Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-386-881/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: e2A-386-881/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00054-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „Indema“, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Indema“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-386-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00054-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ priešieškinį ieškovui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Indema“ 86 500 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, įgyvendindamas „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atnaujinimo“ projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-017-01-0004 (toliau – ir Projektas), 2019 m. sausio 15 d. su atsakove sudarė Priestato statybos darbų rangos sutartį Nr. 19/01/15 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti Priestato statybos rangos darbus per keturis mėnesius nuo statybvietės perdavimo dienos (Sutarties 3.4 ir 6.1 punktai). Statybvietė atsakovei buvo perduota 2019 m. sausio 29 d., todėl atsakovė pagal Sutartį statybos darbus privalėjo atlikti iki 2019 m. gegužės 29 d. Sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti darbo projektą bei atlikti priestato rekonstrukcijos darbus, kaip numatyta Sutartyje, bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o ieškovas (kaip užsakovas) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbai Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 29 d., nebuvo užbaigti. Atsakovė darbus užbaigė 2019 m. lapkričio 18 d. Kadangi dėl darbų vėlavimo ieškovas į atsakovę kreipėsi daugiau nei du kartus bei daugiau nei du kartus nustatė naujus terminus, iki kurių darbai privalėjo, bet nebuvo užbaigti, ieškovas 2019 m. rugsėjo 19 d. „Pranešimu apie sutarties ir prievolių vykdymo sustabdymą ir sutarties nutraukimą“ pranešė atsakovei, kad Sutartis bus nutraukta po sutartyje nustatyto 21 dienos termino, tačiau Sutartis nebuvo nutraukta. Pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui, buvo pasirašyti net keturi papildomi susitarimai, o ieškovas atsakovei sudarė sąlygas užbaigti Sutartyje nustatytus statybos darbus. Sutarties 3.4 punkte nustatyti delspinigiai dėl darbų vėlavimo – 500 Eur per dieną. Atsakovė darbus pridavė 2019 m. lapkričio 18 d., darbus pagal Sutartį pavėlavusi atlikti 173 dienas. Tuo pagrindu delspinigiai buvo apskaičiuoti už 173 dienų laikotarpį: 173 dienos x 500 Eur = 86 500 Eur. Atsakovė delspinigius atsisakė sumokėti, todėl iš atsakovės turi būti priteista 86 500 Eur delspinigių.

2. Atsakovė UAB „Indema“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 35 408,23 Eur skolą už atliktus darbus, 441,25 Eur delspinigių, iš viso 35 849,48 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 35 849,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbus pagal Sutartį ieškovui perdavė 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. darbus atliko Sutartyje nustatytais terminais. Darbų vykdymo metu atsakovė ieškovo nurodymu ir prašymu atliko papildomus darbus. 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. SIND-19-1096 ieškovui buvo pateikta lokalinė sąmata ir atliktų darbų aktas už papildomus darbus. Ieškovo prašymu 2019 m. spalio 28 d., o 2020 m. sausio 17 d. pakartotinai atsakovė pateikė ieškovui techninio projekto keitimo sąrašą, t. y. darbus, kuriuos atsakovė atliko ieškovo prašymu, ir kurie laikytini papildomais darbais, susiję su techninio projekto keitimu. Visi šie darbai atsakovės buvo atlikti ir ieškovo priimti. Aplinkybę, jog šie darbai laikytini papildomais, už kuriuos ieškovas turi atsiskaityti, patvirtina ir papildomai teikiami įrodymai bei faktinės aplinkybės. Stiklo modulio pertvaros buvo numatytos techniniame projekte, konkurso metu paklausus dėl jų techninių specifikacijų, buvo nurodyta, jog jos nebus daromos, tačiau vėliau ieškovas vėl pakeitė sprendimą, tad jas atsakovė turėjo įrengti. Metalinių konstrukcijų ugniaatsparinimo darbai konkurso metu paklausus, ar šie darbai turi būti vykdomi, buvo atsakyta, kad ne, tačiau atlikus atsakovės darbo projekto ekspertizę buvo nurodyta, jog šiuos darbus reikės atlikti. Neįgaliųjų panduso įrengimo vieta techniniame projekte buvo nurodyta kitoje vietoje, nei atsakovė turėjo jį įrengti, kadangi techniniame projekte buvo nurodyta klaida dėl praėjimo ploto. Stoglangių (švieslangių) valdymas elektra nebuvo numatytas nei techninio projekto elektros, nei architektūrinėje, nei vėdinimo dalyje, o sprendimas buvo priimtas tik atsakovei vykdant darbus, todėl elektra valdomų stoglangių įrengimas laikytinas papildomais darbais, už kuriuos ieškovas turi atsiskaityti. Pagal Sutartį atsakovė atliko darbų už 256 844,22 Eur sumą, iš kurių 23 754,72 Eur papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti Sutartyje ir kuriuos atsakovė ieškovo prašymu atliko, ieškovas juos priėmė, naudojasi darbų rezultatu, tačiau su atsakove atsiskaityti nesutinka. Ieškovas už atliktus darbus sumokėjo atsakovei 221 435,99 Eur, t. y. atsiskaitė iš dalies. Iki šiol nėra apmokėta 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra INDM1072 (skolos suma – 11 653,51 Eur) ir 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra INDM1075 (skolos suma – 23 754,72 Eur). Iš viso ieškovas yra skolingas atsakovei 35 408,23 Eur sumą. Ieškovui apie netinkamą jo įsipareigojimų vykdymą buvo pranešta ne kartą, tačiau ieškovas gera valia skolos nesumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi priėmė atsakovės priešieškinio dalies dėl 11 653,52 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, nurodė, jog, atsakovei pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, kad faktinis pastato plotas skiriasi nuo techniniame projekte numatyto ploto iki 12 cm. Pagal Sutarties 1.11.1 punktą atsakovė darbus turėjo atlikti pagal ieškovo parengtą Techninį projektą. Dėl šios priežasties atsakovė turėjo iš naujo perdaryti darbo projektą, atlikti skaičiavimus dėl medžiagų, užsakyti kitų išmatavimų medžiagas, nes dėl to iš esmės pasikeitė visas rekonstruojamo pastato konstruktyvas. Apie tai ieškovas buvo informuotas pasitarimų metu bei 2019 m. balandžio 2 d. raštu buvo paprašyta ieškovo pratęsti darbų atlikimo terminą.

6. Nesant ieškovo patvirtinto darbo projekto, atsakovė negalėjo vykdyti darbų. Darbo projekto konstrukcinė dalis buvo pateikta ieškovui tvirtinti 2019 m. kovo 21 d., o 2019 m. balandžio 24 d. atsakovė gavo pastabų dėl darbo projekto ir nedelsiant atliko pakeitimus bei perdavė ieškovui pataisytą darbo projektą, tačiau galutinį patvirtinimą, jog darbo projekto konstruktyvinei daliai yra pritarta, iš ieškovo atsakovė gavo tik 2019 m. gegužės 27 d., t. y. tada, kai faktiškai baigėsi Sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai. Atsakovė pakartotinai 2019 m. gegužės 27 d. raštu paprašė pratęsti darbų atlikimo terminą. 2019 m. gegužės 29 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 01, kuriuo susitarė, kad pasibaigus statybos rangos sutartyje Nr. 19/01/15 numatytam darbų atlikimo terminui ir rangovui neatlikus numatytų darbų, abišaliu sutarimu numatomas terminas, iki kurio rangovas privalo pabaigti vykdyti iš Sutarties atsiradusias prievoles, t. y. pabaigti statybos darbus. Termino pabaiga – 2019 m. liepos 10 d. Darbų atlikimo terminas pagal Sutartį buvo pratęstas abiejų šalių bendru sutarimu.

7. Darbo projekto 2019 m. balandžio 24 d. dalinės ekspertizės akte buvo nurodyta, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl konstrukcijų elementų ugniaatsparumo užtikrinimo, kas nebuvo numatyta techniniame projekte. Kaip nurodė užsakovė, dar iki Sutarties sudarymo, ieškovui paskelbus konkursą, jo metu ieškovui buvo pateiktas klausimas, ar metalinės konstrukcijos turi būti dengiamos priešgaisriniais dažais, į kurį buvo gautas atsakymas: „Ne, nes bus uždengtos gipso kartonu“. Vėliau atsakovė šiuos darbus privalėjo atlikti, kas sąlygojo darbų terminų pratęsimą. Tik 2019 m. liepos 11 d., gavusi visas reikalingas teigiamas išvadas apie atliktus ugniaatsparumo darbus, atsakovė galėjo vykdyti vėdinimo sistemos ir ortakių montavimo, sienų dažymų, kiliminės dangos klojimo ir kt. darbus, ką patvirtina bandymų protokolai ir išvados bei UAB „Indema“ 2019 m. liepos 2 d. raštas. Iš 2019 m. liepos 10 d. papildomo susitarimo matyti, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

8. Vykdant Sutartį kilo abejonių, ar nereikia atlikti papildomų konstrukcijų stiprinimo darbų. Atsakovės nuomone, kol nebuvo gauta iš ieškovo laikančiųjų konstrukcijų ekspertizė ir priimtas sprendimas dėl šių darbų reikalingumo, atsakovė negalėjo vykdyti vidaus apdailos darbų. Į bylą pateiktas statinio konstrukcijų esamos būklės tyrimo 2019 m. rugsėjo 13 d. aktas Nr. 19-150T, iš kurio matyti, kad būklės tyrimo užsakovas yra ieškovas, o išvadoje nurodyta, jog konstrukcijų būklė nagrinėjamojoje zonoje (perdanga virš II a, lauko terasos zonoje) tenkina esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. 2019 m. spalio 2 d. raštu ieškovas informavo atsakovę, kad esamų statinio konstrukcijų stiprinimo darbai nėra Sutarties dalykas. Nustačius statinio konstrukcijų stiprinimo poreikį užsakovas skelbs naują projektavimo bei rangos darbų konkursą.

9. Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. rugsėjo 11 d. raštus ieškovui, kuriuose informavo apie ieškovo nepriimtą sprendimą dėl modulinių pertvarų, dėl netinkamai parinktos neįgaliųjų panduso įrengimo vietos, dėl neišspęsto šildymo ir vėdinimo procesų valdymo, dėl ko atsakovė negalėjo darbų pabaigti iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Dėl šios priežasties šalys 2019 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2019 m. rugsėjo 16 d., o 2019 m. rugsėjo 16 d. – papildomą susitarimą dėl darbų termino pratęsimo iki 2019 m. lapkričio 18 d.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė darbų negalėjo atlikti iki pirminio Sutartyje nustatyto termino dėl techniniame projekte esančių klaidų, nesavalaikio darbo projekto patvirtinimo bei laikančiųjų konstrukcijų tyrimų, Sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami abiejų šalių susitarimais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Sutarties terminai buvo pratęsiami dėl atsakovės kaltės. Kadangi atsakovė ieškovui atliktus darbus pagal Sutartį perdavė 2019 m. lapkričio 18 d., ir baigiamasis darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. lapkričio 18 d., teismas konstatavo, kad darbus atsakovė atliko Sutartyje ir šalių papildomais susitarimais nustatytais terminais, todėl ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti konstrukcijų ugniaatsparumo užtikrinimo darbai nelaikytini papildomais darbais, nes Techninio projekto konstrukcijų dalies ketvirtajame lape 8 skyriuje (Gaisrinės saugos reikalavimai) pateikiamas statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų atsparumas ugniai: Laikančios konstrukcijos (naujai įrengiamos dalies) – gaisro apkrovos kategorija R 120, todėl aplinkybę, kad naujai įrengiamos metalinės konstrukcijos privalo atitikti gaisro apkrovos kategoriją, atsakovė galėjo žinoti nuo pirkimo pradžios. Nors pirkimo metu ieškovas į tiekėjo klausimą dėl reikalingumo metalines konstrukcijas padengti priešgaisriniais dažais atsakė neigiamai, tačiau po darbo projekto 2019 m. balandžio 24 d. dalinės ekspertizės nurodžius, jog turi būti sprendžiami konstrukcinių elementų atsparumo ugniai užtikrinimo sprendiniai, atsakovė šį klausimą privalėjo išspręsti darbo projekte.

12. Teismas taip pat sutiko ir pritarė ieškovo argumentams, kad neįgaliųjų panduso vietos pakeitimas nelaikytinas papildomais darbais, nes tai yra techninio pobūdžio problemų išsprendimas darbo eigoje, rengiant darbo projektą ir siekiant detalizuoti Techninio projekto sprendinius.

13. Dėl stiklo modulių pertvaros teismas sprendė, kad dėl to, jog modulinių pertvarų įrengimas buvo nurodytas techninio projekto brėžiniuose ir jos buvo nurodytos kaip „stiklinės modulinės pertvaros“, techninio projekto sprendinio įgyvendinimas dėl stiklo modulinės pertvaros nelaikytinas papildomų darbų atlikimu.

14. Dėl švieslangių valdymo įrengimo teismas sprendė, kad dėl šių darbų atlikimo papildomai šalys nesusitarė ir dėl jų atlikimo ieškovas papildomai jokių nurodymų nėra davęs, todėl tai nelaikytina atsakovės atliktais papildomais darbais.

15. Įvertinęs Sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, kuriai galioja griežtas įstatyme nustatytas ribojimas keisti sutarties kainą. Be to, Sutarties 9.9 punkte nurodyta, kad Sutarties kaina Sutarties galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte nurodytais atvejais, t. y. 9.9.1 punktą, pagal 10.2 papunktį įforminus Pakeitimą Sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų / keičiamų / nevykdomų darbų sumomis, sudarant susitarimą dėl Sutarties kainos koregavimo. Be to, Sutarties 3.3 punkte yra nurodyta, kad sutartis gali būti keičiama tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytais atvejais, neatliekant naujos pirkimo procedūros.

16. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvados, jog rangovas būtų įvykdęs Sutarties 10.2.3 punkto reikalavimus, ir kad dėl papildomų darbų atlikimo būtų koreguojama Sutarties kaina. Todėl atsakovės pateiktų duomenų bei argumentų nelaikė pagrindžiančiais papildomus darbus pagal Sutarties nuostatas, dėl to atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nurodė, kad jeigu byloje yra pareiškiamas ieškinys ir priešieškinis, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymui kiekvienos šalies pareikšti ir patenkinti reikalavimai turi būti sumuojami su priešingos šalies pareikštais ir atmestais reikalavimais, ir nustatomas šios sumos santykis su visų ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų suma. Šį santykį padauginus iš tos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos, gaunama šaliai priteistinų išlaidų suma.

18. Nagrinėjamu atveju byloje šalių pareikštų (ieškinio ir priešieškinio) bendra reikalavimų suma yra 122 349,48 Eur (86 500 Eur + 35 849,48 Eur). Ieškovės 86 500 Eur ieškinio reikalavimas atmestas, ieškovė bylos eigoje patenkino 11 653,52 Eur dalį atsakovės priešieškinio reikalavimo. Dėl šios priežasties 2020 m. birželio 11 d. nutartimi teismas priėmė atsakovės dalies priešieškinio reikalavimų dėl 11 653,52 Eur skolos priteisimo iš ieškovo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Atsakovės 24 195,96 Eur (35 849,48 Eur - 11 653,52 Eur) priešieškinio reikalavimų dalis atmesta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos taikant tokias proporcijas: ieškovei 19,78 proc. (24 195,96 Eur / 122 349,48 Eur x 100 proc.), atsakovei – 80,22 proc. ((86 500 Eur + 11 653,52 Eur) / 122 349,48 Eur x 100 proc.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė ieškinį atmesti, ir ieškinį tenkinti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal atmestus ir tenkintus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagrįstai buvo sulaikęs atsakovei prievolės vykdymą 11 653,52 Eur sumai, todėl dėl atsakovės atsisakytų reikalavimų dalies priešieškinis nebuvo pagrįstas; priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

19.1. Atsakovės nurodyti galimi matmenų pokyčiai, atsižvelgiant į jos pačios pareigą per tris mėnesius parengti Darbo projektą, negalėjo turėti jokios įtakos rangos darbų eigai. Kadangi atsakovė rengė Darbo projektą, pagal kurį vykdė tiek medžiagų skaičiavimus, tiek pačius darbus, atsakomybė dėl skaičiavimų netikslumų tenka pačiai atsakovei. Atsakovės nurodyta priežastis, kad dėl parapeto išgriovimo galimai apie 12 cm pasikeitė terasos matmenys, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos tiksliems matavimams ir darbo projekto sprendiniams. Tiek atsakovės, tiek teismo motyvas yra ne tik nepagrįstas jokiais duomenimis, išskyrus atsakovės poziciją, bet ir nesudarantis pagrindo šią priežastį pripažinti pagrindu atsakovei pažeisti esminę Sutarties sąlygą – darbų atlikimo terminą. Atsakovė turėjo galimybę atlikti vietoje reikiamus matavimus bei įvertinti galimus nukrypimus nuo techninio projekto matmenų tiek pirkimo metu, tiek pasirašius Sutartį, tiek darbo projekto rengimo metu.

19.2. Dėl atsakovės deklaruojamos ir teismo nurodytos priežasties techninis projektas nebuvo keičiamas, o atsakovė niekada nesikreipė į techninį prižiūrėtoją, prašydama stabdyti darbus, ar atitinkamai koreguoti techninį projektą. Techninio projekto keitimas yra teisinė sąvoka, ir toks techninio projekto keitimas buvo atliktas vienintelį kartą išleidžiant projekto A laidą dėl tam tikro mazgo stiprinimo. Tačiau nei šis pakeitimas, nei nauja techninio projekto laida nėra susiję su darbais pagal Sutartį.

19.3. Darbo projekto konstrukcinei daliai turėjo būti atlikta privaloma ekspertizė, ir šią aplinkybę rangovas žinojo arba privalėjo numatyti kaip savo srities profesionalas ir jau prieš teikdamas pasiūlymą viešųjų pirkimo procedūrų metu turėjo įsivertinti protingus darbų atlikimo terminus ir darbų organizavimo eiliškumą. Galutinis ekspertizės aktas buvo gautas tik 2019 m. gegužės 27 d. – tiek laiko užtruko atsakovei nustatytų privalomųjų nurodymų ištaisymas. Taigi per visą laikotarpį, iki teismo nurodytos 2019 m. gegužės 27 d., atsakovė tiesiog taisė savo parengto darbo projekto trūkumus pagal ekspertų gautas pastabas. Todėl teismo motyvas, kad atsakovė darbų negalėjo atlikti iki pirminio Sutartyje nurodyto termino dėl nesavalaikio darbo projekto patvirtinimo, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo šią priežastį pripažinti pagrindu atsakovei pažeisti esminę Sutarties sąlygą – darbų atlikimo terminą.

19.4. Tai, kad ne tik darbo projekto rengimas, bet ir darbai buvo vykdomi ypač lėtai, patvirtina statybos darbų žurnalo duomenys. Atsakovė yra atsakinga už akivaizdų Sutartyje nustatyto darbų grafiko nesilaikymą nuo pat darbų pradžios. Dėl to, kad darbai nebuvo atliekami pagal formaliai įtvirtintą darbų atlikimo grafiką, yra kalta tik atsakovė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės netesybų už Sutarties termino praleidimą.

19.5. Sutartimi šalys susitarė (Sutarties 6.4 punktas), jog darbų atlikimo terminai gali būti keičiami, tačiau tokia galimybė Sutartyje susieta tik su aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo rangovo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą pakeisti sutarties kainą bei darbų atlikimo terminus, nebuvo, todėl Sutarties terminai negalėjo būti pakeisti remiantis Sutartimi. Tokios teisės neturėjo ir pats ieškovas. Projektas didžiąja dalimi yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų ir iš dalies iš Lietuvos Respublikos biudžeto, todėl sutarties šalių diskrecija, vertinant aplinkybes, yra ribota ir yra susijusi su finansavimo nutraukimo rizika, pažeidus finansavimo sąlygas bei apimtis. Ieškovas pagrįstai ne kartą informavo atsakovę, kad jos nurodytos priežastys nėra pagrindas Sutarties terminui pratęsti, ir šį terminą pratęsti aiškiai atsisakė.

19.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė negalėjo baigti vidaus apdailos darbų, kadangi konstrukcijų stiprinimas nebuvo susijęs nei su Sutartimi, nei su darbų trukdymu. Pati konstrukcijų stiprinimo problema paaiškėjo gerokai vėliau, nei turėjo būti baigti darbai pagal Sutartyje nustatytą terminą, o ekspertuota Konstrukcijų stiprinimo techninio projekto A laida buvo baigta tik 2020 m. kovo 9 d., t. y. gerokai po to, kai darbai pagal Sutartį buvo baigti. Vien ta aplinkybė, kad darbai pagal sutartį, nors ir pavėluotai, vis dėlto buvo baigti, neišsprendus konstrukcijų stiprinimo problemos, tik patvirtina, jog konstrukcijų stiprinimo darbai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su darbais pagal Sutartį. Nei atsakovė, nei teismas neturi pagrindo remtis tokiais lūkesčiais, kurių nei ieškovas, nei techninis prižiūrėtojas nebuvo suteikęs savo veiksmais, sprendimais ar pareiškimais.

19.7. Ieškovas sutarties įvykdymo termino svarbą įtvirtino Sutarties sąlygose bei apibrėžė delspinigių dydžiu, todėl jau nuo antrojo gamybinio pasitarimo pradėjo reikšti pretenzijas dėl Sutarties termino nesilaikymo ir prašė rangovo patvirtinti, kad darbai pagal Sutartį bus atlikti laiku. Atsisakius priteisti delspinigius, pagrindiniai viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti, o atsakovei sudarytos sąlygos piktnaudžiauti viešųjų pirkimų konkurso procedūromis, kurių metu ji pasiūlė tokį Sutarties įgyvendinimo terminą, kurio net neketino laikytis. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta sąžininga konkurencija tarp buvusių konkurso dalyvių, pažeistas viešasis interesas.

19.8. Kadangi darbai iki Sutartyje nustatytos datos nebuvo užbaigti, siekiant juos užbaigti, buvo būtina užtikrinti patekimą į statybvietę ir faktinę galimybę atsakovei tęsti darbus. Darbų atlikimo terminų pratęsimas papildomais susitarimais neturi nieko bendro su Sutarties termino pratęsimu. Atsakovė pati procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad ieškovas nesutiko pratęsti Sutarties termino, todėl kitokia susitarimų turinio interpretacija prieštarauja jų turiniui.

19.9. Ieškovas 2019 m. gegužės 29 d. atskiru raštu aiškiai išreiškė poziciją dėl netesybų skaičiavimo. Pasirašant vėlesnius sutarties pratęsimus ieškovas atskirais raštais apie tai nebeinformavo atsakovės, o šią nuostatą įtraukė į pasirašomus susitarimus.

19.10. Remiantis Sutarties 7.1 punktu, jei rangovas vėluoja užbaigti darbus, turi būti pratęstas Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas, o Sutarties 5.22 punkte nustatyta, kad rangovas iki darbų pradžios privalo pateikti užsakovui įrodymą, kad rangovas ir jo projektuotojai yra apdraudę savo civilinę atsakomybę ir darbus; privalomojo draudimo sutartys turi galioti nuo darbų pradžios iki darbų pabaigos. Būtent ši sąlyga lėmė būtinybę ieškovui pasirašyti papildomus susitarimus, kadangi atsakovė objektyviai negalėjo vykdyti ir užbaigti darbų pagal Sutartį, neturėdama galiojančio draudimo liudijimo, kurio išdavimas yra susijęs su darbų vykdymo terminu.

19.11. Teismo motyvas, kad sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami abiejų šalių sutarimu ir todėl yra pagrindas konstatuoti, kad darbus atsakovė atliko Sutartyje ir šalių papildomais susitarimais nustatytais terminais, yra nepagrįstas ir neatitinka šalių valios ir pasirašytų dokumentų turinio.

19.12. Nė vienas tiekėjas (taip pat ir atsakovė) viešojo pirkimo procedūrų metu sąlygos dėl netesybų neginčijo, todėl negalėjo nesuprasti, jog vėlavimas atlikti darbus sukurs teisines pasekmes – netesybas, nes darbų atlikimo terminas buvo esminė Sutarties sąlygą, dėl kurios viešojo pirkimo metu buvo varžomasi tarp tiekėjų. Atsakovė, siekdama laimėti viešąjį pirkimą, pateikė pačius trumpiausius terminus, todėl gavo aukščiausią įvertinimą pirkimo konkurse. Būtent terminas lėmė atsakovės laimėjimą konkurse, kadangi šis kriterijus buvo pripažintas esminiu.

19.13. Atsakovei buvo žinoma, kad nustatytų netesybų dydis yra 500 Eur už kiekvieną vėlavimo dieną, todėl netesybos negali būti laikomos nesąžiningomis arba sudarančiomis prielaidas pasipelnyti. Konkurso metu netesybos yra prevencinės bei atgrasančios nuo nesąžiningo konkurso laimėjimo. Tuo tarpu atsakovė vėlavo daugiau kaip 5 mėnesius, t. y. darbus atliko per daugiau negu dvigubai ilgesnį terminą, negu įsipareigojo pagal sutartį.

19.14. Atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo, kaip rangovo, teisėmis, todėl teismas neturėtų taikyti delspinigių mažinimo instituto. Atsakovei taikytas netesybų dydis šio konkretaus ginčo atveju nelaikytinas neproporcingu ar neprotingai dideliu.

19.15. Atsakovės prašymas delspinigiams taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų arba neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

19.16. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepagrįstai nutrauktą bylos dalį įvertino kaip ieškovo pralaimėtą. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad 11 653,52 Eur sumos apmokėjimas buvo sulaikytas teisėtai, todėl atsakovės reikalavimas priteisti šią sumą nebuvo teisėtas. Ta aplinkybė, kad ieškovas šią sumą vis dėlto sumokėjo, negalėtų būti vertinama kaip ieškinio pripažinimas.

20. Atsakovė UAB „Indema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

20.1. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, neva apie pastato faktinį matmenų neatitikimą techniniame projekte numatytiems faktiniams matmenims atsakovė informavo ieškovą tik 2019 m. balandžio 2 d. Apie tai ieškovas buvo informuotas dar iki 2019 m. kovo 14 d. pasitarimo, faktiškai ši aplinkybė raštu patvirtinta 2019 m. kovo 14 d. pasitarimo metu.

20.2. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė lėtai vykdė darbus. Byloje esantis 2019 m. kovo 14 d. gamybinio pasitarimo protokolas patvirtina, jog iki 2019 m. kovo 14 d. buvo atlikti parapeto demontavimo darbai, pagrindų demontavimo darbai iki perdengimo plokštės, pradėti monolitinių žiedų betonavimo darbai, paruoštas konstruktyvinės dalies darbo projektas ir, paaiškėjus, jog pastato faktiniai matmenys neatitinka techniniame projekte numatytų, atsakovė įsipareigojo perdaryti konstruktyvinės dalies darbo projektą.

20.3. Ieškovas nepagrįstai siekia suklaidinti teismą, teigdamas, kad paaiškėjus aplinkybei, jog esamo pastato faktiniai matmenys neatitinka projekte nurodytų, tai neturėjo jokios įtakos darbams. Paaiškėjus, jog pastato faktiniai matmenys neatitinka techniniame projekte nurodytų matmenų, atsakovė turėjo perprojektuoti pastato konstrukcinę dalį. Nesant pastato konstrukcinės dalies, jokių kitų darbų atsakovė vykdyti negalėjo. Neatitikimas daugiau nei 12 cm yra ženklus ir turėjo esminės įtakos darbų atlikimo terminams, teismas šią aplinkybę pripažino įrodyta (apie tai ieškovui buvo paaiškinta žodžiu, be to, užfiksuota pasitarimo protokoluose, ne viename ieškovui siųstame rašte).

20.4. Techninio projekto klaidos ir neatitikimai nėra ir negali būti laikomi atsakovės rizika. Atsakovė nerengė techninio projekto, už jį nėra atsakinga nei vadovaujantis statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nei vadovaujantis Sutartimi. Vadovaujantis Sutarties 4.6 punktu, būtent užsakovo atsakomybei ir rizikai yra priskiriamos klaidos ir netikslumai bei trūkumai techniniame projekte.

20.5. Aplinkybė, jog darbo projekto rengimas yra tęstinis procesas, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Ginčas kilo dėl to, kad, esant techninio projekto klaidoms ir ieškovui nesilaikant Sutartyje nustatytų terminų dėl darbo projekto patvirtinimo (turėjo patvirtinti per 14 dienų, faktiškai patvirtino po 67 dienų, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 21 d.), toks ieškovo nebendradarbiavimas ir neveikimas lėmė, jog atsakovė apskritai negalėjo vykdyti darbų pagal Sutartyje nustatytą grafiką.

20.6. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog ne tik esamo pastato faktinės situacijos neatitikimas techniniame projekte nurodytam, darbo projekto nesavalaikis tvirtinimas turėjo įtakos darbų atlikimo terminams, bet ir kitos priežastys. Dėl šių kitų teismo motyvų apeliaciniame skunde ieškovas apskritai nepasisako, kas reiškia, kad ieškovas pripažįsta, jog nurodytos priežastys, priklausančios išimtinai nuo ieškovo, turėjo tiesioginės įtakos darbų atlikimo terminui.

20.7. Ieškovas pažeidė Sutarties 5.4 punkte nurodytą įsipareigojimą patvirtinti darbo projektą per 14 dienų ir dėl to ginčo byloje nėra. Aplinkybė, jog atsakovė bendravo ir su ieškovo samdytu techninio projekto rengėju tiesiogiai, nepanaikina ieškovo atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų ir privalomų statybos teisės normų (dėl darbo projekto tvirtinimo) reikalavimų vykdymo.

20.8. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad rekonstrukcijos darbai apėmė ir pastato konstruktyvo (sienų, perdangų, stogo) darbus, kuriuos vykdė atsakovė. Laikančiųjų konstrukcijų esminis reikalavimas – mechaninis atsparumas ir pastovumas, todėl būtent ieškovo (ne)priimti sprendimai dėl pastato laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo turėjo tiesioginės įtakos atsakovės darbų atlikimo terminui.

20.9. Aplinkybė, kad pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti po to, kai atsakovė baigė darbus, o techninio projekto A laida parengta tik 2020 m. kovo mėnesį, patvirtina, jog būtent ieškovo netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, neracionalūs ir ekonomiškai nepagrįsti sprendimai, priimami ne Sutartyje nustatytais terminais ir nedelsiant, o vilkinant sprendimų priėmimą, lėmė ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su atsakovės vykdomais darbais (jų terminais).

20.10. Sutarties 6.4, 10 punktas nustatė, jog darbų atlikimo terminas yra (gali būti) pratęsiamas, todėl, šalims raštu susitarus dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, nebuvo ir negalėjo būti pažeistos nei konkurso sąlygos, nei Sutartis, nei viešųjų pirkimų įstatymo principai ar kitos teisės normos.

20.11. Aplinkybė, kad susitarimuose įrašyta nuostata, jog šalys neatleidžiamos nuo netesybų mokėjimo, nereiškia, kad darbų atlikimo terminai nebuvo pratęsti. Šalių elgesys – atsakovo prašymai pratęsti darbų atlikimo terminą, o vėliau šalių pasirašyti susitarimai dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, ieškovo 2019 m. pranešimas apie ketinimą nutraukti Sutartį, o vėliau 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 4, kuriuo pratęstas darbų atlikimo terminas iki 2019 m. lapkričio 18 d., patvirtina, kad teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog šalys susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.

20.12. Sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus darbo – rekonstrukcijos darbų, kurie nebuvo skirstomi į etapus, todėl nėra jokios logikos pasirašyti susitarimą dėl Sutarties termino pratęsimo ir taip nepratęsti darbų atlikimo termino.

20.13. Sutartyje nėra nurodyta, kad ji yra terminuota, kas reiškia, jog šalys susitarė, kad Sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo (CK 6.33, 6.189 straipsnio 3 dalis), todėl papildomais susitarimais šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, o ne dėl Sutarties galiojimo termino pratęsimo.

20.14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, neva tokie susitarimai buvo pasirašyti tam, kad atsakovė (jos įgalioti atstovai) galėtų patekti į ieškovo teritoriją. Apeliaciniame skunde ieškovas pakeitė poziciją, neva susitarimai buvo pasirašyti tam, kad atsakovė pateiktų Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Ieškovo nenuoseklumas tik patvirtina, kad teismas pagrįstai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus priėjo prie išvados, jog papildomais susitarimais buvo susitarta dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.

20.15. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šio ginčo prasme, kai ieškovas vienašališkai Sutartyje numatė 500 Eur dydžio delspinigius, įvertinus, kad ieškovas jokios realiai pairtos žalos neįrodinėjo, nes tokios nėra patirta, akivaizdu, jog ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas, tvirtindamas, kad netesybos turi būti priteisiamos vien dėl to, jog pagal ieškovo vykdomą veiklą egzistuoja viešasis interesas, pamiršta, kad atsakovė siūlė atlikti konstrukcijų stiprinimo darbus, tačiau būtent ieškovas, priimdamas neekonomišką ir neracionalų sprendimą, nusprendė skelbti atskirą konkursą konstrukcijų stiprinimo darbams atlikti.

20.16. Nepagrįsti teiginiai, neva tiekėjams nustačius ekonominio naudingumo kriterijų esminė sąlyga konkursui laimėti buvo darbų atlikimo terminas. Pagal Konkurso sąlygas, darbų atlikimo terminas turėjo įtakos tiekėjo vertinimui tik 4 proc. viso pasiūlymo vertės.

20.17. Ieškovo teiginys, neva atsakovė vėlavo atlikti darbus daugiau kaip 5 mėnesius, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė darbus baigė Sutartyje nustatytais terminais, ieškovas sudarė papildomus susitarimus dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo, kadangi pripažino, jog darbų atlikimo terminus sąlygojo nuo ieškovo priklausančios aplinkybės, o ne atsakovės veiksmai.

20.18. Laikantis ieškovo pozicijos, jog atsakovė darbus turėjo baigti 2019 m. gegužės 29 d., ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2019 m. gegužės 30 d., todėl ieškovas į teismą su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo turėjo kreiptis ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 30 d. Net jei būtų laikoma, kad darbų atlikimo termino vėlavimas yra tęstinis pažeidimas ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, ieškovas praleido ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių pareikšti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. liepos 28 d.

20.19. Ieškovo argumentai, neva jis teisėtai sulaikė 11 653,52 Eur, neatitinka Sutarties sąlygų. Vien ta aplinkybė, kad teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl netesybų priteisimo, patvirtina, kad ieškovas neteisėtai sulaikė atsakovei mokėtiną sumą.

20.20. Teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93, 94 straipsnyje įtvirtintas teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi atsakovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 11 653,52 Eur tik dėl to, kad, atsakovei pareiškus priešieškinį, šioje apimtyje ieškovas pripažino priešieškinio reikalavimus ir sumokėjo skolą.

2. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Indema“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas pažeidė CK 6.653 straipsnio nuostatas ir VPĮ normas dėl sutarties kainos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl viešųjų pirkimų sutarčių sąlygų aiškinimo ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, o atsakovė neturi teisės gauti atlyginimo už papildomus darbus.

21.2. Sutartyje aiškiai ir nevienareikšmiškai įtvirtinta, jog Sutarties kaina ne tik gali, bet privalo būti keičiama. Remiantis Sutarties 9.2 ir 10.2 punktais, Sutarties kainos pakeitimas turėjo būti įformintas raštu (pasirašant pakeitimą), jeigu Sutarties kaina viršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės. Vadovaujantis Sutarties 10.5 punktu, sutarties kaina, neviršijanti 15 proc. pradinės Sutarties vertės, gali būti keičiama, nesvarbu, kokios atsirado aplinkybės, sąlygojusios kainos pakeitimą. Dar daugiau, remiantis Sutarties 10.8, 10.9 punktais, dėl techninio projekto klaidų ir aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo numatyti, atsakovė turėjo teisę reikalauti, o ieškovas pareigą atlyginti atsakovės patirtas papildomas išlaidas.

