- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- ATP-465-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00898-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo V. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirta 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubausta už tai, kad 2012 m. liepos 22 d., 00.12 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „Mitstubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti nesaugu, ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad, nors nukentėjusioji tiesiogiai matė įvykį, nei automobilio, nei kaltininko tiesiogiai nurodyti negalėjo. Pažymi, kad ji administracinės bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir dėl inkriminuojamų pažeidimų neprisipažino, nes nurodytų pažeidimų nepadarė. Nurodo, kad liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad išeidama iš šventės pamatė, kaip šviesus automobilis, kurį vairavo šviesiaplaukė moteris, atbulas atsitrenkė, ir nuvažiavo. Tačiau, pasak apeliantės, šios liudytojos parodymai turi būti vertinami labai kritiškai, nes ji su nukentėjusiąja yra draugės, kartu aktyviai dalyvauja kaimo bendruomenės veikloje, o apie tiesiogiai matytą įvykį pranešė tik po trijų parų. Taip pat nurodo, kad šios liudytojos parodymai yra paneigiami policijos pareigūno S. S. parodymais, kai jis teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu, todėl jokių pėdsakų rasti nepavyko, bei atsakydamas į papildomai užduotus klausimus nurodė, kad tokiomis sąlygomis pamatyti, kas vairuoja automobilį, yra neįmanoma. Be to, nurodo ir tai, kad iš atliktų ekspertizių negalima tiksliai nustatyti, ar jos automobilis dalyvavo įvykyje, o visos abejonės turi būti aiškinamas pažeidėjos naudai. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu tiek asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, tiek nukentėjusioji pateikė teismui prašymą į teismą posėdį kviesti policijos pareigūnus, kurie tyrė nagrinėjamą administracinę bylą, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Todėl pažymi, kad taip buvo pažeistos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė į tinkamą teismo procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK prašo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą.
Atsiliepimu į apeliantės V. B. skundą nukentėjusioji A. V. prašo pažeidėjos V. B. skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. B. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kad rėmėsi kritiškai vertintinais liudytojos R. J. ir nukentėjusiosios A. V. parodymais. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad V. B. padarė jos ginčijamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustoji, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. B. savo veiksmais – vairuodama automobilį atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti nesaugu, ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Tokią faktinę situaciją patvirtina byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios A. V. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kai ji nurodė, kad 2012-07-21, apie 12 val. vakaro, pamatė, kaip į jos stovintį automobilį važiuodamas atbuline eiga stuktelėjo šviesus automobilis (131–132 b. l.); liudytojos R. J. parodymai, kai ji teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną stovint prie kelio išgirdo „dunktelėjimą“ ir atsisukusi pamatė iš keliuko išvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kurį vairavo moteris šviesiais plaukais (132 b. l.); pačios apeliantės parodymai, kai ji patvirtino įvykio dieną po vidurnakčio atbuline eiga išvažiavusi automobiliu „Mitstubihi“ iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (130–131 b. l.); 2012-10-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad automobilis „Mitstubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, galinio bamperiu kairiu kampu galėjo padaryti apgadinimus automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniame sparne ir priekinio kairės rato arkos plastikinėje apdailoje (58–63 b. l.); 2013-05-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad automobilis „Mitstubishi Lancer“, judėdamas atbuline eiga, galinio bamperiu kairiu kampu įsiremdamas galėjo padaryti sugadinimus stovinčio automobilio „VW Golf, kairiojo šono priekinėje dalyje – kairės pusės priekiniame sparne ir priekinio kairės pusės rato arkos plastikinėje apdailoje (115–119 b. l.); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota, kas įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu (3 b. l.); fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad V. B. automobilis „Mitstubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji įvykio dieną po vidurnakčio atbuline eiga išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, – šviesios spalvos (24–30 b. l.).
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. B. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad liudytojos R. J. parodymai yra šališki, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, neatitinkantys tikrovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Liudytojos R. J. parodymai, kad ji įvykio dieną išgirdusi „dunktelėjimą“ atsisukusi pamatė iš keliuko išvažiuojantį šviesios spalvos automobilį, kurį vairavo moteris šviesiais plaukais (132 b. l.), be nukentėjusiosios A. V. parodymų, kad ji 2012-07-21, apie 12 val. vakaro, pamatė, kaip į jos stovintį automobilį važiuodamas atbuline eiga stuktelėjo šviesus automobilis (131–132 b. l.) patvirtina ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas, iš kurio turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2012-07-21 nuo 23.00 val. iki kitos dienos 4 val. ryto buvo apšviestos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės (80 b. l.), ir liudytojo S. S. parodymai, kai jis teismo posėdžio metu parodė, kad tamsiu paros metu, jeigu apšviesta gatvė, galima matyti, kas vairuoja – vyras ar moteris (140 b. l.). Todėl daroma išvada, kad šios liudytojos parodymai atitinka tiek vieni kitus, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tarpusavyje neprieštarauja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesirėmė vien liudytojos R. J. parodymais, o, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas liudytojų, nukentėjusiosios parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Atsakant į apeliantės skunde nurodytus teiginius, kad apylinkės teismui atmetus prašymus į teismą posėdį kviesti policijos pareigūnus, kurie tyrė nagrinėjimą administracinę bylą, buvo pažeistos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisė į tinkamą teismo procesą, pažymėtina tai, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai dėl V. B. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, todėl apeliantės prašomų papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. liepos 19 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti V. B. skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.