- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- eII-86-385/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00006-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 16.11.1Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), nebaustos, skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos komisariato atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-01-13 nutarimą dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 str. 2 d., 424 str. 3 d. ir administracinę teiseną nutraukti. Paaiškino, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 str. 3 d. ir 415 str. 2 d. padarymą. Šis nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Priimant nutarimą
visiškai neatsižvelgta į jos paaiškinimus, net nebandyta išsiaiškinti vairuotos priemonės kategorijos, galingumo ir priskirtinumo, nepagrįstai motyvuojant, kad tokia transporto priemonė nėra įvardinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEAKĮ). Nutarime net nenurodyta kokia transporto priemone buvo važiuojama. Įvardinta tik mopedas ir VIN kodas, kuris niekaip elektrinės mikrojudumo priemonės necharakterizuoja. Tačiau būtent nuo priemonės specifikacijos ir techninės charakteristikos priklauso jos priskyrimas atitinkamai kategorijai ir reikalavimams, skirtiems šiai kategorijai. Įsigydama transporto priemonę, kurią vairuojant buvo sustabdyta policijos pareigūnų, konsultavosi su Regitra ir ji buvo informuota, kad tokios transporto priemonės Regitroje neregistruojamos, su šia transporto priemone ji privalo laikytis dviračių, pėsčiųjų taisyklių, tai yra, važinėtis dviračių-pėsčiųjų taku, negali važinėtis pagrindiniu keliu, nes tai yra draudžiama. Pareigūnai ją buvo sustabdę anksčiau, tačiau tik tikrino blaivumą, nei vienas policijos pareigūnas jokios priežasties, dėl ko ji negalėtų vairuoti šios transporto priemonės, nerado. Todėl mano, kad vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę, nes būtent tokią transporto priemonę ji ir pirko, kad ją galėtų vairuoti, nes buvo deklaruojama, kad vairuoti šią transporto priemonę teisės vairuoti transporto priemones turėti nereikia.
Jos turimuose dokumentuose - PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji iš (duomenys neskelbtini)., kuri vykdo individualią veiklą, įsigijo elektrinį triratį už 2 170 Eur. Priešingai nei teigiama nutarime, elektrinio triračio modelis nenurodytas. Nors nutarime teigiama, kad tai SL-07. Garantinėje pažymoje nurodyta, kad tai SL-07 modelis. Tačiau priemonę identifikuojančiame talone, kuriame nurodytas ir identifikuojantis požymis - kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tai elektrinis triratis SI-06, kurio techninės savybės: galia 1000 W, maksimalus greitis 25 km/h. Pareigūnai, tyrę šią bylą, net nebandė išsiaiškinti kėbulo numerio ir ar tai yra SI-06 ar SL-07 modelis, kurio techninės charakteristikos gali skirtis ir skiriasi. Šią mikrojudumo priemonę ji 2025-02-22 apdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartyje nurodyta, kad draudžiama SL-06, SL-07. Tokiu būdu iš pat pradžių buvo būtina išsiaiškinti, kokią transporto priemonę ji vairavo, nes techninės charakteristikos, nuo kurių priklauso SEAKĮ taikymas, gali būti skirtingos.
Kritiškai ji vertina ir nutarimo teiginius, kad iš šios transporto priemonės oficialaus pardavėjo interneto tinklalapio, adresu https://www.electricride.lt/elektrinis-krovininis-triratis-motoroleris-sl-07-0701 pardavimo skelbimo matyti, kad elektrinio krovininio triračio motorolerio SL-07 variklio galia nurodoma 1000 W, naujos kartos variklis, maksimalus greitis iki 25 km/h (40 km/h be ribotuvo). Net neišsiaiškinus modelio, ar tai buvo SL-06 ar SL-07, remtis elektroninio portalo skelbimais kaip įrodymų šaltiniu, o ne oficialiais kompetentingos institucijos AB „Regitra“ duomenimis, negalima.
SEAKĮ 17¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
Būtent šiuo atveju įstatymo leidėjas ir išskyrė du pagrindinius ir vienintelius techninius parametrus, skiriančius mikrojudumo priemonę nuo kitų transporto priemonių, tai negalimumas viršyti galios ir greičio techninių charakteristikų. Šiuo atveju SI-06 elektrinio triračio įsigijimo talone aiškiai nurodyta, kad SI-06 elektrinio triračio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), modelio Nr. SL-07 galia yra 1000 W, o maksimalus greitis 25 km/h. Tokiu būdu šios mikrojudumo priemonės techninės charakteristikos niekaip neviršija įstatymo numatytų reikalavimų dėl galios ir greičio ir negali būti priskirtos mopedams. Čia vėl gi turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl tyčios, kurios reikalauja ANK normų sudėtis.
Taip pat skundžiamame nutarime pažymėta, kad SEAKĮ tokios transporto priemonės kaip elektrinio triračio sąvokos nėra. Jeigu tokios sąvokos nėra ir jeigu kyla abejonės dėl transporto priemonės priklausomumo vienai ar kitai kategorijai, visos abejonės turi būti taikomos galimo ANK pažeidėjo naudai. Šiuo konkrečiu atveju pareigūnai, tyrę administracinio nusižengimo bylą, bando savaip interpretuoti ir laviruoti tarp SEAKĮ nuostatų, nors sprendimus dėl šių mikrojudumo priemonių priskyrimo ar nepriskyrimo mopedų kategorijai sprendžia valstybės įgaliota institucija AB „Regitra“, kuri ir nurodo, kurioms techninėms priemonėms privalomi papildomi reikalavimai. Įstatymas nurodo tik du elementus, skiriančius mikrojudumo priemonę nuo mopedo, tai - greitis ir galia.
Visiškai kritiškai ji vertina skundžiamo nutarimo konstatuojamą faktą, kad remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.7 punktu, L2e klasė yra mopedas su priekaba - triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Šiame įsakyme kalbama apie transporto priemones, kurios gali judėti iki 45 km/h, o ne 25 km/h greičiu, ir galingumas ne 1000 W, o 4 kW. Atkreiptinas dėmesys ir į šio norminio akto galiojimą lokalumo atžvilgiu ir atitikimą įstatymo nuostatoms.
Akivaizdu, kad ši judumo priemonė neatitinka mopedo apibrėžimo nei pagal konstrukcinį greitį, nei pagal galią, todėl jai nekeliami reikalavimai, nurodyti 23 str., kad ją vairuoti reikalinga AM kategorija ir privaloma registracija.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime su pareiškėjos gynėjo skundu dėl 2026-01-13 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo nesutinka, prašo jo netenkinti, palikti nutarimą nepakeistą ir nurodo, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė E. S. paskirtos už tai, kad ji 2025-12-18, 12.45 val. Šilutės mieste, Gluosnių g., vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti TP (AM kategorijos). Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri buvo neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
SEAKĮ 2 straipsnio 74 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.
Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 31(1) dalimi, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.
SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje numatyta, kad mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Neįgaliųjų vežimėliai prie motorinių dviračių nepriskiriami.
Pagal byloje esančias E. S. vairuotos transporto priemonės foto nuotraukas akivaizdu, kad transporto priemonė savo konstrukcija nepanaši nei į elektrinę mikrojudumo priemonę, nei į motorinį dviratį, kadangi transporto priemonėje yra daugiau nei viena sėdima vieta, ji nėra varoma raumenų jėga, o tik elektra, ji neatitinka jokių minėtų priemonių kriterijų.
E. S. pateiktuose dokumentuose – PVM Sąskaitoje faktūroje ir garantinėje pažymoje nurodyta, kad ji iš (duomenys neskelbtini)., kuri vykdo individualią veiklą, įsigijo elektrinį triratį SL-07. Šiuose dokumentuose nenurodyti jokie transporto priemonės techniniai duomenys.
Iš byloje esančio dokumento, kurį su savimi turėjo E. S. vairuodama transporto priemonę, matyti, kad ji vairavo elektrinį triratį SL-07, kurio galia 1000 W, maksimalus greitis 25 km/h, svoris 220 kg, dydis 313x118x168 cm, sėdynės aukštis 65 cm.
Iš šios transporto priemonės oficialaus pardavėjo interneto tinklalapio, adresu https://www.electricride.lt/elektrinis-krovininis-triratis-motoroleris-sl-07-0701, pardavimo skelbimo
matyti, kad elektrinio krovininio triračio motorolerio SL-07 variklio galia nurodoma 1000 W naujos kartos variklis, maksimalus greitis iki 25 km/h (be ribotuvo 40 km/h). Taip pat pardavėjas interneto tinklapyje nurodo, kad ši transporto priemonė yra elektrinis triratis krovininis motoroleris (muraveinikas), elektrinis vežimas, elektrinis mopedas su priekaba, skuteris, tačiau šiai transporto priemonei nereikalinga registracija ar vairuotojo pažymėjimas.
SEAKĮ tokios transporto priemonės kaip elektrinio triračio sąvokos nėra.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka buvo nustatinėjama, ar E. S. vairuota transporto priemonė gali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė. Tiek iš transporto priemonės pavadinimo - elektrinis triratis, tiek transporto priemonės oficialaus pardavėjo interneto tinklalapyje nurodomos transporto priemonės techninės specifikacijos nustatyta, kad E. S. vairuota transporto priemonė negali būti laikoma ir elektrine mikrojudumo priemone. Pažymėtina, kad jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš elektrinės mikrojudumo priemonės požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.
Šiuo atveju nustatyta, kad E. S. vairavo transporto priemonę, kuri skirta važiuoti ne vienam asmeniui, o 2 asmenims, kas matosi ir transporto priemonės nuotraukų. Sėdimos vietos atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm., tai yra, išmatuotas aukštis 700 mm., gamintojo deklaruotas sėdynės aukštis 650 mm., maksimalus greitis be ribotuvo 40 km/h. Taigi E. S. vairuota transporto priemonė neatitinka trijų elektrinės mikrojudumo priemonės požymių, todėl, kaip minėta, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal techninius duomenis E. S. vairuota transporto priemonė yra laikoma mopedu.
Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nurodytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kad transporto priemonė yra mopedas, yra nurodoma tik maksimali transporto priemonės variklio (vidaus degimo, ar elektros variklio) galia, o minimali variklio galia nenurodoma. Taigi vadovaudamiesi SEAKĮ nuostatomis, jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš požymių, pagal kuriuos transporto priemonė būtų priskiriama elektrinės mikrojudumo priemonės kategorijai, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.
Remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.7 punktu, L2e klasė yra mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW.
Pagal aptartą teisinį transporto priemonių klasifikavimo reglamentavimą, E. S. vairuota transporto priemonė klasifikuojama kaip mopedas su priekaba ir priskiriama L₂ₑ klasei, kadangi didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, didžiausioji galia ne didesnė kaip 4 kW ir tokią transporto priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę vairuoti transporto priemones, bei tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra.
Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, AM kategorija arba bet kuri aukštesnė kategorija suteikia teisę vairuoti mopedus, lengvuosius keturračius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas, išskyrus šio straipsnio 1¹ dalyje nustatytą atvejį, suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
E. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji elektrinį triratį įsigijo būdama visiškai įsitikinusi, kad įsigyja elektrinę mikrojudumo priemonę, nes taip deklaravo pardavėjas ir ji buvo suklaidinta. Pažymėtina, kad tiek SEAKĮ (12 straipsnio 2 dalis), tiek Kelių eismo taisyklės (5 punktas) nustato pareigą eismo dalyviams privalomai išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Vien tai, kad E. S. nesiėmė privalomų procedūrų siekiant, kad transporto priemonė atitiktų reikalavimus norint ją įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis su ja gali dalyvauti viešajame eisme.
Pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka E. S. kaltei pagrįsti. Vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones bei jais domėtis nuolatos, teisės aktai yra viešai skelbtini ir visiems prieinami. Vairuotojai turi patys būti aktyvūs ir domėtis įstatymais bei privalo žinoti savo pareigas.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y., įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Iš bylos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2025-12-18 E. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2025 m. gruodžio 18 d., 12.45 val. Šilutės rajono sav., Šilutė, Gluosnių g., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę elektrinį triratį, neturėdamas teisės vairuoti TP (AM kategorijos). Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri buvo neįregistruota (neperregistruotos) nustatyta tvarka. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 226 p. ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 str. 3 d., 415 str. 2 d.
2026-01-13 nutarimu E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Pagal 415 straipsnio 2 dalį paskirtos dvi baudos po 75 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nustatyta galutinė nuobauda - 375 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Ji nubausta už tai, kad 2025 m. gruodžio 18, 12.45 val. Šilutės rajono sav., Šilutė, Gluosnių g., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę mopedą, neturėdamas teisės vairuoti TP (AM kategorijos). Taip pat vairavo transporto priemonę, kuri buvo neįregistruota (neperregistruotos) nustatyta tvarka. Taip pat vairavo transporto priemonę, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 226 p. ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 str. 3 d., 415 str. 2 d.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, bylos nagrinėjime pareiškėja dalyvavo, paaiškino aplinkybes.
