Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokie­nei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­­­mybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajai A. A., viešame teismo posėdyje išna­g­­ri­nė­jęs D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respubli­kos piliečio, nedirbančio, gyvenan­čio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nis­­tracinio tei­sės pažeidi­mo bylą, kurio­je jam sura­šy­tas administracinio teisės pažei­di­­­mo protokolas pagal Lie­tu­­vos Res­­pub­likos admi­nis­tracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 124² straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2014 m. gruodžio 18 d. 13 val. 40 min. Lazdijų m. Ežero–Turistų g. vairavo au­­to­­­­mo­­bilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be valstybinės techninės apžiūros, neapsi­drau­dęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bū­da­­­mas ne­blai­­vus (nus­ta­­ty­tas sunkus 3,36 pro­­­­­mi­­­­lės girtumas), neturė­da­mas teisės vairuoti transporto prie­­­­­mo­­­nes, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio auto­mobilio, kurio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, t. y. sukėlė avarinę situ­aciją, tuo pažeisdamas Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 9 punkto, 14 punkto, 226 punk­to reika­la­vimus.

Motyvuojamoji dalis

D. J. savo kaltę pripažino, patvirtino, kad vairavo automobilį neblaivus, netu­­­rė­da­mas teisės vairuoti ir sukėlė avarinę situaciją. Patvirtino, kad jis žinojo, jog automobilis neapdraustas, neatlikta jo techninė apžiū­ra. Nurodė, kad automobilio savininkė buvo palikusi jį remontuoti savo sūnui, kuris yra jo pusbrolis, ir kuris taip pat neturi teisės vairuoti. Suremontavę automobilį jie norėjo važiuoti pas panelės. Apie tai, kad vairuos automobilį savininkei jis nesakė. Gailisi.

Nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad savo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji paliko suremontuoti savo sūnui, gyvenančiam tame pačiame kaime kaip ir jos giminaitis D. J.. Ji žinojo, kad esant reikalui automobilį galės pavairuoti kaimynas, nes jos sūnus teisės vairuoti neturi. Todėl kai automobilis buvo sutaisytas ji paliko jį pas sūnų. Vėliau sūnus jai pasakė, kad automobilį sulaikė policija. Apie tai, kad automobilį vairuos jos giminaitis D. J. ji nežinojo, jos niekas neprašė leisti vairuoti. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir grąžinti jai.

Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta adminis­tra­cinio teisės pažeidimo proto­ko­lu (b. l. 5-6), policijos pareigū­nų V. Š. ir S. G. tar­ny­bi­niais pra­­­ne­ši­­mais (b. l. 7-8), asmens blai­vu­mo testu, pa­tvirtinančiu, kad D. J. nu­sta­ty­­tas 3,36 promi­lės gir­tumas (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11), pranešimu dėl nušali­ni­mo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12).

Šie įro­dy­­mai pa­tvir­­ti­na, kad D. J. vai­­­ra­vo auto­mobilį be vals­tybinės techni­nės apžiūros, neapsidraudęs civilinės atsakomybės priva­lo­muoju draudimu, būda­mas neblaivus, neturė­da­­­mas teisės vairuoti transporto prie­mo­nes, sukė­lė pavojingą situaciją, tai yra privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, todėl jo veiks­­­­mai pa­grįs­tai kva­­­li­fi­kuo­­­­ti pa­gal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 124² straipsnio 3 dalį ir 129 straips­nį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ATPK 129 straipsnio ir 124² straipsnio 3 dalies sankcijos yra alternatyvios. Jos numato gali­mybę už padarytą teisės pažei­di­mą pažeidėjui skirti baudą arba administracinį areštą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryti vieni iš pavojingiausių admi­nis­­tra­­ci­nių teisės pažeidimų, sukeliantys pa­vo­jų ne tik transporto eismo sau­gu­­mui, bet ir žmonių gyvy­bei bei sveika­tai, kad pažeidimai padaryti dienos metu, esant inten­sy­viam eis­mui, o D. J. nu­s­­ta­­­ty­­tas sunkus gir­­tu­mo laipsnis, dėl ko jo ke­lia­­mas pavo­­jus buvo dar dides­nis, taip pat į pažeidėjo asme­ny­­bę, kurią apibūdina tai, kad jis ­neteis­­tas, tačiau šešis kartus baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jau net penktą kartą vairavo auto­mo­bilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kas ro­do, kad jis sistemingai ir piktybiškai ig­no­ruo­ja visuo­­menėje nustatytas elge­sio taisyk­les, o skirtos nuobaudos už anks­tesnius pažei­­­di­mus jo el­ge­sio visiškai neįta­­koja ir nesulaiko nuo pažei­dimų dary­­mo, už sunkiausius pažeidimus jam skir­tinas areštas, nes švelnes­nė­­mis nuo­bau­­­do­mis nebus pasiekti nuo­­­baudų tikslai – nubausti jį, auklė­ti, kad laiky­tų­si įstatymų (ATPK 20 straips­nis).

Įvertinus tai, kad nors ir yra viena atsa­komybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsako­my­bę sun­ki­­nančių aplinkybių, tačiau pažeidėjas sistemingai daro itin pavojingus pažeidimus, jam skirti­­nos didesnės nei sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Todėl už sunkiausius pažeidimus skirtinos didesnės nei minimalios trukmės arešto nuobaudos, o už kitus pažeidimus didesnės nei minimalios baudos. Sąlygų, numaty­tų ATPK 29 straips­­nio 3 da­lyje, dėl kurių nega­lima būtų skir­ti ad­­mi­­nis­­­t­ra­cinio arešto, nėra. Be to, už pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 3 dalyje, 129 straip­­s­­nyje skirtinas ir sankcijose numatytas privalomas automobilio konfiskavimas, nes remiantis ATPK 26 straips­nio 1 dalimi už pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 3 dalyje, 129 straip­s­nyje, konfiskuoja­mas daik­­tas ir tuo atveju, kai jis nėra pažeidėjo nuosavybė. Todėl tai, kad automobilis priklauso ne D. J., o A. A., nesudaro pagrindo neskirti šios privalomos nuobaudos. Be to, ir pati automobilio savininkė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė visų priemonių, kad nesudarytų sąlygų ir galimybių panaudoti jos automobilį itin pavojingo pažeidimo padarymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime konstatuota, kad kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimo klausimas, privalo būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatas, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas, prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Šiuo atveju automobilio savininkė žinojo, kad pakliko automobilį neturinčiam teisės vairuoti savo sūnui, žinojo, kad jis bendrauja su pusbroliu D. J., kuris nuolat vairuoja neblaivus ir neturėdamas teisės, neatsiėmė automobilio po to, kai šis buvo suremontuotas. Todėl sudarydama sąlygas jos automobiliu naudotis asmenims, neturintiems teisės vairuoti, ji prisiėmė riziką dėl pasekmių, galinčių atsirasti ir jai pačiai, padarius pažeidimą su jos automobiliu.

Paskirtos nuo­bau­dos su­ben­drintinos ATPK 33 straips­nio pagrindu apimant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straips­nio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. J. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straips­nio 1 dalyje, 123 straips­nio 5 dalyje, 124² straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, ir nubausti:

- pagal ATPK 123 straips­nio 1 dalį – 110 (vieno šimto dešimties) litų (31 euro) bauda;

- pagal ATPK 123 straips­nio 5 dalį – 90 (devyniasdešimties) litų (26 eurų) bauda;

- pagal ATPK 124² straipsnio 3 dalį – 12 (dvylikos) parų administraciniu areštu su trans­por­to priemo­nės – auto­mobi­lio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kon­fis­kavimu;

- pagal ATPK 129 straipsnį – 25 (dvidešimt penkių) parų administraciniu areštu su transporto prie­mo­­nės – auto­mobi­lio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kon­fis­kavimu.

Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskirti – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės – auto­mobi­lio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kon­fis­kavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka