – ieškovė UAB „Autrona“, atstovaujama direktoriaus R. Ž. ir atsakovas R. K. 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė žalos atlyginimo sutartį, kuria atsakovas R. K. įsipareigojo atlyginti įmonei padarytą 2000 GBP (ieškinio dydis Eur nustatytas pagal kreipimosi į teismą dieną galiojantį valiutos kursą) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2214,40 Eur) materialinę žalą. Iš šio susitarimo šalims kyla prievolės.

Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad atsakovas R. K. 2014 m. rugsėjo 18 d. su ieškove UAB „Autrona“ sudarė darbo sutartį Nr. 73, pagal kurią atsakovas R. K. buvo priimtas į darbą vairuotoju ekspeditoriumi. Jo darbas susijęs su tarptautinių krovinių pervežimu. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2014-09-18, o atsakovas pradeda dirbti nuo 2014-09-19. Pirmąją darbo dieną (2014-09-19) ieškovė atsakovą supažindino su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) pasirašytinai bei atsakovas savo parašu patvirtino, kad aptariamų Rekomendacijų kopiją gavo.

Rekomendacijose nurodoma, kad asmuo kaltinamas nelegalių imigrantų įvežimu turi mokėti baudą. Rekomendacijose nurodytos priemonės ir pagrindiniai principai, kurių turi būti imamasi norint išvengti nelegalių imigrantų patekimo į transporto priemonę, nurodoma, kad kiekvieną kartą vykstant į Jungtinę Karalystę transporto priemonė turi būti tikrinama reguliariai; dokumentas nurodantis kokių priemonių buvo imtasi kelionės metu į Jungtinę Karalystę visą laiką turi būti transporto priemonėje; ataskaita apie atliktus patikrinimus; taip pat galima pasamdyti firmą arba kitą asmenį, kad atliktų patikrinimą ir išduotų dokumentą patvirtinantį jog transporto priemonėje nėra nelegalių asmenų. Rekomendacijose nurodyta, kad ir tuo atveju vis tiek vairuotojas neišvengs atsakomybės už surastus nelegalius imigrantus ir kt.

D. Britanijos imigracijos pareigūno surašytu pranešimu apie baudžiamąją atsakomybę patvirtinama, kad 2015 m. lapkričio 4 d. įgaliotas paieškos pareigūnas Dunkirko uoste, vežėjo UAB „Autrona“ transporto priemonėje, aptiko du nelegaliai įvažiuojančius asmenis. Vežėjui priklausančią transporto priemonę vairavo R. K. (atsakovas), kuris vairuodamas jam patikėtą ieškovei priklausantį vilkiką Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje, Dunkirko mieste, Didžiosios Britanijos emigrantų kontrolės zonoje patikrinimo metu puspriekabėje gabeno du nelegalius imigrantus. Už šį pažeidimą 2016 m. spalio 19 d. D. Britanijos imigracijos pareigūnas skyrė ieškovei 1200,00 GBP, o atsakovui - 800,00 GBP dydžio baudą.

Pareigūnas nurodęs, kad įvykio metu transporto priemonė nebuvo jokiu būdu saugoma. Priekaba buvo uždengta tentu, tačiau galuose nebuvo pritvirtintos spynos.

Ieškovė D. Britanijos pareigūnams pateikė dokumentais pagrįstus įrodymus, apie vairuotojams perduotas raštiškas instrukcijas, vairuotojams pateiktus saugumo kontrolės lapus bei įrodymus, kad spynos vairuotojams buvo išduotos. Imigracijos pareigūnas pranešime nurodęs ir tai, kad po įvykio vairuotojas ir/ar bendrovė pateikė pilnai užpildytą sąrašą dėl atliktų patikrinimų, tačiau pareigūnas nėra tikras ar patikrinimai buvo atlikti laiku.