Teisme nagrinėjant skundą E. S. teigė, kad ji nesutinka jog padarė nusižengimą, nes vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę, kuriai policijos pareikšti reikalavimai nėra taikomi. Kaip matyti, pareiškėja ginčija nutarimą vienu aspektu - kad policijos pareigūnai neteisingai klasifikavo jos vairuotą transporto priemonę ir dėl to nepagrįstai nubaudė.
ANK 567 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Institucijos pareigūnas, traukdamas pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, tai yra, surašydamas nusižengimo protokolą, jos vairuotą transporto priemonę kvalifikavo kaip elektrinį triratį. Pareigūnas, išnagrinėjęs nusižengimo bylą ir skirdamas pareiškėjai nuobaudą nustatė, kad ji vairavo mopedą. Pareiškėja nesutinka su tuo ir aiškina, kad jos vairuota priemonė neatitinka motorinės transporto priemonės požymių ir dėl to negali būti klasifikuojama kaip elektrinis triratis ar mopedas. Jos nuomone, Institucija neįrodė, jog jos vairuota transporto priemonė pagal techninę charakteristiką neatitinka mikrojudumo priemonės apibrėžimo. Policijai ji pateikė 2024-02-22 PVM sąskaitą faktūrą Serija MVN Nr. 1949, Garantinę pažymą, iš kurių matyti, kad E. S. iš G. T. įsigijo elektrinį triratį SL-07. Taip pat pateikė Elektrinio krovininio triračio motorolerio SL-07 aprašymą ir techninius parametrus. Iš šių dokumentų matyti, kad tai skirtingos transporto priemonės.
Kaip jau minėta, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 punktą, mopedas yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Nagrinėjamu atveju aktualūs du triratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1. didžiausiasis projektinis greitis; 2. didžiausioji elektros variklio naudingoji galia. Iš pareiškėjos pateiktų transporto priemonės pirkimo dokumentų matyti, kad pagal technines charakteristikas ji neatitinka įstatyme nurodytų minėtų dviejų kriterijų, nes didžiausiasis projektinis greitis nurodytas iki 25 km/h.
Institucija skundžiamame nutarime remiasi Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.7 punktu, pagal kurį L2e klasė yra mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW.
Iš nurodyto akivaizdu, kad SEAKĮ ir Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymas, kuris yra poįstatyminis aktas, mopedą apibūdina skirtingai. Pareiškėjos vairuota transporto priemonė pagal SEAKĮ neatitinka mopedo sąvokos, o pagal minėtą Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo suklasifikuotos transporto priemonės, atitinka. Kodėl nagrinėdamas bylą Institucijos pareigūnas nesivadovavo SEAKĮ, o rėmėsi minėtu įsakymu, argumentų nėra nurodyta. Galima manyti, kad taip pasielgta dėl to, kad pareiškėjos vairuota transporto priemonė visiškai nepanaši į mikrojudumo priemonę, kad ji neatitinka kitų šioms transporto priemonėms keliamų reikalavimų - sėdynės aukščio, skirta važiuoti ne vienam asmeniui. Tačiau įstatymas aiškiai nurodo, kad sprendžiant transporto priemonės klasifikavimo klausimą reikšmingi yra tik du kriterijai: 1. didžiausiasis projektinis greitis; 2. didžiausioji elektros variklio naudingoji galia.
Iš anksčiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo bylą ir pripažinusi pareiškėją kalta padariusia nusižengimą, neišsiaiškino vienos iš pagrindinių šioje administracinio nusižengimo byloje būtinų aplinkybių - kokią transporto priemonę vairavo pareiškėja. Iš pradžių pareiškėja apkaltinta, kad vairavo elektrinį triratį, po to, kad vairavo mopedą, tačiau neabejotinų duomenų, leidžiančių vairuotą transporto priemonę klasifikuoti elektriniu mopedu, byloje nėra. Kilus įtarimui, kad transporto priemonės techniniai parametrai neatitinka nurodytų jos dokumentuose, būtina aiškintis aplinkybes atliekant atitikties tyrimus, ekspertizes ir pan. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vertinant skundžiamą nutarimą galima teigti, kad jis priimtas neatlikus išsamaus nusižengimo tyrimo, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-160-2026, (ROIK: 25292896559), ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.