Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2016 m. balandžio 28 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia kumščiu sudavė K. M. ne mažiau penkis kartus į veido ir galvos sritis bei vieną kartą koja įspyrė į krūtinės sritį ir šiais veiksmais padarė K. M. poodines kraujosrūvas kaktos dešinėje, krūtinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimą, apatinės lūpos kairės pusės odos nubrozdinimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-303/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Tačiau, net ir nustačius, kad kaltininko veiksmai pasireiškė vienu ar keliais aptartais alternatyviais būdais, taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad D. P. 2016 m. balandžio 28 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kitų žmonių akivaizdoje smurtavo K. M. atžvilgiu, smurtas pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, spyrimu. Šios aplinkybės atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Todėl tokios aplinkybės, kuomet kaltinamasis smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, neabejotinai patvirtina, kad ši kaltinamojo veika, kurios pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, peržengė privataus konflikto ribas. Tai, kad D. P. veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu buvo kviečiama policija. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir aplinkiniai asmenys patyrė išgąstį, buvo šokiruoti ir pažeminti kaltinamojo veika. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-303/2014). Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-303/2014). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad D. P. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. pareiškė civilinį ieškinį 3998,13 Eur sumai, prašydamas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, 498,13 Eur turtinės žalos ir 500 Eur už advokato paslaugas (b. l. 137-139).

Iš 2016 m. lapkričio 26 d. pinigų perlaidos priėmimo kvito matyti, kad D. P. padarė pašto perlaidą K. M. – pervedė 200 Eur neturinės žalos atlyginimo (b. l. 146).

K. M. civiliniame ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro: 40 Eur už sugadintus marškinius, 23,16 Eur už ortopantomogramas; 305 Eur už sugadintus akinius; 129,97 Eur negautos pajamos.

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti turtinė žalą, turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtintų, jog buvo patirta būtent tokio dydžio turtinė žala.

Byloje yra UAB „Regėjimas“ kvito kopija, kuri patvirtina, kad už akinius, kurie buvo sugadinti įvykio metu, nukentėjusysis mokėjo 683 Lt, kas atitinka 118,54 Eur (b. l. 143). Iš Klinikos vadovo pranešimo matyti, kad ortopantomogramos kainavo iš viso 23,16 Eur (b. l. 142). Kadangi akiniai buvo sugadinti, po sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam reikėjo darytis tyrimus, tai ši patirta ir įrodymais pagrįsta iš viso 141,70 Eur (118,54+23,16) turtinė žala turi būti atlyginta. Nors nukentėjusysis turtinės žalos dėl akinių sugadinimo dydį grindė akinių, kurie jam yra parinkti po įvykio, verte (290 Eur), tačiau jų dar nėra nei įsigijęs, nei užsisakęs. Be to, jie yra brangesni, nei tie, kurie buvo įsigyti ir naudoti iki įvykio. Be to, įvykio metu sugadinti akiniai buvo nenauji. Todėl teismas sprendžia, kad šiais paskaičiavimais dėl akinių, kurie galbūt bus įsigyti tik ateityje negali būti pagrįsta turtinė žala, padaryta už visai kitos vertės turto sugadinimą.

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, K. M. už dirbtas 17 darbo dienų buvo išmokėta 442,02 Eur suma atskaičius mokesčius. Jeigu jis būtų dirbęs 22 darbo dienas, būtų gavęs 571,99 Eur atskaičius mokesčius. Negautos pajamos sudaro 129,97 Eur. Tačiau, kaip matyti iš pažymos, SODRA už 5 darbo dienas išmokėjo 144,19 Eur, nes skaičiavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 24 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už tris mėnesius (b. l. 140, 141). Kadangi SODRA jam išmokėjo 144,19 Eur, tai yra daugiau nei turėjo išmokėti pagal darbdavio pateiktą pažymą (571,62-442,02=129,97 Eur), tai konstatuotina, jog nukentėjusysis turtinės žalos šioje dalyje nepatyrė.