Bylos šalys ieškovė ir atsakovas, po Imigracijos pareigūno jiems paskirtos baudos dėl nelegalių imigrantų gabenimo, 2016-11-30 sudarė Žalos atlyginimo sutartį, kuria susitarė, kad dėl šio aukščiau nurodyto įvykio - Didžiosios Britanijos imigrantų kontrolės zonoje patikrinimo metu puspriekabėje gabentų dviejų nelegalių imigrantų, yra kaltas ieškovės (UAB „Autrona“) vairuotojas- ekspeditorius, atsakovas R. K.. Sudarant žalos atlyginimo sutartį, ieškovė ir atsakovas sutiko, kad būtent R. K. padarė 2000 GBP materialinę žalą įmonei bei atsakovas įsipareigojo šią žalą atlyginti. Sutartimi Šalys papildomai susitarė, kad: <...> „3. Jeigu R. K. iki 2021-12-31 nebus atleistas iš darbo dėl savo kaltės arba savo prašymu, tai UAB „Autrona“ atsisako reikalauti atlyginti 50 procentų jos patirtos materialinės žalos. 4. Jeigu R. K. bus atleidžiamas iš darbo dėl jo kaltės arba savo prašymu iki 2021-12-31, tai jis įsipareigoja UAB „Autrona“ atlyginti visą materialinę žalą jo atleidimo iš darbo dieną.“ <...>.

Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė po žalos atlyginimo sutarties sudarymo, kai šalys gražiuoju jau buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, t. y. 2016-12-22 sumokėjo D. Britanijos imigracijos pareigūno paskirtą baudą, tiek skirtą ieškovei, tiek atsakovui R. K..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl įmonės sumokėtos baudos dėl rastų nelegalių asmenų jo transporto priemonėje, nurodęs, kad įmonės sumokėta bauda gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės, ir teismas laiko, kad ieškovės prašoma priteisti žala gali būti priteisiama remiantis ieškovės ir atsakovo sudaryta žalos atlyginimo sutartimi. Ieškovei ir atsakovui sudarius žalos atlyginimo sutartį bei ieškovei sumokėjus jai ir atsakovui paskirtą baudą, tarp šalių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, santykiai. Šiuo atveju žalos atlyginimo sutartis - skolos atsiradimo faktą įrodantis dokumentas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Taigi ieškovė ir atsakovas sudarė sandorį - žalos atlyginimo sutartį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieškovei atlyginti materialinę žalą. Vadinasi, byloje yra nustatytos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti pagal 2016 m. lapkričio 30 d. surašytą žalos atlyginimo sutartį.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011).

Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija, įrodo, jog ieškovę ir atsakovą pažeidimo padarymo metu (kai atsakovo vairuojamame automobilyje buvo rasti 2 nelegalūs asmenys) siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovė žalą patyrė baudos forma, atsakovui atliekant darbo funkcijas, t. y. ieškovė dėl sumokėtos baudos patyrė žalą, o baudos buvo paskirtos todėl, kad į atsakovo R. K. vairuojamą automobilį pateko nelegalūs asmenys. 2016 m. lapkričio 30 d. Žalos atlyginimo sutartimi bylos šalys pripažinę, kad dėl šio įvykio kaltas bendrovės „Autrona“ vairuotojas – ekspeditorius R. K.. Atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už nelegalių asmenų vežimą ir iš to kylančias pasekmes - šalių sudarytos 2016-11-30 Žalos atlyginimo sutarties pagrindu.

Dėl žalos atlyginimo

Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovui dirbant ieškovės įmonėje, su juo būtų buvusi sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau teismas šiuo atveju vertindamas atsakovo materialinę atsakomybę, laiko, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Prancūzijoje, Dunkirko mieste, Didžiosios Britanijos emigrantų kontrolės zonoje patikrinimo metu buvo sulaikytas ieškovės UAB „Autrona” darbuotojo R. K. vairuojamas vilkikas Volvo su puspriekabe. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pareigūnai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 2 nelegalius imigrantus. Ieškovė ieškinyje bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl šio fakto yra atsakovo kaltė, nes atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami. Atsakovas buvo supažindintas su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis, tačiau jomis nesivadovavo ir tokiu būdu padarė įmonei žalą. Po įvykusio, ieškovė ir atsakovas gražiuoju sutarė dėl žalos atlyginimo (pasirašė žalos atlyginimo sutartį), t. y. buvo sutarta, kad dėl šio įvykio kaltas atsakovas R. K., kuris įsipareigojo atlyginti įmonei padarytą 2000 GBP materialinę žalą. Atsakovas žalos neatlygino, išėjo iš darbo jo prašymu.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovei ir atsakovui sudarius žalos atlyginimo sutartį bei ieškovei sumokėjus jai ir atsakovui paskirtą baudą, tarp šalių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, santykiai. Šiuo atveju žalos atlyginimo sutartis - skolos atsiradimo faktą įrodantis dokumentas.

