- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- eI2-2388-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00582-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Licencijavimo skyrius
- Advokatai
- Rytis Martinkėnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-00398-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VPK iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu, kuriuo pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes policija, neva, turi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis atsakovo argumentas, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus yra grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 str. 1 d. 10 p., kuris numato, kad šio įstatymo 3 str. 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Paaiškina, kad atsakovas pateikė tokius atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus:
1) 2006 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. ir jam buvo paskirta bausmė - 3750 Lt bauda, kurią pareiškėjas yra sumokėjęs.
2) pareiškėjas yra padaręs tris Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, t. y. 2016 m. gruodžio 25 d. viršijo leistiną greitį iki 25 km/h (važiavo 75 km/h, vietoj leistinų 50 km/h greičiu), 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas sustojo ir paliko automobilį KET draudžiamojo vietoje, 2019 m. liepos 27 d. pareiškėjas sustojo ir stovėjo kelių ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados apie tai, kad pareiškėjas tariamai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.
Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. 1 d., tačiau pažymi, kad ši aplinkybė jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kaip nors kėlė ar kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas tai argumentuoja tuo, kad maždaug nuo 2000 metų yra kolekcionierius, t. y. kolekcionuoja tarpukario Lietuvos kariuomenės atributiką (uniformas, įrangą (griežtai išskyrus bet kokius draudžiamus daiktus - šaunamuosius ginklus ir pan.), apdovanojimus, knygas ir pan.). Atitinkamai 2005 metais, tuo metu tinkamai neįvertindamas, kad tai yra draudžiama, pareiškėjas įgijo antrojo pasaulinio karo laikų (beveik 70 metų senumo) senovinį ginklą karinio istorinio paveldo išsaugojimui. Vėliau, supratęs, kad jo negali laikyti, pardavė kitam asmeniui. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pasėkoje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d., t. y. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Dėl minėto įvykio (dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo) pareiškėjas neteko pareigų Lietuvos kariuomenės Karo akademijoje. Iki minėto įvykio pareiškėjas buvo Lietuvos kariuomenės karo akademijos dėstytojas, turėjo kapitono laipsnį, sėkmingai kilo karjeroje, buvo charakterizuojamas ypač teigiamai. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenėje tarnavo 10 metų, kur nuolat pratybų ir tarnybos metu buvo naudojami koviniai ginklai, šaudmenys ir per visą šį laikotarpį nei kartą nebuvo net menkiausio nusižengimo, tačiau pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų.
Taip pat pareiškėjo teigimu nuo minėto BK 253 str. 1 d. nusikaltimo padarymo jau yra praėję net 16 (šešiolika) metų. Nuo to laiko pareiškėjas niekada daugiau nėra atlikęs jokių BK numatytų veikų, niekada nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai ir pan. Pareiškėjas pabrėžia, kad net ir priimant nuosprendį 2006 m. lapkričio 19 dieną, pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta BK 62 str. nuostata ir teismas skyrė pareiškėjui švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, kadangi buvo įvertintos lengvinančios aplinkybės (gailėjimasis, prisipažinimas, pirmas kartas ir pan.). Taigi ir tuo metu, pareiškėjo teigimu, teismas nevertino jo veiksmų kaip pavojingų visuomenei ir buvo skirta tik piniginė bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą „Dėl teisės įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis apribojimo“ (toliau – ir LRKT nutarimas), kuriame nurodė, kad toks teisinis reguliavimas, kai asmuo baustas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, neterminuotai laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (žr. Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą byloje Nr. Byla Nr. 1/2019-6/2019). LRKT nutarime net kelis kartus akcentuota, kad turi būti sukurtas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.
Dėl KET pažeidimų, pareiškėjas nurodo, kad visi trys pažeidimai yra mažareikšmiai, nesukėlę visuomenės saugumui jokios grėsmės, todėl taip pat negalėtų būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę sau ar kitiems asmenims. Tokią savo poziciją pareiškėja grindžia tuo, kad KET pažeidimai padaryti pakankamai seniai: pirmas paminėtas pažeidimas padarytas prieš 5 (penkis) metus, antras prieš 4 (keturis), o trečias beveik prieš 2 (du) metus. Be to, visi padaryti pažeidimai, pareiškėjo vertinimu, nėra laikytini kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui, kadangi du iš trijų KET pažeidimų yra susiję su automobilio sustojimu neleistinoje vietoje, na o trečias pažeidimas susijęs su greičio viršijimu, kurį pareiškėjas įvardija kaip netyčinį ir nedidelį (greitis buvo viršytas iki 25 km/h). Pareiškėjo teigimu, jis niekada gyvenime nėra padaręs jokių pažeidimų, kurie keltų grėsmę visuomenės saugumui (niekada nėra padaręs viešosios tvarkos pažeidimų, smurtinių ar kitokių panašių pažeidimų).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad priešingai nei nurodė atsakovas, visi nurodyti pareiškėjo pažeidimai yra 1) mažareikšmiai ir (arba) 2) padaryti labai seniai ir (arba) 3) nesukėlė jokios grėsmės nei visuomenės saugumui, nei kitų asmenų sveikatai ar rimčiai. Todėl pareiškėjo nuomone Sprendime visiškai nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę sau ar kitiems asmenims.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo Sprendime visiškai nebuvo vertintos aplinkybės, jog pareiškėjas turi šeimą (du mažamečius vaikus – 12 metų dukrą ir 5 metų sūnų), nuolatinį darbą, pajamas, medžiotojo bilietą (išduotą 2002 m. liepos 1 d.), aukštąjį išsilavinimą – yra baigęs magistro studijas Lietuvos karo akademijoje, nekilnojamą turtą, yra charakterizuojamas ypač teigiamai, užsiima visuomenine veikla – yra kolekcininkų ir sendaiktininkų asociacijos narys. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad dalį savo pajamų mokesčio skiria mokykloms ir onkologinėmis ligomis sergančius vaikus globojančiai organizacijai. Taip pat pareiškėjas yra nuolatinis kraujo donoras, t. y. neatlygintinai padeda duodamas kraujo.
Taigi, pareiškėjo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia spręsti priešingai nei nurodyta Sprendime, jog pareiškėjas niekada nekėlė ir nekelia jokios grėsmės nei sau, nei kitiems asmenims ar tuo labiau visuomenei ar visuomenės saugumui. Priešingai, pareiškėjas yra atsakingas ir visuomeniškai aktyvus asmuo, todėl Sprendime padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos ir priimtos neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių.
Dėl išvardintų priežasčių, pareiškėjo manymu, sprendimas turėtų būti panaikintas, o atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktą prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas tiek jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo.
Nurodo, kad prevencijos tikslais, šiuo konkrečiu atveju, atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad 2005 m. vasario 17 d. pareiškėjas, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo pistoleto WALTHER, mod. 1938 (P38) detales (spyną su mechanizmu), kurias laikė savo namuose. 2005 m. vasario 18 d. gabeno šio pistoleto detales Vilniaus miesto gatvėmis bei realizavo dalį šio pistoleto detalių kitam asmeniui. 2005 m. vasario 24 d. pareiškėjas iš kito asmens paėmė likusias pistoleto WALTHER detales ir jas pardavė. 2005 m. vasario mėnesio pabaigoje, neturėdamas leidimo, pareiškėjas įgijo pusiau automatinį pistoletą TT, kurį laikė savo namuose Vilniuje. 2005 m. kovo 2 d. gabeno šį ginklą Vilniaus miesto gatvėmis ir taksi automobilių stovėjimo aikštelėje pardavė kitam asmeniui. 2005 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00634-05 (toliau – ir Byla) pagal BK 253 str. 1 d.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (įsiteisėjo 2007 m. gegužės 4 d.), pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir jam buvo paskirta bausmė – bauda (30 MGL) 3750 Lt, kurią pareiškėjas sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nustatyta, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 25 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 75 km/h greičiu. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 124 str. 3 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda.
2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 str. 2 d., paskirta bauda.
2019 m. liepos 27 d. pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, galiojimo zonoje. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 417 str. 2 d., paskirta bauda.
Vertindamas KET pažeidimus, atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, kurioje teigiama, kad pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas taip pat pažymi, kad vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl, teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio taikymo prasme.
Atsakovo nuomone, teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė, saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos, tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Atsakovas pabrėžia, kad ginklai gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.
Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, yra visuomeniškai aktyvus asmuo, turi medžiotojo bilietą, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad GŠKĮ 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsakovas, išdėstęs aukščiau pateiktus faktus, konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys buvo tyčinis, sąmoningas, teisei priešingas veikimas, o tai rodo pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms bei leidžia spręsti, jog pareiškėjas yra linkęs nusižengti. Pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.
Atsakovo nuomone faktai apie pareiškėją, jo teistumą už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų realizavimu, administracinių nusižengimų padarymą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš to daro išvadą, kad ateityje, laikydamas šaunamuosius ginklus, jis gali kelti grėsmę visuomenės saugumui.
Atsakovo manymu, išnagrinėjus pareiškėjo atžvilgiu turimą medžiagą, buvo pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo sąlygas bei tvarką reglamentuojančios teisės aktų normos, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
Remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., atsakovas prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 21-IL-10-00398-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 1 d. per policijos elektroninių paslaugų sistemą kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Licencijavimo skyrių prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Vilniaus apskrities VPK 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21-IL-10-00398-e atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuojant, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 17 str. 1 d. 10 p. pagrindu.
GŠKĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybė ar sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ar visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; LVAT 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino tai, kad 2006 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir jam buvo paskirta bausmė - 3750 Lt bauda, kurią pareiškėjas yra sumokėjęs, bei atsižvelgė į pareiškėjo atliktus KET pažeidimus, t. y. pareiškėjas 2016 m. gruodžio 25 d. vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 75 km/h greičiu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 str. 3 d., paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 str. 2 d., paskirta bauda; 2019 m. liepos 27 d. pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, galiojimo zonoje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 str. 2 d., paskirta bauda. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumokėjo.
Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad vien aplinkybė, kad asmuo praeityje yra teistas ar baustas administracine tvarka, nesudaro pagrindo taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą pažymi, kad pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, vertintini ne atskiri pareiškėjo nuteisimo ar administracinių nusižengimų padarymo faktai, bet šių aplinkybių visuma, o kartu ir praėjęs nuo šių veikų padarymo laiko tarpas.
Vertindamas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo pradėjo 16 metų, kad teistumas yra išnykęs, todėl vertinant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo klausimą šis faktas nėra aktualus, kadangi vienos klaidos padarymas negali lemti asmeniui visą gyvenimą trunkančių neproporcingų ir neadekvačių ribojimų, teismas pastebi, kad GŠKĮ laiko kriterijus, siekiant taikyti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nėra įtvirtintas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, laiko kriterijus, vertinant pareiškėjo padarytas priešingas įstatymams veikas, nagrinėjamu atveju yra svarbus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pažymėtina, kad 2021-04-29 įstatymu Nr. XIV-283 (įsigaliojusiu nuo 2021-05-05) įstatymų leidėjas pakeitė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir 18 str. 2 d. 5 p. nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu negali būti laikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Įvertinus minėtą įstatymo pakeitimą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nustatė pakankamai ilgą laiko tarpą (praėjus 15 m. po asmens teistumo išnykimo), kada asmenys, padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, gali būti laikomi esantys nepriekaištingos reputacijos asmenimis.
Atskirai pasisakydama dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn reikšmės GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad už BK 253 str. 1 d. padarytą nusikalstamą veiką numatyta didžiausia bausmė yra iki 5 metų laisvės atėmimo (t. y. viršija 3 metų laisvės atėmimo terminą). Tokios nusikalstomos veikos padarymas ir laiko tarpas praėjęs nuo teistumo išnykimo, pagal nuo 2021-05-05 įsigaliojusį GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, turi įtakos sprendžiant klausimą, ar asmuo gali būti laikomas turintis nepriekaištingą reputaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad GŠKĮ 18 straipsnyje nurodyta asmens nepriekaištingos reputacijos ir GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte panaudota keliamos grėsmės sampratos pagal savo prigimtį yra skirtingos ta prasme, kad pirmajai iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką (BK 253 str. 1 d.) ir praėjusį laiko tarpą po teistumo išnykimo (nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2007-05-04, teistumas vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 p. a pap. išnyko po trejų metų – 2010-05-04), pareiškėjas nagrinėjamu atveju net ir šio reikalavimo neatitinka, kadangi po asmens teistumo išnykimo nėra praėję 15 m.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas padarė ne tik nusikalstamą veiką tiesiogiai susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, tačiau ir administracinius nusižengimus (viršijo leistiną greitį, automobilį paliko stovėti KET draudžiamoje vietoje), kurie taip pat sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui. Be to, analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, pažymėtina, jog negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, administracinėse bylose, kurias apeliacine instancija nagrinėjo LVAT, taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, buvo vertinami dar senesni padarytų administracinių pažeidimų duomenys (žr. 2018-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2018; 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019).
Aukščiau nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės lemia, kad vienareikšmiška išvada, jog pareiškėjas tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą, negali būti daroma. Nustatyti duomenys apie pareiškėją, net ir praėjus tam tikram laiko tarpui, nėra laikytini praradę savo aktualumą, matyti, kad pareiškėjas sistemiškai kas kelių metų laikotarpius (2016 m., 2017 m., 2019 m.) įvykdė teisės aktų pažeidimus ir tai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, o tokiam asmeniui ginklas neturėtų būti išduodamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis nėra pavojingas visuomenei, yra susituokęs, užima aukštas pareigas, turi aukštąjį išsilavinimą, užsiima visuomenine veikla, tokios aplinkybės nepaneigia ir neigiamai pareiškėją charakterizuojančių faktų pobūdžio. Pareiškėjo praeityje padaryta nusikalstama veika, administraciniai nusižengimai, įvertinus juos ir praėjusį nuo veikų padarymo laiko tarpą, nėra suderinami su asmens, siekiančio gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, elgesio atidumo, rūpestingumo, reputacijos reikalavimais.
LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018). Pareiškėją neigiamai charakterizuojantys faktai, nustatyti nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui. Taigi siekiant prevenciškai užtikrinti, kad ginklai būtų naudojami tik griežtai pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, asmeniui, kuris yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, ginklas neturėtų būti išduodamas.
Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas ginčijamame Sprendime atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, kuris gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus apskrities VPK 2021 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 21-IL-10-00398-e yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Todėl naikinti ginčijamo Sprendimo nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjo ginčytas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo ginklui laikyti (nešioti) išdavimo.
Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.