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 3000 Eur, nurodydamas, kad patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, emocinę depresiją.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors tai neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą, o patirti sužalojimai turėjo įtakos nukentėjusiojo fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta.

Todėl prašoma priteisti 3000 Eur neturtinė žala, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra per didelė. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas tik iš dalies – nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš D. P. priteistina 600 Eur neturtinė žala. Tokia suma, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pakankama. Kadangi kaltinamasis pašto perlaida nukentėjusiajam pervedė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai procesas dalyje dėl 200 Eur neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas (likusi neatlyginta neturtinė žala sudaro 400 Eur) (BPK 107 str.).

Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 d. išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu D. P. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Be to, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaip nustatyta, kaltinamasis per nukentėjusiojo atstovą siūlė atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bendrai 1300 Eurų sumai, tačiau nukentėjusysis šios sumos nepriėmė, nes tai buvo mažesnė suma nei jis reikalauja priteisti iš kaltininko. Vėliau kaltinamasis pašto perlaida pervedė 200 Eurų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išklausęs kaltinamojo parodymų, parodyto kaltinamojo noro atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir atsiprašyti, konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai, kuomet jis buvo pasirengęs sumokėti nukentėjusiajam 1300 Eurų nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, o vėliau dalį iš šios sumos (200 Eurų) sumokėjo realiai, rodo jo besąlyginį įsipareigojimą nusikalstama veika padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atlyginti bet kuriuo momentu. Tokia suma, kaip matyti, būtų buvusi daugiau nei pakankama nukentėjusiojo patirtai turtinei bei neturtinei žalai, kurią šioje byloje nustatė teismas, atlyginti, tai yra 141,70 Eur turtinė žala ir likusi neatlyginta 400 Eur neturtinė žala (viso 541,70 Eur).

Todėl teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis įsipareigojo atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą, kurios dydį jau aukščiau įvertino ir nustatė teismas nes, teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas būtent tik dėl tokio dydžio reikalaujamos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos. Kaltinamojo elgesys taip pat leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ne tik visiškai atlygins padarytą ir iki dabar likusią neatlygintą 141,70 Eur turtinę žalą ir 400 Eur neturtinę žalą (viso 541,70 Eur)(600 Eur +141,70 Eur - 200 Eur), tačiau ir laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad D. P. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsipareigojo atlyginti likusią neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą, 200 Eur neturtinės žalos jis jau yra atlyginęs, yra gautas laiduotojos R. P., kuri yra kaltinamojo mama, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. P. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą R. P. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. P. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes jis nėra teista, bausta jau seniai administracine tvarka tik vieną kartą už greičio viršijimą, baudą sumokėjusi iš karto dar 2009 metais, nuo to karto teisės pažeidimų nepadariusi, yra dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, be to, yra kaltinamojo mama. Todėl teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas civilinio ieškovo patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjai už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.) arba kaltinamojo, kuris nuo bausmės atleistas ar kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010).

Šioje byloje teismas vertindamas, ar yra pagrindas priteisti nukentėjusiojo nurodytą sumą advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisiamųjų posėdžio metu ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių nebuvo, iš esmės buvo aiškinamasi aplinkybės dėl žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgtina ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, faktinį ir teisinį sudėtingumą (byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo kvalifikuojant veiką klausimai). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad teikta teisinė pagalba nereikalavo didelio advokato padėjėjos veiksmų kiekio. Taigi teisinė pagalba ir atstovavimas nebuvo didelio masto ar trukmės.

Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų suma turi būti sumažinta iki 300 Eur.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam K. M. iš D. P. 141,70 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 70 ct) turtinei žalai ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį dalyje dėl 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nutraukti (BPK 107 str.).

Pripažinti nukentėjusiajam K. M. jo atstovavimui ir teisinei pagalbai patirtų išlaidų dalį, tai yra 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjai, procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti K. M. naudai iš D. P.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.