Taigi ieškovė ir atsakovas sudarė sandorį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti įmonei (ieškovei) padarytą 2000 GBP žalą. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodęs, kad ieškovė privertė jį pasirašyti 2016-11-30 sudarytą žalos atlyginimo sutartį, tačiau jokių paaiškinimų (kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jį privertė pasirašyti aptariamą sutartį), įrodymų nepateikė, todėl tokį atsakovo nurodytą teiginį, teismas vertina kaip deklaratyvų ir nepagrįstą byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatyta, tai patvirtina ir atsakovas, kad jis vairavo ieškovei priklausantį automobilį Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai aptinkant du nelegalius asmenis, kurie kaip nurodęs atsakovas R. K. savo atsiliepime - <...įlindo be jo leidimo...>, 2016 m. lapkričio 30 d. Žalos atlyginimo sutarties pirmame punkte nurodyta, kad <...Dėl šio įvykio kaltas yra bendrovės vairuotojas-ekspeditorius R. K.. Šalys sutinka, kad ekspeditorius R. K. padarė 200 GBP materialinę žalą įmonei...>. Minėta sutartis pasirašyta atsakovo R. K. ir ieškovės atstovo, UAB „Autrona“ direktoriaus R. Ž..

Civilinėje byloje pateikti įrodymai, kad jau pirmąją darbo dieną (2014-09-19) ieškovė atsakovą supažindino su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis pasirašytinai bei atsakovas savo parašu patvirtino, kad aptariamų Rekomendacijų kopiją gavo. Rekomendacijose nurodoma, kad asmuo kaltinamas nelegalių imigrantų įvežimu turi mokėti baudą. Rekomendacijose nurodytos priemonės ir pagrindiniai principai, kurių turi būti imamasi norint išvengti nelegalių imigrantų patekimo į transporto priemonę: prieš pasikraunant pilną krovinį, arba prieš pasikraunant krovinį paskutinėje vietoje, būtina apžiūrėti ar tentas yra nepažeistas; pasikrovus visą krovinį būtina patikrinti ar transporto priemonėje nėra pašalinių asmenų; tik pabaigus krauti transporto priemonę, vairuotojas privalo ją netrukus užrakinti, apjuosti plombavimo lynu ir uždėti plombą bei atlikti kitus veiksmus nurodytus Rekomendacijų 1.1 – 1.11 punktuose. Be to, D. Britanijos imigracijos pareigūnas pranešime apie baudžiamąją atsakomybę nurodęs, kad ieškovė pateikė dokumentais pagrįstus įrodymus, apie vairuotojams perduotas raštiškas instrukcijas, pateiktus saugumo kontrolės lapus bei įrodymus, kad spynos, kurios turi būti kabinamos priekabos (uždengtos tentu) galuose, vairuotojams buvo išduotos. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė, kaip darbdavys būtų liepęs atsakovui elgtis kitaip, negu nurodyta nelegalų gabenimo rekomendacijose.

Atsakovas tvirtina, kad jis įmonei neskolingas, nes jam skirtą baudą (800 GBP) sumokėjęs. Jis atsiliepime nurodo, kad tai matosi ir iš darbo užmokesčio atsiskaitant (išeinant iš darbo), nes jam išmokėjo visą priklausantį darbo užmokestį, skolos pagal Žalos atlyginimo sutartį neišskaičiavo.

Teismas išanalizavęs atsakovo nurodomus dokumentus – darbo užmokesčio pažymas, taip pat ieškovės UAB „Autrona“ direktoriaus R. Ž. 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. P-18/33 „Dėl R. K. atleidimo iš darbo“ (toliau – Įsakymas), neturi duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove. Iš Įsakymo matosi, kad R. K. iš darbo buvo atleistas jo iniciatyva be svarbių priežasčių, aptariamu įsakymu įmonės vyr. buhalterei buvo pavesta ( kiek leistina) išskaičiuoti iš R. K. atlyginimo – baudą už greičio viršijimą (įsakymas dėl materialinės žalos atlyginimo Nr. 18/MŽA – 30) bei Įsakymo 4 punkte nurodyta <...4. Išieškoti iš darbuotojo visą įmonei padarytą žalą – 2000 (dviejų tūkstančių) Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2016 m. lapkričio 30 d. Žalos atlyginimo sutartis), primenant jam, jog sutinkamai su šios sutarties 4 punktu, atleidimo iš darbo dieną, jis įsipareigoja atlyginti visą UAB „Autrona“ padarytą žalą...>. Byloje pateikta ieškovės 2019-04-09 pažyma dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodoma, kad iš atsakovo darbo užmokesčio buvo atskaitomi alimentai, bei daromi atskaitymai antstoliams pagal aštuonis vykdomuosius raštus, todėl, kaip nurodžiusi ieškovė buvo atskaitoma 50 procentų darbo užmokesčio. Ieškovė tvirtina, kad ji neturėjo galimybės atlikti atskaitymų pagal 2016 m. lapkričio 30 d. Žalos atlyginimo sutartį, o R. K. pats žalos neatlygino. Šiuos ieškovės nurodytus faktus patvirtina ir ieškovės pateiktos darbo užmokesčio pažymos, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad iš atsakovo buvo išskaičiuojama pagal vykdomuosius raštus (antstoliams) apie pusę atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Iš bankinio išrašo (laikotarpis 2018-01-01 – 2019-03-06), kurį pateikė atsakovo atstovė matosi, kad atsakovui buvo pervedami dienpinigiai ir avansas. Šiuo atveju atkeiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio 1 dalies 2 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Todėl ieškovė atskaitymus pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus galėjo vykdyti tik iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio.

Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija, įrodo, jog ieškovę ir atsakovą pažeidimo padarymo metu (kai atsakovo vairuojamame automobilyje buvo rasti 2 nelegalūs asmenys) siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovė žalą patyrė baudos forma, atsakovui atliekant darbo funkcijas, t. y. ieškovė dėl sumokėtos baudos patyrė žalą, o baudos buvo paskirtos todėl, kad į atsakovo R. K. vairuojamą automobilį pateko nelegalūs asmenys. 2016 m. lapkričio 30 d. Žalos atlyginimo sutartimi atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už nelegalių asmenų vežimą ir iš to kylančias pasekmes - šalių sudarytos 2016-11-30 Žalos atlyginimo sutarties pagrindu.

Atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo, nejuto, kada nelegalūs asmenys pateko į jo vairuojamą vilkiką, tai yra įlindo be jo leidimo, taip pat, kad jam ieškovė buvo žodžiu nurodžiusi elgtis kitaip, negu nurodyta nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijose bei, kad jis buvo priverstas pasirašyti Žalos atlyginimo sutartį, pripažintini nepagrįstais ir neįrodytais.

CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ieškovei, nors prievolę turėjo pradėti vykdyti 2017 m. sausio 1 d. Šiuo atveju, ieškovės ieškinys įrodytas visiškai, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už teisines paslaugas 300 Eur, 82,28 Eur už dokumentų vertimus, 66,00 Eur žyminis mokestis bei iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CK 6.256 straipsniu, CPK 259, 263-270 straipsniais

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2214,40 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 40 ct) žalos atlyginimo bei 448,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“, įmonės kodas 249970870, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,54 Eur (devynis eurus 54 ct) pašto išlaidų, valstybės naudai. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.