Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo M. B. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pratęsta priverčiamoji priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d nuosprendžiu Nr. 03/700070-16 M. B. veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti, bet jis pripažintas nepakaltinamu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam dvejiems metams taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi nuspręsta pripažinti Nyderlandų Karalystės Limburgo teismo rūmų 2017 m. birželio 26 d nuosprendį Nr. 03/700070-16, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiui M. B. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės su valstybės priverstiniu gydymu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nustatyta, kad M. B. taikytina su Lietuvos Respublikos įstatymais suderinta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis gydomas nuo 2019 m. kovo 27 d.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi M. B. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

4. Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi, pagrįstai M. B. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. diagnozuota paprastoji schizofrenija, lengvas protinis atsilikimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo, pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 29 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 517, kurioje nurodoma: aprašomojoje dalyje nustatyta, jog stebėjimo laikotarpyje M. B. psichinė būsena išlieka nestabili, jis konfliktiškas, paranoiškas – viską interpretuoja kaip nukreipta prieš jo asmenį, su kitais nesugyvena dėl įkyrumo, neadekvačių pretenzijų, jo mąstymas nenuoseklus, konkretaus tipo, intelektas defektinis, atmintis, dėmesio koncentracija – nusilpę. Kliedesių nėra, išsako santykio, persekiojimo idėjas, visiškai nekritiškas savo būsenai, laiko save sveiku. Komisija įvertinusi šias aplinkybes, konstatavo, jog stebėjimo laikotarpiu Pareiškėjo būsena nebuvo stabili: jis buvo psichomotoriškai sujaudintas, piktas, neramus, reikalaujantis išskirtinio dėmesio sau tiek iš personalo, tiek ir kitų pacientų, koreguojamas gydymas, bet nei vieni vaistai netinka, nenori vartoti vaistų. Ryškiai sutrikusi impulsų kontrolė, nekritiškas, laiko save sveiku. Komisijos metu skundų neišsako, teigia, esąs sveikas, jokių vaistų nereikia. Teigia, jog čia taikoma prievarta, provokacija, jį žemina, jis neserga psichikos liga. Jo mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, korekcijai nepasiduoda, jis supyksta be jokios priežasties, visur mato provokacijas. Kalba monologu, neklauso pašnekovo, teigia, kad ir Komisija provokuoja. Taigi teismas neabejoja šiais išvadoje esančiais duomenis, jie laikyti teisingais, kadangi jokių kitų, juos paneigiančių duomenų, šiuo atveju gauta nebuvo.

9. Apylinkės teismo posėdyje Pareiškėjas teigė, jog jis neserga, viskas išgalvota, rašoma ko nereikia, jis nėra pavojingas ar agresyvus, yra ramus. Ligoninėje laikomas be reikalo, nes yra sveikas. (Duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką padarė todėl, kad jį išprovokavo, tačiau jautėsi ir tada gerai. Tačiau atsižvelgus į byloje esančią Komisijos išvadą, matyti, jog tokie Pareiškėjo argumentai prieštarauja byloje pateiktai medžiagai ir vertintini kritiškai, todėl darytina išvada, jog šiai dienai tikėti, kad M. B. pakeitus taikomą gydymą į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, pastarasis bus efektyvus, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad šiai dienai M. B. psichikos sveikatos būklė vis tik nėra stabiliai pagerėjusi, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam išties buvo pratęstas visiškai pagrįstai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal dabartinę M. B. sveikatos būklę Pareiškėjo gydymas gali būti užtikrinamas tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.