Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys B. M., L. R., A. Z., R. R. (buvusi pavardė R.), Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja S. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo bei suinteresuotų asmenų B. M., L. R., A. Z. ir R. R. (buvusi pavardė R.) atsiliepimų nustatyta, kad S. M. ir A. M. susilaukė keturių vaikų, tai yra B. M., L. R., A. Z. ir R. R. (buvusi pavardė Rainienė). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad pareiškėja S. M. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., o nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo patikslintas tik gyvenamosios vietos adresas nurodant (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš A. M. 2012 m. gruodžio 22 d. testamento, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto ketvirto notarų biuro, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. M. testamentu patvarkė, kad visas jam nuosavybės teise priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir visas kitas turtas, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliekamas B. M., išskyrus jam priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais ir statiniais, kuris paliekamas lygiomis dalimis L. R., R. R. (buvusi pavardė R.) ir A. Z.. Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notaro 2018 m. liepos 27 d. liudijimas patvirtina, kad po A. M. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono antrajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjos S. M. vardu yra įregistruota nuosavybė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o A. M. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 232, yra įregistruota nuosavybė į gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Nustatyta, kad A. M. vardu įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., yra įgytas santuokoje ir laikytinas jo ir pareiškėjos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Suinteresuoti asmenys B. M., L. R., A. Z. ir R. R. (buvusi pavardė R.) yra ne tik testamentiniai, bet ir pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po jų tėvo A. M. mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėja, kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis).

Nustatyta, kad nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys, tai yra testamentiniai bei pirmos eilės įpėdiniai B. M., L. R., A. Z. ir R. R. (buvusi pavardė R.), per įstatymo nustatytą terminą po A. M. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta, o šiuo metu yra praleistas terminas palikimui po A. M. mirties priimti ir nėra patvirtintas palikimo priėmimo faktas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors pareiškėja po savo sutuoktinio mirties įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau faktiškai palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė faktiniu valdymu, tai yra priėmė jo daiktus, rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu kaip savu ir jį išlaikė. Tai, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti turtą priėmė savo sutuoktinio A. M. palikimą, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ pažyma, atsiskaitymo už elektros energiją knygelė ir apmokėti sąskaitų kvitai bei pareiškėjos sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad ji mokėjo mokesčius.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad pareiškėjos ir A. M. vaikai, kurie yra suinteresuotais asmenimis šioje byloje neprieštaravo fakto nustatymui ir patvirtino, kad jų motina priėmė palikimą po jų tėvo mirties, darytina išvada, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., iš karto po savo sutuoktinio A. M. mirties, faktiškai pradėdama valdyti A. M. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.