21.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi atskirais Sutarties punktais (9.2, 10.2.1), Sutarties sąlygų neaiškino atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, nepagrįstai nesivadovavo Sutarties 10.3– 10.5 punktais, netinkamai taikė VPĮ 87 straipsnyje įtvirtintas teisės normas bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas dėl fiksuotos kainos su peržiūra sąlygų, todėl priėjo nepagrįstos išvados, jog šalys susitarė dėl fiksuotos kainos, kuri negalėjo būti keičiama.

21.4. Ieškovui paskelbus konkursą ir iki Sutarties su atsakove sudarymo pareiškus, kad atsakovė neturės vykdyti ugniaatsparumo užtikrinimo darbų metalo konstrukcijas padengiant dažais, taip pat, jog nereikės įrengti stiklo modulinių pertvarų (t. y. ieškovui pareiškus, jog šių darbų yra atsisakoma), teismo išvada, kad atsakovė turėjo atlikti šiuos darbus ir tai nelaikoma papildomais darbais, reiškia ir VPĮ įtvirtinto teisėtų lūkesčių sąlygos pažeidimą.

21.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad papildomi darbai atsirado dėl techninio projekto klaidų ir ieškovo konkurso metu pateiktų patvirtinimų, aiškiai ieškovo išreikštos valios, jog šių darbų atsakovei atlikti nereikės. Papildomus darbus atsakovė atliko ieškovo nurodymu, laikydamasi Sutarties sąlygų (Sutarties 10 dalis). Atsakovė pateikė ieškovui papildomų darbų lokalinę sąmatą bei atliktų darbų aktus. Papildomų darbų atlikimą patvirtino ieškovas techninio projekto pakeitimais, papildomi darbai nurodyti ir darbo projekte, pasitarimų protokoluose. Ieškovas faktiškai priėmė papildomus darbus, egzistavo Sutartyje numatytos sąlygos, nustatančios ieškovo pareigą atsiskaityti už papildomus darbus. Ieškovas vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų neginčijo, o teismas jų nepripažino negaliojančiais ex officio (pagal pareigas), nenurodė argumentų, dėl kurių atsakovės vienašališkai pasirašytas aktas negalioja, todėl teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus.

21.6. Sutarties 10.1 punktas nustato, kad ieškovas gali daryti pakeitimus. Pakeitimas pagrindžiamas defektiniu aktu, brėžiniais ar kitais dokumentais, kurie turi būti patvirtinti bei raštu suderinti su ieškovu, pakeitimas įforminamas susitarimu arba protokolu dėl darbų pakeitimo, toks pasirašytas protokolas (kuriame ieškovas patvirtino, jog prašo atlikti papildomus darbus) laikomas sudėtine Sutarties dalimi. Teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl šių papildomų darbų arba kad techninio projekto įgyvendinimas darbo projekte negali būti laikomi papildomais darbais ir dėl jų šalys nesusitarė, yra nepagrįsta nei Sutarties sąlygomis, nei byloje esančiais įrodymais, neatitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.

21.7. Teismas ne tik nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir sprendimą grindė prielaidomis, sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakė į esminius faktinius ir teisinius aspektus.

21.8. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog vien dėl to, kad vykdant darbus atsakovė turi įgyvendinti techninį projektą ir šį klausimą išspręsti darbo projekte, reiškia, kad tokie darbai negali būti laikomi papildomais. Tokios išvados teismas nemotyvavo byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

21.9. Teismo išvada ir sutikimas su ieškovo pozicija, jog neįgaliųjų pandusas galėjo būti įrengtas toje vietoje, kur numatyta pagal techninį projektą, ir atsakovė pasirinko pigesnį variantą, yra pagrįstas prielaida, byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio ieškovo ar teismo išvadas.

21.10. Teismo išvada, kad techniniame projekte numatyta laikančios konstrukcijos apkrovos kategorija R120 reiškia, jog apie tai atsakovė galėjo ir turėjo žinoti bei išspręsti darbo projekte, reiškia ne ką kitą, kad teismas nesuprato ir neatskleidė ginčo esmės. Techninio projekto konstrukcinėje dalyje buvo numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos turi atitikti apkrovos kategoriją R120 (ginčo dėl to nekilo). Ginčas byloje kilo dėl to, kaip turi būti pasiektas (įgyvendintas šis reikalavimas), kadangi techniniame projekte nebuvo jokių gaisro saugos užtikrinimo sprendinių. Vadinasi, dar paskelbto konkurso metu ieškovui nurodžius, jog ugniaatsparumui užtikrinti nereikės atlikti konstrukcijų dažymo (t. y. ieškovas šių darbų atsisakė), konstrukcijos bus dengiamos gipso kartonu (pigiausiu variantu), techniniame projekte nesant nurodymo, kad konstrukcijos turi būti dengiamos ugniaatsparumo dažais, po Sutarties sudarymo ieškovui padarius pakeitimą, tai yra, pareikalavus atlikti šiuos darbus, darbai yra papildomi ir už juos ieškovas privalo atsiskaityti.

21.11. Teismo išvada, kad, ieškovui iki Sutarties sudarymo (konkurso metu) atsisakius konkrečių darbų atlikimo (stiklo modulio pertvarų, konstrukcijų ugniaatsparumo užtikrinimo dažant) arba atsakovei atlikus darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte arba buvo pakeisti dėl techninio projekto klaidų (neįgaliųjų pandusas, švieslangių valdymas), šie darbai nelaikytini papildomais, nes darbo projekto metu detalizuojami techninio projekto sprendiniai, prieštarauja ne tik byloje esantiems rašytiniams įrodymams (techniniam ir darbo projektams, pasitarimų protokoluose fiksuotiems šalių susitarimams), bet ir Sutarties sąlygoms (techninio projekto klaidos yra ieškovo rizika ir dėl to atsiradusias papildomas išlaidas ieškovas įsipareigojo padengti). Sutarties sąlygų aiškinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas taip, kaip tai darė teismas, yra ne tik nesąžiningas Sutarties sąlygų aiškinimas atsakovės nenaudai, bet ir „sudarymas“ situacijos, kai ieškovui leidžiama nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Negali būti toleruojama situacija, kuomet konkurso metu perkančiajai organizacijai atsisakius tam tikrų darbų ir tiekėjui pateikus pasiūlymą be šių darbų, vėliau perkančioji organizacija įgytų teisę reikalauti atsisakytų darbų atlikimo ir įgytų teisę neatsiskaityti su tiekėju už šiuos papildomus darbus.

21.12. Teismas, nepaisant to, kad ieškovas dalį priešieškinio reikalavimų pripažino ir sumokėjo skolą, delspinigių (pagal ieškovo pripažintą ir sumokėtą skolą) atsakovei nepriteisė, motyvų, kodėl delspinigiai nepriteisiami, nenurodė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnį, įpareigojantį motyvuoti teismo sprendimą ir nurodyti argumentus bei įrodymus, kuriais remdamasis teismas atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl delspinigių priteisimo.

Atsiliepimas

1. Ieškovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Sutarties 10.2 punkte tokios citatos, kurią pateikia atsakovė, nėra, todėl toks Sutarties (iškraipant jos prasmę) citavimas yra nekorektiškas.

22.2. Pagal Sutarties 10.2.3 punkto nuostatą, jeigu papildomi darbai neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės – jie nėra laikomi papildomais darbais. Vis dėlto net ir tokių pakeitimų įforminimo būdas privalo atitikti Sutarties 10.2.3 punkte nustatytus reikalavimus, kuriais remiantis, jei būtina / tikslinga atlikti papildomus darbus, rangovas pateikia siūlymą dėl papildomų darbų, t. y. papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 9.9.1 papunktyje nurodytus darbų kainų nustatymo būdus, ir, užsakovui įvertinus rangovo siūlymą, koreguojama Sutarties kaina.

22.3. Sprendžiant dėl kainos pasikeitimo (ir tokio pakeitimo įforminimo) esant Sutarties 9.2 punkte nustatytai „Fiksuotos kainos su peržiūra kainodarai“ negali būti nesilaikoma ir Sutarties 10.1 punkte nustatytų bendrųjų kainos keitimo reikalavimų. Sutarties nuostatų aiškinimas, kad tam tikro masto (iki 15 procentų pirkimo kainos) darbai ar kainos pasikeitimas neturi būti įforminti rašytiniu šalių susitarimu, neatitinka nei bendrųjų rangos sutarties formos reikalavimų, nei Metodikos 21 punkto, todėl yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

22.4. Ieškovas iš atsakovės įsigijo ne tik Sutartyje nurodytus statybos darbus pagal pateiktą techninį projektą, bet ir darbo projekto parengimą. Dėl šios priežasties galimą darbų pabrangimo riziką rengiant darbo projektą prisiėmė atsakovė.

22.5. Ieškovas nurodė, kad paaiškinimo tekste buvo padaryta klaida. Tačiau tik apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad toks paaiškinimas atitiko ir techninio projekto sprendinius. Taip atsakovė, remdamasi dokumento ištrauka, pateikė neteisingą jos pasirinktų faktų interpretaciją. Todėl atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde išsakytus motyvus, iškilo būtinybė pateikti visos apimties pirkimo dokumentus, esančius elektroninėje sistemoje ir iliustruojančius visą informaciją, kuri buvo pateikta pirkimo metu tiekėjams. Naujai teikiamų įrodymų prijungimo būtinybė atsirado vėliau, t. y. tik po to, kai atsakovė panaudojo siurprizinius motyvus savo apeliaciniame skunde, todėl yra pagrindas prijungti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje.

22.6. Kartu su atsakovės cituojamu atsakymu tiekėjams buvo pateikta ir papildoma techninė informacija, iš kurios matyti, kad tiekėjams pateiktos informacijos visuma leido aiškiai suprasti ginčo sprendinius (pateikiamo įrodymo, atspausdinto iš elektroninės pirkimo sistemos, raudonai apibrauktos). Papildomai teikiamame įrodyme (patikslinto techninio projekto brėžiniuose) matomi – stumdomos akustinės pertvaros, stoglangių automatika, pertvarų planas, kurias rangovas įrengė (brėžinys NEB-17-MUZ-TP-SA.B-7). Atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais įrodė, kad visi ankščiau minėti darbai jai buvo žinomi ir suprantami nuo pat viešojo pirkimo procedūrų. Šiuos darbus rangovas įsivertino ir įgyvendino neprašydamas jokio atskiro suderinimo ar pritarimo.

22.7. Jeigu minimi darbai būtų laikomi papildomais, tai, remiantis Sutarties 10.1 punktu, šie darbai privalėtų būti pagrindžiami dokumentais (pvz., defektiniu (pakeitimų) aktu, brėžiniais). Šie dokumentai privalėtų būti patvirtinti rangovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir projektuotojo ir (ar) statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo parašais bei raštu suderinti su užsakovu. Rangovas šių veiksmų niekada neinicijavo ir papildomų darbų spekuliatyvų faktą naudoja tik siekdamas išvengti Sutartyje numatytų delspinigių mokėjimo.

22.8. Aplinkybė, kad pirkimo metu į gautą tiekėjo klausimą „Ar metalinės konstrukcijos turi būti dengiamos priešgaisriniais dažais?“ ieškovas atsakė „ne, nes bus uždengtos gipso kartonu“, nekeičia techniniame projekte nurodytos laikančiosios konstrukcijos gaisro apkrovos specifikacijos reikalavimo, kuris turėjo būti įvykdytas darbo projekto sprendiniais. Sutarties 5.5 punkte yra nustatyta, kad rangovas privalo pataisyti darbo projekto konstrukcinės dalies sprendinius pagal ekspertizės pateiktas pastabas. Todėl aplinkybė, kad darbo projekto 2019 m. balandžio 24 d. dalinės ekspertizės akto išvadoje buvo nurodyta, jog turi būti sprendžiami konstrukcinių elementų atsparumo ugniai užtikrinimo sprendiniai, suponuoja atsakovės pareigą išspręsti konstrukcijų atsparumo ugniai užtikrinimą. Ir tai turėjo būti išspręsta darbo projekte.

22.9. Pirkimo metu ieškovo pateiktas atsakymas dėl galimo sprendimo būdo nereiškia, kad pagal techninį projektą iš viso neturėjo būti sprendžiamas konstrukcinių elementų atsparumo ugniai užtikrinimo klausimas. Atsakovė, kaip savo veiklos profesionalė, turėjo įvertinti visas galimybes. Todėl atsakovės motyvai dėl darbų, kuriais buvo užtikrinamas konstrukcijų atsparumas ugniai pagal techninio projekto reikalavimą užtikrinant konstrukcijų gaisro apkrovos kategoriją R 120, negali būti laikomi į Sutartį nepatenkančiais papildomais darbais, už kurių atlikimą ieškovas turėtų papildomai sumokėti atsakovei.

22.10. Papildomomis išlaidomis galėtų būti laikomas nebent skirtumas tarp dviejų skirtingų ugniai atsparumo užtikrinimo būdų, o ne visa darbų kaina, ir tik tokiu atveju, jeigu tas skirtumas sudarytų įrodytus nuostolius. Tačiau šiuo atveju atsakovė vėl pateikia klaidinančią informaciją. Atsakovės nurodytame straipsnyje sąvoka „pigesnis“ nėra nei tiek reikšminga, nei tiek konkreti, kad būtų pagrindas atsakovei atsisakyti vykdyti ekspertų nurodytus jo darbo projekto trūkumus (dėl ugniai atsparumo būdo parinkimo) arba šiuos darbus pripažinti papildomais darbais.

Atsiliepimas

22.11. Atsakovė apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad modulinių (stiklo) pertvarų įrengimo darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, tačiau tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, o juos teikiant tik apeliacinei instancijai – ieškovui yra siurpriziniai. Atsikertant į apeliacinio skundo motyvus atsirado pagrindas pateikti papildomus įrodymus – visos apimties ieškovo atsakymus viešojo pirkimo metu, kurie buvo įdėti į elektroninį viešųjų pirkimų portalą.

22.12. Architekto techninę sprendinio įvardijimo klaidą atsakovė nepagrįstai įvardijo kaip priežastį, sukūrusią prielaidas papildomiems darbams atsirasti bei nesilaikyti Sutarties termino. Be to, techninio projekto brėžiniuose pertvaros yra nurodytos kaip „stiklinės modulinės pertvaros“. Atsakovė, įgyvendindama projektą, nesiėmė jokių veiksm,ų siekdama pakeisti šį projekto sprendinį, t. y. atsakovei nekilo jokių abejonių dėl šio sprendinio tinkamumo.

22.13. Atsakovės minimi papildomi darbai, susiję su neįgaliųjų panduso vietos pasikeitimu, yra įprastiniai darbo projekto parengimo darbai ir techninio pobūdžio problemų išsprendimas darbų eigoje, kadangi būtent darbo projektas yra rengiamas siekiant detalizuoti techninio projekto sprendinius darbų eigoje siekiant išspręsti technines problemas. Neįgaliųjų panduso įrengimas vienoje ar kitoje vietoje yra susijęs su jo įrengimo išlaidomis. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad jo vietos pasikeitimas dėl iškilusių techninių problemų, kurių darbų eigoje nenumatė atsakovė, sąlygojo tokius darbus, kurie turėtų būti laikomi papildomais darbais, atsiradusiais dėl techninio projekto klaidų. Būtent sutartinė prievolė (ir iš to atsirandanti galimybė) techninio projekto sprendinius detalizuoti dearbo projekte atsakovei leido iš anksto numatyti neįgaliųjų panduso perkėlimą į kitą vietą išvengiant papildomų išlaidų.

22.14. Ginčas yra ne dėl darbų, bet dėl jų kainos, todėl ieškovas neturi pagrindo atsisakyti priimti atsakovės įvykdytus darbus, kadangi jie įvykdyti pagal Sutartį. Tačiau atsakovė nepagrįstai reikalauja už atliktus darbus sumokėti didesnę, negu Sutartimi sulygtą, sumą. Todėl jos reikalavimas yra atmestinas, o šalių prievolinį santykį lemia ne 2020 m. sausio 21 d. atliktų darbų aktas, o Sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo (užsakovo) reikalavimo priteisti iš atsakovės (rangovės) delspinigius už pavėluotą statybos rangos darbų atlikimą, statybos rangos darbų kvalifikavimo papildomais, atsakovės (rangovės) reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – viešojo pirkimo metu ieškovo teikėjams pateiktus atsakymus ir dokumentus.

26. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atsakovės apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama įvertinti atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumą, o nauji įrodymai neturėtų esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

28. Byloje nustatyta, kad ieškovas, įgyvendindamas „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atnaujinimo“ projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-017-01-0004, 2019 m. sausio 15 d. su atsakove sudarė Priestato statybos darbų rangos sutartį Nr. 19/01/15, pagal kurią atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti Priestato statybos rangos darbus per keturis mėnesius nuo statybvietės perdavimo dienos (Sutarties 3.4 ir 6.1 punktai).

29. Statybvietė atsakovei buvo perduota 2019 m. sausio 29 d. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo parengti darbo projektą bei atlikti priestato rekonstrukcijos darbus, kaip numatyta Sutartyje, bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o ieškovas (kaip užsakovas) įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti atsakovei Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbai Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 29 d., nebuvo užbaigti.

30. 2019 m. gegužės 29 d. papildomu susitarimu šalys nustatė naują terminą iki 2019 m. liepos 10 d. užbaigti statybos rangos darbus, 2019 m. liepos 10 d. papildomu susitarimu terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildomu susitarimu – iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. papildomu susitarimu – iki 2019 m. lapkričio 18 d. Atsakovė darbus užbaigė 2019 m. lapkričio 18 d.

