Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino prašymą suinteresuotam asmeniui S. K. ir išieškotojui AB DNB bankui dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas prašyme dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nurodė, kad 1997-06-17 Lietuvos Respublikos Ūkinis teismas priteisė iš S. K. komercinės-gamybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ AB Lietuvos žemės ūkio bankui 130000 Lt paskolą, 16249 Lt palūkanų, 3597 Lt netesybų ir 7493 Lt žyminio mokesčio. Pagal šį sprendimą 1997-07-03 išduotas vykdomasis raštas Nr. 9/977, kuris 2003-01-01 pateiktas vykdyti antstolio Aleksandro Ščiukino kontorai. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/02/02637. Nuo 2003-05-02 AB Lietuvos žemės ūkio bankas pakeitė pavadinimą į AB bankas „NORD/LB Lietuva“, 2006-05-12 į AB DNB NORD bankas, 2011-11-11 į AB DNB bankas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CPK 596 str., prašo išieškotoją AB Lietuvos žemės ūkio bankas pakeisti į AB DNB bankas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/02/02637 medžiagos matyti, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas pagal Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1997-06-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 9/997 vykdo 113058,67 Lt skolos išieškojimą iš skolininko S. K. komercinės-gamybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui AB DNB Bankui. 2013-12-16 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad nuo 2003-05-02 AB Lietuvos žemės ūkio bankas pakeitė pavadinimą į AB bankas „NORD/LB Lietuva“, 2006-05-12 į AB DNB NORD bankas, 2011-11-11 į AB DNB bankas. Iš 2013-09-24 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad S. K. komercinė-gamybinė firma „(duomenys neskelbtini)“ likviduota bankrutavus 2003-01-24 ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taigi ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 596 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditorinis reikalavimas. Tokią išvadą lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika. Minėta išvada neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Tokiu atveju, kai skola iš įmonės priteista iki bankroto bylos iškėlimo kreditorinis reikalavimas turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos individualios įmonės bankroto byloje. Įmonių bankroto įstatymas numato vieningą bankroto proceso tvarką visų rūšių įmonėms. Pagal šio įstatymo normas kreditoriai pareiškia bankrutuojančiai įmonei savo finansinius reikalavimus ir jie bankrutavusios įmonės likvidavimo metu tenkinami iš lėšų, kurias likviduojama įmonė gavo perdavus jos turtą. Baigus bankroto procedūras įmonė išregistruojama iš įmonių registro (Įmonių bankroto įstatymo 38 str., 1997 m. birželio 17 d. red.), t.y. įmonė pasibaigia likvidavimo būdu (CK 2.95 str., 2.106 str. 1 d. 2 p.). Likvidavus įmonę jos prievolės pasibaigia, jeigu įstatymai nenumato, kad prievoles privalo įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Įmonių bankroto įstatymo tikslas užtikrinti nemokios įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu apsaugoti kreditorių turtines teises. Pagal bendrąsias šio įstatymo nuostatas įmonė už skolas kreditoriams atsako nuosavu turtu ir, jį realizavus bei atsiskaičius su kreditoriais, įmonė baigia veiklą ir yra likviduojama. Kadangi įstatymas nenumato bankrutavusios įmonės turtinių pareigų perėmimo, po likvidavimo įmonės pareiga mokėti, o kreditorių teisė reikalauti kreditorinių reikalavimų tenkinimo pasibaigia.

Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo normos neišskiria individualių įmonių bankroto iš kitų rūšių įmonių bankroto, tačiau Įmonių įstatymo 7 straipsnio pirma dalis nurodo, kad individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, todėl tokia įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už prievoles atsako įmonininkas savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.). Remiantis šiomis įstatymų nuostatomis bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriai turi teisę reikalauti, kad jų kreditorinių reikalavimų tenkinimas būtų nukreiptas į individualios įmonės ir įmonininko turtą, t.y. bankroto proceso metu kreditorių reikalavimų patenkinimui inventorizuojamas ir parduodamas ne tik įmonės, bet ir įmonininko turtas (Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 p. ir 15 p. 3 d.). Įmonių bankroto įstatymas ar kiti įstatymai nenumato, kad likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, jos turtinės prievolės pereina įmonininkui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytą tvarką individualios įmonės bankroto procesas, kaip ir kitų rūšių įmonių, baigiasi įmonės bei įmonininko turtu atsiskaičius su kreditoriais ir likvidavus įmonę. Kartu baigiasi individualios įmonės, tuo pačiu ir įmonininko, pareigos kreditoriams. Iš bylos dokumentų matyti, kad S. K. komercinės gamybinės firmos ,,(duomenys neskelbtini)” bankroto procedūros užbaigtos ir įmonė 2003 m. sausio 24 d. išregistruota iš įmonių rejestro.

Panevėžio apygardos teismas 2002 m. kovo 13 d. sprendimu S. K. KGF ,,(duomenys neskelbtini)” pripažino bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama dėl bankroto ir patvirtino įmonės kreditorių sąrašą (LITEKO duomenys). Iškėlus bankroto bylą S. K. ūkinei – komercinei įmonei, išieškojimo klausimai pagal bankroto procedūras reglamentuojančias teisės normas tapo bankroto byloje sprendžiamų klausimų sudėtine dalimi. Byloje nepateikta duomenų ar vykdomoji byla Nr. 0110/02/02637 užvesta pagal Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1997-06-17 sprendimą buvo perduota įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankrutuojančios įmonės specifiką apsprendžia tai, jog įmonės savininkas privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Į šį turtą nukreipiamas bankrutuojančios įmonės skolų išieškojimas. Lietuvos žemės ūkio bankas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, turėjo galimybę kontroliuoti šį procesą ir esant neišieškotai skolai bei likus turto, galėjo ginčyti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų teisinių santykių specifiką, jų reglamentavimą materialinės teisės normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas daro išvadą, kad likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nesat šio juridinio bei fizinio asmens, esančio jo dalyviu, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog pasibaigia šio fizinio asmens prievolės (CK 6.128 str. 3 d.). Juolab, kad įmonės likvidavimas, vykdant bankroto procedūras, reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutuojančios įmonės (jos dalyvių) skolų klausimas ir fiksuojama, kad tolesnis skolų išieškojimas neįmanomas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 596 str., teismas,

nutaria:

atmesti antstolio Aleksandro Ščiukino prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.