Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-298/2011

Teisėjas Alenas Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

2011 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 5 d., apie 15.00 val., prie Šilo tilto, Minties gatvėje, Vilniuje, elgdamasis įžūliai, pargriovė nepilnametį M. Z. ant žemės ir, be jokios realios dingsties, sudavė nukentėjusiajam M. Z. ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Taip pat nuteistas už tai, kad kartu su A. Č. 2008 m. spalio 4 d., apie 21.00 val., prie degalinės „Statoil“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, priėjo prie nepilnamečio N. A., R. N. sugriebė nukentėjusįjį už peties ir demonstravo rankoje laikomą peilį, taip palauždamas nukentėjusiojo valią priešintis, o A. Č., laikydamas nukentėjusiojo ranką, apieškojo N. A. ir iš kelnių kišenės pagrobė jo turėtą T. A. priklausantį 841,00 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W350i“, IMEI (duomenys neskelbtini), su ausinėmis bendros 600,00 Lt vertės, piniginę 25,00 Lt vertės, 200,00 Lt grynųjų pinigų ir elektroninį bilietą 16,00 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusysis M. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būtent R. N. jį pargriovė, t. y. tvirtino, kad apeliantas jam pakišo koją, mušė (b. l. 149). Be to, ir pats R. N. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad mušė nukentėjusįjį, (b. l. 148). Taigi, nekyla abejonių, jog R. N. smurtavo M. Z. atžvilgiu. Akivaizdu, kad nuteistasis neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo M. Z. atžvilgiu atliko be jokios priežasties, jokios smurtavimo priežasties nenurodė ir pats nuteistasis. Taigi konstatuotina, jog R. N. pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. N. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skiriant bausmę, buvo atsižvelgta, todėl dar kartą atsižvelgti į ją nėra jokio pagrindo.

R. N. niekur nedirba, nesimoko, anksčiau yra ne kartą nusikaltęs, t. y. jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei (du apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą). Nagrinėjamu atveju, R. N. padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei bei vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, abu nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu. Visos šios aplinkybės rodo, jog R. N. išvadų nedaro, nėra linkęs taisytis, jo daromos nusikalstamos veikos tampa pavojingesnės. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi kita bausmės rūšimi nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. Nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis, todėl teigti, jog paskirtosios bausmės savo dydžiu yra akivaizdžiai per griežtos, nėra jokio pagrindo.

Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšį bei dydį teigtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. N. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis. Švelninti nuteistajam paskirtas bausmes atsižvelgus į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, turi mažametę seserį, nėra jokio pagrindo.

Apeliantas teisus nurodydamas, kad prokuroras už jo padarytas nusikalstamas veikas prašė paskirti švelnesnes bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Visgi, skiriant bausmę teismas nėra saistomas tokio prokuroro prašymo. Skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmių individualizavimo (skyrimo) kriterijais, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir R. N. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio nėra jokio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.