Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-36705-1099/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
e2YT-36705-1099/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30285-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
M. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, G. D., A. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-36705-1099/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30285-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, G. D. ir A. H..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

2. Nurodo, kad po V. D. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, priėmė pareiškėja M. D. (jo sutuoktinė) faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. moka mokesčius, naudojasi butu, yra minėtame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja aiškina, kad nurodytas turtas įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog V. D. palikimą būtų palikęs valstybei; pažymi, jog VĮ Turto bankas yra pradėjęs rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio V. D. turtą, tačiau į notarą nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuoti asmenys G. D. ir A. H. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Iš esmės patvirtina visas pareiškime nurodytas aplinkybes.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini)., būdamas santuokoje su M. D.; turėjo du pilnamečius vaikus – A. H. ir G. D..

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

8. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio V. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, toliau naudojosi nurodytu butu, moka visus privalomus mokesčius (ką patvirtina pareiškėjos pateikta AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ lentelė).

10. Remiantis bylos duomenimis, po V. D. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens V. D. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. D. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad M. D. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio V. D. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai M. D. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič