Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. rugpjūčio 17 d. M. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.10 val., Būtingės g., Palangoje, vairuodamas transporto priemonę Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktą įrodo byloje surinkti įrodymai“. Apeliantas teigia, jog 2010 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi norėjo naudotis advokato pagalba, iškviesti liudytojus. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz.: nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1192/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl toks atsakomybėn traukiamo asmens prašymas laikytinas pagrįstu. Tačiau byloje nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius prašymus ir paaiškinimus M. P. teikė pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat, ar teismas tyrė jo apeliaciniame skunde keliamą versiją ir pan. Taip pat skundžiamo nutarimo įžanginėje ir dėstomojoje dalyse teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko ir byla nagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 14), tačiau 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įžanginės dalies teiginys taisytas, nurodant jog atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje dalyvavo. Kita vertus, šią aplinkybę įvertinus kartu su šaukimo šaknele (b. l. 13), kurioje nurodyta, jog bylos nagrinėjimas vyks 2010 m. rugsėjo 2 d., 9.00 val., taip pat kitais anksčiau paminėtais trūkumais bei apelianto nurodytomis nepaneigtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas kelia pagrįstų abejonių ir vykusio proceso teisingumo prasme.

II.

Nors M. P. savo kaltės nepripažino ir aiškino, jog nematė, jog policijos pareigūnai būtų jį stabdę ar vijęsi, aiškaus stabdymo manevro nebuvo, tačiau pažeidėjo parodymus teismas vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. Š. ir R. V. vienodai ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes ir abu parodė, jog M. P. vairuojamas automobilis Būtingės gatvėje prieš jų tarnybinį automobilį VW Passat, pažymėtą privalomais skiriamaisiais ženklais, išniro netikėtai, tačiau pamatęs jų tarnybinį automobilį, M. P. vairuojamas automobilis staiga atbulas atsitraukė ir apsisukęs greitai nuvažiavo. Tarnybinio automobilio garsinis signalas ir švyturėliai buvo įjungti iš karto, kai pareigūnai pamatė nurodytą automobilį, be to, abu liudytojai patvirtino, jog D. Š. per garsiakalbį kelis kartus automobilio AUDI A8 vairuotojui liepė sustoti, o greitai važiuojantį M. P. automobilį savo tarnybiniu automobiliu vijosi nedideliu atstumu, todėl policijos pareigūno vairuojamo tarnybinio automobilio, pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais ir įjungtais švyturėliais, nepamatyti, o juo labiau negirdėti garsinio signalo bei automobilio AUDI vairuotojui adresuotų šaukinių, nebuvo įmanoma. Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojai D. Š. ir R. V. buvo nurodę ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5-6). Papildomai abu liudytojai nurodė, jog kartu su M. P. automobilyje važiavo ir dar vienas asmuo. Pažeidėjas sustojo tik tuomet, kai kelyje pamatė kriminalistų ištiestą spygliuotą juostą. Tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jų parodymai nuoseklūs, detalūs, duomenų, jog liudytojai gali dėl kokių nors priežasčių apkalbėti pažeidėją byloje nėra.

M. P. teismui pateikė 2011 m. gruodžio 19 d. antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prie kurio pridėtose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, taip pat vieta, kurioje M. P. apsuko automobilį ir grįžo į Liepojos plentą bei pokalbis apie minėtą įvykį su A. K. (b. l. 49-58), prie protokolo pridėta kompaktinė plokštelė su pokalbio įrašu (b. l. 59). Iš protokole padarytos pokalbio su A. K. stenogramos teismas nustatė, jog ir A. K., važiuodamas M. P. automobilyje, žinojo, jog pastarasis veža kontrabandą, be to, iš antstolės užfiksuoto pokalbio teismas padarė išvadą, jog M. P. bendrakeleivis A. K. matė pareigūnų tarnybinį automobilį, nes nurodė automobilio markę – Wolksvagen, be to, patvirtino, jog pamatę automobilį miške apsisuko ir nuvažiavo; „Reik, sakom, važiuot lauk“ (b. l. 50). Minėto asmens M. P. apklausti liudytoju teisme neprašė.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog M. P. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes žinodamas, jog veža neteisėtą krovinį, nepakluso policijos pareigūnų, kurie važiavo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, reikalavimui, išreikštam per garsiakalbį liepiant sustoti, stabdyti vairuojamą automobilį, tokiu būdu pažeidė KET 17 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, teismas, pažeidėjui skiria sankcijoje numatytą minimalią baudą su sankcijoje numatytu trumpiausiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

III.

Teismas nepagrįstai rėmėsi vien liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais.

Palangos miesto apylinkės teismo padaryta išvada iš antstolės užfiksuoto pokalbio yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota ir naikintina. Vien dėl to, kad bendrakeleivis A. K. nurodė automobilio markę – Volkswagen, dar nereiškia, kad A. K. matė pareigūnų tarnybinį automobilį. Antstolės užfiksuoto pokalbio metu A. K. nurodė, kad pamatė, kad stovi mašina – Volkswagen kažkoks, taigi jis tik abstrakčiai nurodė, kad stovėjęs automobilis buvo kažkoks Volkswagen, tačiau jokiu būdu nepatvirtino, kad tai buvo pareigūnų tarnybinis automobilis. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, nekviesdamas liudytojo A. K. į teismo posėdį, kurio parodymai šioje byloje yra labai svarbūs.

Palangos miesto apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į nuotraukas kurios buvo pateiktos prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kuriuose užfiksuota įvykio vieta, taip pat vieta, kurioje pareiškėjas apsuko automobilį ir grįžo į Liepojos plentą.

Palangos miesto apylinkės teismas teigia, kad aš M. P. apklausti liudytojų teisme neprašė. Tačiau teismui pareiškėjas pateikė faktinių aplinkybių protokolą, kuriame užfiksuoti A. K. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Apeliaciniame skunde M. P. su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, iš esmės teigdamas, kad jo kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo nėra įrodyta, teigia, kad policijos pareigūnų nematė.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų D. Š. ir R. V., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Iš D. Š. ir R. V. tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 6) nustatyta, jog dirbdami patruliniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais kartu su dar vienu policijos pareigūnu, pradėjo vytis įsijungę specialios spalvos švyturėlį ir grasinį signalą, mikrofonu buvo reikalaujama sustoti. Tačiau automobilis sustojo tik po 5-10 minučių. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės sutampa, prieštaravimų juose nenustatyta. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų policijos pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, jog, sprendžiant patraukimo už ATPK130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Apelianto nurodytos įvykio aplinkybės paremtos prielaidomis, todėl vertintinos kritiškai, kaip asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o byloje esanti medžiaga neabejotinai patvirtina, kad apeliantas aiškiai suprato policijos pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso. Taigi, M. P. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties M. P. veiksmuose buvimo padaryti. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad teisme nebuvo apklaustas A. K., nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.