Dėl delspinigių priteisimo

31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius už darbų vėlavimą, konstatavo, kad atsakovė negalėjo atlikti darbų iki pirminio Sutartyje nurodyto termino dėl techniniame projekte esančių klaidų, ne laiku patvirtinto darbo projekto bei laikančiųjų konstrukcijų tyrimų; Sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami abiejų šalių susitarimu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Sutarties terminai buvo pratęsiami dėl atsakovės kaltės. Atsakovė atliktus darbus pagal Sutartį perdavė ieškovui 2019 m. lapkričio 18 d., baigiamasis darbų atlikimo aktas pasirašytas 2019 m. lapkričio 18 d., todėl, anot teismo, darbus atsakovė atliko Sutartyje ir šalių papildomais susitarimais nustatytais terminais.

32. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka tiek su teismo nurodytomis termino praleidimo priežastimis, tiek su teismo motyvais dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo. Anot ieškovo, teismo motyvas, kad Sutarties vykdymo terminai buvo pratęsiami abiejų šalių susitarimu ir todėl yra pagrindas konstatuoti, jog darbus atsakovė atliko Sutartyje ir šalių papildomais susitarimais nustatytais terminais, yra nepagrįstas ir neatitinka nei šalių išreikštos valios, nei pasirašytų dokumentų turinio.

33. Galimybė pratęsti darbų atlikimo terminą buvo įtvirtinta Sutarties 6.4 punkte, pagal kurį darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas, o darbų vykdymo grafikas gali būti koreguotas 3.4 papunktyje nurodytam pratęsimo terminui (jeigu nurodytas) tik dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo rangovo, taip pat dėl kitų 6.4.1–6.4.3 papunkčiuose nurodytų priežasčių, kurios taip pat nėra susijusios su rangovu. Galimybė pratęsti darbų atlikimo terminą dėl priežasčių, priklausančių nuo rangovo, Sutartyje nebuvo numatyta, todėl ieškovas, pasirašydamas papildomus susitarimus dėl darbų atlikimo termino pratęsimo (apeliacinio skundo 65 punkte ieškovas pripažįsta, kad sudaryti papildomi susitarimai yra dėl darbų atlikimo termino pratęsimo), tokiais savo veiksmais patvirtino, kad būtinybė pratęsti darbų atlikimo terminą nebuvo nulemta atsakovės. Atitinkamai, kadangi pagal Sutartį ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių tik rangovui vėluojant atlikti darbus iki Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, taip pat dėl priežasčių, kurios priklauso nuo rangovo (Sutarties 6.7 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad delspinigiai pagal Sutartį ieškovui nepriklauso.

34. Nors apeliaciniame skunde ieškovas cituoja 2019 m. gegužės 29 d. raštą, kuriame informuoja atsakovę pradedantis skaičiuoti delspinigius dėl darbų vėlavimo, tačiau tą pačią dieną sudarytu papildomu susitarimu sutarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, kuris, kaip minėta, pagal Sutartį buvo galimas tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės. Pastarajame susitarime jokių nuostatų dėl netesybų taikymo neįtraukta, vėliau sudaromuose papildomuose susitarimuose buvo tik abstrakčiai nurodoma, kad susitarimas neatleidžia šalių (t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovės) nuo pareigos vykdyti netesybas pagal Sutartį, tačiau duomenų, kad netesybos faktiškai buvo taikomos, ieškovas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytus papildomus susitarimus.

35. Nurodytų aplinkybių kontekste vertinimas, ar pradinis Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas praleistas dėl teismo nurodytų priežasčių ar ne, kokią nuomonę dėl šio termino praleidimo turėjo ieškovas, netenka teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, šis terminas buvo pratęstas abiejų šalių susitarimu (-ais), kai pagal Sutartį toks susitarimas buvo galimas tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo rangovo.

36. Ieškovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą pakeisti darbų atlikimo terminus, yra teisiškai nereikšmingi, nes byloje nėra ginčijamas šalių pasirašytų susitarimų dėl darbų atlikimo termino pratęsimo teisėtumas bei galiojimas.

37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, todėl dėl kitų šalių argumentų, susijusių su netesybų dydžiu ir ieškinio senaties termino taikymu, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, teismas plačiau nepasisako.

Dėl papildomų darbų

38. Byloje kilo ginčas dėl konstrukcijų ugniaatsparumo užtikrinimo darbų, neįgaliųjų panduso įrengimo (pakeičiant jo vietą), stiklo modulinių pertvarų ir švieslangių valdymo įrengimo darbų kvalifikavimo papildomais.

39. Sutarties 10.2.3 punkte nustatyta, kad papildomi darbai – tai Sutartyje neįtraukti darbai ir (ar) Sutartyje nurodytų Darbų apimtys, jeigu jos viršija 15 proc. pradinės sutarties vertės. Jei būtina / tikslinga atlikti papildomus darbus, Rangovas pateikia siūlymą dėl papildomų darbų, t. y. papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 9.9.1 papunktyje nurodytus Darbų kainų nustatymo būdus, ir, Užsakovui įvertinus Rangovo siūlymą, koreguojama Sutarties kaina.

40. Papildomų darbų atlikimo galimybė reglamentuojama ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.

41. Iš CK 6.684 straipsnio 4 dalyje pateiktos papildomų darbų sampratos darytina išvada, kad papildomais darbais negali būti pripažinti darbai, kurie, nors nebuvo aiškiai išvardyti rangos sutartyje, bet galėjo būti numatyti iš normatyvinių statybos dokumentų. Taigi darbai, kurie rangos sutarties sudarymo metu galėjo būti numatyti iš normatyvinių dokumentų, nelaikytini papildomais. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konstrukcijų ugniaatsparumo užtikrinimo darbai nelaikytini papildomais, nes Techninio projekto konstrukcijų dalies ketvirtame lape 8 skyriuje (Gaisrinės saugos reikalavimai) pateikiamas statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų atsparumas ugniai: Laikančios konstrukcijos (naujai įrengiamos dalies) – gaisro apkrovos kategorija R 120, todėl aplinkybę, kad naujai įrengiamos metalinės konstrukcijos privalo atitikti gaisro apkrovos kategoriją, atsakovė galėjo žinoti nuo pirkimo pradžios.

43. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija teismo nurodytos aplinkybės, kad techniniame projekte buvo numatytas reikalavimas užtikrinti laikančių konstrukcijų ugniaatsparumą, nurodant konkrečią apkrovos kategoriją (R 120). Atsakovė taip pat pripažįsta, kad užtikrinti ugniaatsparumą (R 120) galima trimis alternatyviais būdais: konstrukcijų apsauga ugniai atsparia akmens vata, apsauga ugniai atspariu gipso kartonu arba apsauga priešgaisriniais dažais. Vien tai, kad techniniame projekte nebuvo nurodyta konkrečių gaisro saugos užtikrinimo sprendinių, o ieškovas konkurso metu buvo nurodęs vieną aptariamo reikalavimo įgyvendinimo sprendinį, tuo tarpu Sutarties vykdymo metu, kaip teigia atsakovė, – kitą (atsakovės nurodomame 2019 m. balandžio 24 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės pirminiame akte nurodoma papildyti darbo projektą konstrukcinių elementų ugniaatsparumą užtikrinančiais sprendiniais), nekeičia fakto, kad laikančių konstrukcijų ugniaatsparumo užtikrinimo darbai, nepriklausomai nuo konkretaus jų įgyvendinimo būdo, buvo numatyti techniniame projekte, todėl pagal savo pobūdį negali būti laikomi papildomais.

44. Priešingai nei teigia atsakovė, aplinkybė, kad konstrukcijų padengimas ugniaatspariais dažais yra brangiausias būdas, o padengimas gipso kartonu – pigiausias, yra byloje įrodinėtina, o ne visuotinai žinoma aplinkybė, kaip tai suprantama CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme. Be to, pagal Sutarties 10.2.3 punktą, papildomais darbai gali būti pripažįstamos Sutartyje nurodytų Darbų apimtys, jeigu jos viršija 15 proc. pradinės sutarties vertės, o nagrinėjamu atveju atsakovė neargumentavo, kad skirtumas tarp ugniaatsparumo užtikrinimo ugniai atspariu gipso kartonu (konkurso metu ieškovo nurodyto pradinio techninio projekto įgyvendinimo sprendinio) ir priešgaisriniais dažais (atsakovės atliktų darbų) viršija minėtą dydį (CPK 178 straipsnis).

45. Dėl neįgaliųjų panduso įrengimo vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo argumentams, kad šie darbai nelaikytini papildomais, nes tai yra techninio pobūdžio problemų išsprendimas darbo eigoje rengiant darbo projektą ir siekiant detalizuoti techninio projekto sprendinius. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismo išvada ir sutikimas su ieškovo pozicija, jog neįgaliųjų pandusas galėjo būti įrengtas toje vietoje, kur numatyta pagal techninį projektą ir atsakovė pasirinko pigesnį variantą, yra pagrįstas prielaida, nes byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio ieškovo ar teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokios teismo išvados skundžiame sprendime nėra, yra tik pacituoti atitinkami ieškovo argumentai. Kita vertus, atsakovės argumentai nepaneigia teismo motyvų, kad neįgaliųjų panduso įrengimo vietos pakeitimas yra techninio pobūdžio problemų išsprendimas darbo eigoje rengiant darbo projektą, todėl pagrįstai nelaikytas papildomais darbais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal minėtą Sutarties 10.2.3 punktą, papildomais darbai gali būti pripažįstamos Sutartyje nurodytų Darbų apimtys (nagrinėjamu atveju tai būtų neįgaliųjų panduso įrengimas), jeigu jos viršija 15 proc. pradinės sutarties vertės. Atsakovė nurodė, kad neįgaliųjų panduso įrengimo kitoje vietoje darbai kainavo 400 Eur, todėl ir šiuo aspektu atsakovės nurodomi darbai nekvalifikuotini kaip papildomi.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad modulinių pertvarų įrengimas buvo nurodytas techninio projekto brėžiniuose, ir jos buvo nurodytos kaip „stiklinės modulinės pertvaros“, todėl techninio projekto sprendinio įgyvendinimas dėl stiklo modulinės pertvaros nelaikytinas papildomų darbų atlikimu. Priešieškinyje atsakovė pripažino, kad stiklo modulio pertvaros buvo numatytos techniniame projekte, tačiau nurodė, kad konkurso metu paklausus dėl jų techninių specifikacijų, buvo atsakyta, kad jos nebus daromos (bus keičiamos į gipso stacionarią pertvarą), vis dėlto vykdydama Sutartį atsakovė jas turėjo įrengti. Taigi apeliaciniame skunde teigdama, kad, be kita ko, stiklo modulių pertvarų įrengimas nebuvo numatytas techniniame projekte (apeliacinio skundo 19.2–19.3 punktai), atsakovė iš esmės keičia savo poziciją byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad toks atsakovės pozicijos pasikeitimas niekaip nemotyvuojamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, spręsti dėl stiklo modulinių pertvarų numatymo techniniame projekte.

47. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad dėl stiklo modulinės pertvaros įrengimo šalys susitarė 2019 m. liepos 11 d. gamybinio pasitarimo protokolu, pritarė jų sprendiniams (apeliacinio skundo 19.2 punktas). Papildomų darbų įsigijimo procedūra pagal Sutarties 10.2.3 punkte nustatytą tvarką nurodytu metu nebuvo inicijuota, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pati atsakovė šiuos darbus vertino kaip papildomus, t. y. kaip neįeinančius į Sutarties objektą.

48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl švieslangių valdymo įrengimo darbų papildomai šalys nesusitarė ir dėl jų atlikimo ieškovas jokių nurodymų nėra davęs, todėl tai nelaikytina atsakovės atliktais papildomais darbais. Atsakovė nurodo, kad po jos 2019 m. liepos 31 d. elektroninio laiško ieškovas pareikalavo iš jos įrengti elektra valdomus švieslangius. Švieslangių valdymo įrengimo darbai kainavo 430 Eur.

49. Atsakovė neginčija, kad techniniame projekte buvo numatyta įrengti švieslangius (stoglangius), taip pat iš jos nurodomo 2019 m. liepos 31 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovei buvo suprantama, jog jie turės būti valdomi (varstomi), nes šiame laiške atsakovės atstovas klausia dėl stoglangių varstymo būdo – rankinio ar elektrinio. Esant nurodytam elektroniniam laiškui, iš tiesų mažai tikėtina, kad švieslangių valdymo įrengimo darbus atsakovė būtų atlikusi savo iniciatyva ir be ieškovo žinios. Kita vertus, kaip minėta, švieslangių (stoglangių) įrengimas buvo numatytas techniniame projekte (nebuvo išspręstas jų valdymo būdas), taip pat atsakovei, kaip savo srities profesionalei, buvo ar turėjo būti suprantama, kad turės būti sprendžiamas jų valdymo (varstymo) būdas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nurodomi švieslangių valdymo įrengimo darbai savo esme yra papildomi Sutarties 10.2.3 punkto prasme.

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, kuriai galioja griežtas įstatyme nustatytas ribojimas keisti sutarties kainą. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad pagal Sutarties 9.2 punktą šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Atvejai, kada Sutarties kaina gali būti keičiama, numatyti Sutarties 9.9 punkte. Taigi Sutartyje buvo numatyta jos kainos keitimo galimybė. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netinkamas Sutarties sąlygų, reglamentuojančių Sutarties kainą, aiškinimas neturėjo įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

51. Vienas iš Sutarties 9.9 punkte numatytų atvejų, kada Sutarties kaina gali būti keičiama, yra pagal Sutarties 10.2 punktą įformintas pakeitimas dėl papildomų darbų (Sutarties 9.9.1 punktas). Taigi byloje nustačius, kad atsakovės nurodomi darbai nekvalifikuotini kaip papildomi, ši Sutarties kainos pakeitimo galimybė tampa neaktuali.

52. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog rangovas būtų įvykdęs Sutarties 10.2.3 punkto reikalavimus ir kad dėl papildomų darbų atlikimo būtų koreguojama Sutarties kaina. Apeliacinio skundo argumentais ši teismo išvada nėra paneigiama.

53. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje bendrąsias statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėta, kad galimybė didinti darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių, susaistyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie tokius paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Be to, reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Nagrinėjamu atveju tokia išankstinė pranešimo tvarka (pateikiant papildomų Darbų lokalinę sąmatą) nustatyta Sutarties 10.2.3 punkte, tačiau atsakovė neargumentuoja, kad jos laikėsi. Priešingai, atsakovė nurodo, kad atliko, o ieškovas priėmė šiuos darbus: ugniaatsparumas (nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 28 d. imtinai), neįgaliųjų pandusas (2019 m. liepos 15 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. liepos 24 d.), stumdomos pertvaros (2019 m. spalio 31 d., tačiau dėl jų nuspręsta, kaip minėta, 2019 m. liepos 11 d. gamybinio pasitarimo protokolu), tuo tarpu papildomų Darbų lokalinę sąmatą atsakovė parengė tik su 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimu.

54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, pažeidė CK 6.694 straipsnyje įtvirtintas materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl užsakovo pareigos atsiskaityti pagal atsakovo vienašališkai pasirašytus ir teismo tvarka nenuginčytus atliktų darbų aktus.

55. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją (perkantįjį subjektą) saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; nors, pagal VPĮ (KPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 82 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Kasacinio teismo taip pat nuolatos pažymima, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57. Taigi dėl ieškovo pareigos atsiskaityti su atsakove už papildomus darbus pirmiausia sprendžiama pagal teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo teisinius santykius, ir Sutarties nuostatas, o bendrųjų CK normų, reglamentuojančių statybų rangos teisinius santykius, be kita ko, CK 6.694 straipsnio, taikymas, negali lemti priešingo bylos rezultato.

58. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė bylai aktualias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės nurodomi darbai nelaikytini papildomais.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 213,25 Eur delspinigių

59. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl netenkino priešieškinio reikalavimo dėl dalies delspinigių (nuo ieškovo pripažintos ir atsakovei sumokėtos sumos) priteisimo.

60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 11 653,51 Eur skolos pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1072 ir 23 754,72 Eur už ginčijamus papildomus darbus pagal 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1075, taip pat 441,25 Eur delspinigių: 213,25 Eur pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1072 ir 228 Eur pagal 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1075.

61. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui sumokėjus atsakovei 11 653,51 Eur, atsakovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė atsisakanti priešieškinio reikalavimo dėl šios sumos priteisimo, tačiau toliau palaikanti priešieškinio reikalavimus dėl 23 754,72 Eur pagal 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1075, 441,25 Eur delspinigių pagal abi PVM sąskaitas faktūras, taip pat 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (24 195,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. 1 t., b. l. 115–116). Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovės prašymas tenkintas ir civilinės bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo dėl 11 653,51 Eur skolos priteisimo iš ieškovo nutraukta.

62. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirma, civilinės bylos dalis dėl 213,25 Eur delspinigių pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INDM1072 priteisimo iš ieškovo nebuvo nutraukta, antra, reikalavimas priteisti šiuos delspinigius nėra išvestinis iš reikalavimo priteisti skolą už papildomus darbus, todėl jo atmetimas turėjo būti grindžiamas savarankiškais motyvais. Nurodytam reikalavimui išspręsti buvo būtina nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su Sutartyje šalių sulygta valia dėl delspinigių, jų dydžio, prievolės juos mokėti atsiradimo sąlygų, taip pat faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo prievolės mokėti delspinigius (ne)egzistavimu, be kita ko, įvertinant ieškovo argumentus dėl mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismui nenurodžius jokių šio priešieškinio reikalavimo atmetimo motyvų ir apskritai nepasisakius dėl šio reikalavimo, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje liko neišspręstas priešieškinio reikalavimas dėl 213,25 Eur delspinigių priteisimo, ir neišspręsto reikalavimo dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio ir atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl skolos už papildomus darbus bei 228 Eur delspinigių priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

64. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio reikalavimo dėl 213,25 Eur delspinigių priteisimo, todėl šis reikalavimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

65. Kadangi dalis bylos grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant patirtas apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo galutinio bylos rezultato (CPK 93, 98 straipsniai). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šis klausimas bus sprendžiamas iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ priešieškinio reikalavimas dėl 213,25 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų, 25 ct) delspinigių priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAldona Tilindienė