Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-10429-944/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
e2-10429-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04918-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
J. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-10429-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04918-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 601,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, jog atsakovas 2015 m. spalio mėnesį M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė gamtos išteklių (žvyro) kasimo darbus. Kasimo darbų metu sunaikino 210,33 m² reljefo. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), 12 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. AMALYN5718911816 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 46 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į iškasto grunto plotą bei vadovaudamasis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D269, paskaičiuotas žalos dydis – 601,54 Eur.

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt, jame išaiškinant atsakovo teisę per 14 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 ir 111 straipsnių reikalavimus, taip pat informuojant atsakovą, jog jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei? paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui)? žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes)? kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (el. b. l. 5-6), paaiškinimų (el. b. l. 7-8, 26-27), faktų fiksavimo pažymos (el. b. l. 9-10), foto lentelių (el. b. l. 11-17), kadastro žemėlapių (el. b. l. 18-19), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. b. l. 20-21), žalos aplinkai paskaičiavimo (el. b. l. 22-23), šaukimų (el. b. l. 24, 25), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (el. b. l. 29-31), pretenzijos dėl žalos atlyginimo (el. b. l. 35-36) – vertinimą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, būtų pagrindas tenkinti ieškinį visiškai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju, iškasus gruntą 210,33 m² plote, apie 1,5 metro gylio, buvo pakeista žemės reljefo forma. Atsakovui savavališkai, be leidimų ir suderinimų atlikus kasimo darbus minėtame žemės sklype, buvo padaryta žala aplinkai, todėl iš atsakovo valstybės naudai, sumokant į ieškovo nurodytą sąskaitą, priteistina 601,54 Eur žalos atlyginimo.

Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškovu, priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 15,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (juridinio asmens kodas 190742671, sąskaitos Nr. LT33 4010 0409 0007 0063, DNB bankas), 601,54 Eur (šešis šimtus vieną eurą 54 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė